Šių metų Knygų mugės viešnia lietuvių autorė Dalia Smagurauskaitė. Jau kelerius metus ji gyvena ir dirba Renesanso mieste Florencijoje, parašė knygą „Toskana. Florencija: magiška žemė“ (leidykla „Aukso pieva“), kurią specialiai pristatys atvykusi į Knygų mugę drauge su Italijos ambasadoriumi Lietuvoje J. E. Stefano Taliani de Marchio.
Milano lietuvė Simona Aurylaitė jau aštunti metai gyvena ir aktyviai puoselėja lietuvybę Italijoje. Pateikiame Simonai dešimt klausimų apie gyvenimą šioje šalyje ir kodėl ji ją pasirinko.
Simona Šukutytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Į Romos lituanistinę mokyklėlę trims mėnesiams atvyko stažuotoja – Lietuvos edukologijos universiteto IV kurso lietuvių filologijos ir raštvedybos studentė Simona Šukutytė.
Italijos – Lietuvos prekybos rūmų Romoje įkūrėjai dr. Ieva Gaižutytė ir Ugo Meucci. Asmeninio archyvo nuotr.
Italijos – Lietuvos prekybos rūmų prezidentė, Romos lietuvė Ieva Gaižutytė radijo laidoje supažindina italus su lietuvių nuotaikomis įsivedus eurą, pasakoja apie pasiruošimą tapti 19 – ta eurą įsivedusia Bendrijos nare, ir kokią reikšmę naujoji valiuta gali turėti šalies ekonomikos augimui.
Lietuviškas euras. A.Buckutės nuotr.
Ką euro zonos šalyse gyvenantys lietuviai mano apie euro įvedimą Lietuvoje? Kai kurie sako, kad tai natūralus žingsnis, džiaugiasi, kad nebereikės kas kartą Lietuvoje lankantis keisti pinigų, o ir tarptautinės perlaidos atpigs, kiti nuogąstauja, kad kainos Lietuvoje kils ir nukentės eiliniai žmonės bei pabrangs jų pačių kasmetinės atostogos Tėvynėje.
LR ambasada Romoje kviečia skaityti ir dalintis knygomis. A.Buckutės nuotr.
Turite knygą lietuvių kalba, kuri dulka lentynoje? Norėtumėte praskaidrinti savo kelionę traukiniu/autobusu/metro naujos knygos draugijoje? Dalinkitės, ir galbūt kažkas prikels Jūsų nebeskaitomas knygas naujam gyvenimui!
„World Zep Day“ iniciatorių nuotr.
Pirmoji šventė sulaukė didelio susidomėjimo, todėl ir šiemet norime ją pakartoti. O prasidėjo viskas, kai „Facebook“ socialiniame tinkle buvo sukurta „World Zep Day“ grupė, ir dauguma lietuvių bendruomenių užsienyje (ir ne tik) užsikrėtė šia idėja surengti cepelinų šventę, tame tarpe ir mes, Pjemonto regiono lietuviai. Tai bus mūsų antroji cepelinų šventė.
Pietų Italijoje mažiausiai tikiesi rasti lietuviškų pėdsakų. Be reikalo. Pasirodo, lopinėlis to krašto kadaise priklausė poniai, kuri vėliau tapo Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, Žygimanto Augusto motina ir Barboros Radvilaitės anyta, Žygimanto Senojo žmona Bona Sforza. Bet vietos gyventojus ir užsienio turistus į Ostūnį traukia kas kita – elegantiška miesto architektūra ir turtinga istorija.
Šios savaitės tema nėra aktuali, man pačiai – prieštaringa (dėl mano šeimyninės padėties, kai šeimoje – trys italai, du iš jų turiu užauginti aš), bet norėjosi atsvaros sunkumui, užgriuvusiam po Prancūzijoje prasidėjusios beprotybės. Aptariau šią savo idėją su pažįstamais jaunais italais, nes nežinojau, ar galiu taip drastiškai ,,taškytis” savo įspūdžiais. Jei rašau, vadinasi, depresyvios įžvalgos – ne mano vienos įsivaizdavimas, o tam tikros realybės nedidelis atspindys.
Panettone nuotr. iš interneto
Kuo daugiau išbandau itališko maisto, tuo geriau suprantu, kokie įvairūs, sveiki ir valgomi yra lietuviški patiekalai (nesakau skanūs – nesu mūsų virtuvės gerbėja). Visai rimtai – jei išvengi pusdienį orkaitėje praleidusios anties, pakepintų cepelinų ir panašių patiekalų, galima gyventi nekankinant skrandžio. Su itališkais patiekalais net stipriai save ribojant tai būtų sunku.
