Home / AKTUALIJOS  / Studijoms ir praktikai lietuviai renkasi Italiją. Kokia kryptis populiariausia?

Studijoms ir praktikai lietuviai renkasi Italiją. Kokia kryptis populiariausia?

Tarptautinių ryšių kūrimas, augančios asmenybės ir profesinių žinių tobulinimas svetur. Veterinarijos praktika sunkiai nuspėjamo ir triukšmingo Neapolio priemiestyje. Skaitmeninės leidybos ir komunikacijos bakalauro studijos žaviojoje Florencijoje. Savanorystė gyvūnų prieglaudoje, virtusi gyvūnų priežiūros studijomis istoriniame Paduvos universitete. Interviu portalui ITLIETUVIAI.IT trys lietuvaitės pasidalino savo įkvepiančiomis profesinio kelio paieškų istorijomis. Jos atskleidė, kodėl studijos Italijoje, palyginus su Lietuva, turi tam tikrų privalumų ir kodėl būtent veterinarijos studijos yra populiarios tarp tautiečių.

Dominyka Stankevičiūtė

ITLIETUVIAI.IT

Stažuotė gyvūnų klinikoje Neapolyje

Vilnietė Liepa Kaulakyte – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos penkto kurso (studijos trunka šešerius metus ir baigiama su magistro diplomu – aut. pastaba) veterinarinės medicinos studentė. Tai, kad pasirinks veterinarijos kryptį mergina žinojo nuo vaikystės.

Užtikrintai savo svajonės link tapti gyvūnų gydytoja judanti mergina jau antrus metus dirba asistente Vilniuje veterinarijos klinikoje, o vasarą 2 mėnesiams išvyko pagal „Erasmus“ programą į stažuotę Italijoje.

„Vienas mano dėstytojas yra pasakęs tokią frazę, kad jeigu nori pamatyti tikrai aukštą lygį, kaip dirba veterinarinės medicinos specialistai – važiuok į Ameriką, Japoniją arba Italiją. Kadangi Italija yra arčiausiai, nusprendžiau, kad atlikti praktiką su vaizdine diagnostika – kompiuterine tomografija ir magnetiniu rezonansu smulkių gyvūnų (šunų, kačių ir egzotinių naminių gyvūnų) klinikoje – pabandysiu išvažiuoti būtent ten“, – pasakoja L. Kaulakytė.

Vietą „Erasmus“ praktikai atlikti studentė susirado pati – atsidariusi „Google“ žemėlapius, „keliavo“ po visą Italiją, kol susirado kliniką, kuri turėjo jai reikalingus prietaisus.

Nustebino darbo tempas

Lietuvė praktiką atliko Italijos pietuose, šalia Neapolio esančiame Portici regione. Pašnekovė pripažįsta, kad ją nustebino itin lėtas vietinių darbo tempas.

„Pietietiškų ir šiaurinių šalių labai skiriasi požiūris į darbą. Tik ateini į darbovietę, išgeri kavos su visais bendradarbiais, pamatai kokius 2 atvejus ir tada visi ilsisi. Man buvo truputėlį per daug poilsio“, – sako veterinarinės medicinos studentė Liepa Kaulakytė.

„Buvau nusiteikusi, kad yra toks dalykas kaip siesta, tas 3 valandų tarpas po pietų, kai niekas nedirba, bet kai tiesiogiai susidūriau – tai man buvo košmaras. Labai skiriasi pietų ir šiaurės šalių gyventojų požiūris į darbą. Tik ateini į darbovietę, išgeri kavos su visais bendradarbiais, nes taip reikia, pamatai kokius 2 atvejus ir tada visi ilsisi. Man buvo truputėlį per daug poilsio. Per tą laiką spėdavau ir paskaityti straipsnių, ir pasivaikščiodavau po kliniką“, – pasakoja veterinarinės medicinos studentė.

Praktikos metu nepajutusi kalbos barjero lietuvė pasakoja, kad komunikaciją itin palengvino studijų metu išmokti lotyniški medicininiai pavadinimai. O italų kalbos pramoko eidama į parduotuvę ir versdama maisto produktų pavadinimus.

„Labai džiaugiuosi, kad praktikoje beveik viskas buvo anglų kalba. Susišnekėti galėjau pakankamai laisvai, visi, kurie nori su tavimi susišnekėti, tikrai įdeda pastangų ir lengva suprasti kas ką turi omenyje. Labai palengvino tai, kad studijų metu mokomės lotyniškus medicininius pavadinimus. Italų kalbą išmokti taip pat labai padeda tai, kad viskas aplink itališkai. Kuo daugiau keliauji, tuo daugiau stebi aplinką, mokaisi. Tai aš dabar itališkai gal nekalbėčiau pilnais sakiniais, bet tikrai žinočiau apie ką eina kalba“, – sako pašnekovė.

Studentei didžiausias iššūkis pasirodė kitos šalies viešasis transportas, kuomet ji pakliuvo į traukinių vairuotojų streiką. Nors atvyko čia viena, be draugių, praktikos metu naujai užmegztos pažintys virto į gražią draugystę. Pašnekovė džiaugiasi savo priimtu sprendimu praktiką atlikti Italijoje ir rekomenduoja tai patirti kiekvienam.

„Italija yra mano top šalių sąraše. Jei išmokčiau kalbą tikrai norėčiau ir galėčiau čia dirbti“, – sako L. Kaulaikytė.

„Džiaugiuosi labai, kad man pavyko susibendrauti su tokia mergina iš Graikijos, kuri atlikinėjo archeologijos praktiką Neapolyje. Ji mane daug visko išmokė, kartu keliavom aplink Neapolį, nuvykome ir į Romą. Tai yra šalis su labai įdomia ir sena kultūra, kur tu tikrai gali daug ką pamatyti. Plėsti savo žinias ne tik savo pasirinktoje specialybės srityje, bet tiesiog per valgius, kultūrą, žmones“, – dalinasi patirtimi praktikantė.

Pasak pašnekovės, dėl šilto regiono klimato Italijoje yra daugiau įvairesnių gyvūnų rūšių nei Lietuvoje, o egzotiniai gyvūnai neretai laikomi namuose.

„Man pasisekė, kad mano specialybė Italijoje yra labai stipri. Kai kalbama apie veterinariją, daug kas galvoja, kad tai tik kačiukai ir šuniukai. Bet užmiršta, kad tai ir įvairūs fermų gyvūnai, karvės, kiaulės, vištos. Visi gyvūnai, kurie mus supa. O būtent italai turi be galo gerai išvystytą, pavyzdžiui, mados sritį, dėl kurios jie augina daug galvijų, kurių odą naudoja madoje, taip pat stipriai išvystytą maisto kultūrą, kur jie naudoja daug mėsos, pieno produktų. Dėl to jiems reikia pasiruošti vietoje gerų specialistų. Žymiai daugiau laikoma ir egzotinių gyvūnų namuose nei Lietuvoje, nes juos galima lengviau atsivežti iš Afrikos ar Artimųjų Rytų, be to, jie lengviau išgyvena tokiam klimate. Ir iš tikrųjų, italai turi be galo daug geros įrangos, kompetentingų specialistų, o rūpinimasis gyvūnu jiems yra labai svarbus“, – sako L. Kaulakytė.

Patyrė kultūrinį šoką

Vilnietė Gabrielė Žiūkaitė jau trečius metus studijuoja Florencijos FUA-AUF (Florence University Of The Arts) universitete Skaitmeninę leidyba ir komunikaciją (angl. Digital Publishing and Communication).

Laisvalaikiu mėgstanti skaityti knygas, rašyti poeziją ir keliauti, mergina, vos persikėlusi gyventi į Italiją, patyrė kultūrinį šoką.

„Dabar jau tas jausmas praėjo ir nors Italija dar mane kartais sužavi, galima sakyti pripratau ir tos nuostabos nebejaučiu“, – sako pašnekovė.

Mokytis užsienyje paskatino tėvai, o būdama abiturientė prieš pat Kalėdas gavo patvirtinimą, kad yra įstojusi į universitetą Italijoje ir kitais metais išvyksta studijuoti.

„Studijuoti Italijoje nusprendžiau dėl tėvų paskatinimo – jie labai norėjo, kad studijuočiau užsienyje. Pradėjome bendradarbiauti su studijų užsienyje konsultantais, kurie pagal studijų kryptį pasiūlė Nyderlandus ir Italiją. Kadangi jau prieš tai buvau kelis kartus aplankiusi Italiją ir ja susižavėjusi, nusprendžiau pasirinkti būtent ją. Dvyliktos klasės pradžioje iškart pradėjom stojimo procesą į mano dabartinį universitetą Italijoje“, – pasakoja G. Žiūkaitė.

Nors studijos vyksta anglų kalba, pašnekovė pasakoja, kad jau yra šiek tiek pramokusi itališkai ir toliau gilina kalbos žinias.

„Mane sudomino studijų programa ir struktūra. Per ketverius metus ji studentams suteikia daug praktinių galimybių, kurios yra tiesiogiai susijusios su paskaitomis“, – sako Florencijoje studijuojanti Gabrielė Žiūkaitė.

„Mane sudomino studijų programa ir struktūra. Per ketverius metus ji studentams suteikia daug praktinių galimybių, kurios yra tiesiogiai susijusios su paskaitomis. Pavyzdžiui, fotografijos paskaitų metu gaudavome užduotis fotografuoti renginius, parodų atidarymus. Mane visuomet domino žurnalistika, tačiau pasirinkau būtent šią specialybę, nes ji apėmė platesnę komunikacijų sritį, ypač vaizdinę – kompiuterių grafiką, fotografiją, meno vadybą“, – sako pašnekovė.

Lietuvės mokslo rezultatai puikūs, o studijų kokybe ji patenkinta. Studijuodama su dėstytojais jaučia artimą ir šiltą santykį, džiaugiasi, kad tai yra daug pasiekę savo sričių ekspertai Pašnekovė pripažįsta, kad susirasti bendraminčių nėra labai lengva, tačiau per studijų laikotarpį studentei pavyko susikurti nedidelę grupelę artimų draugų.

„Panašią studijų kokybę galima gauti ir Lietuvoje, tad šiuo atžvilgiu nepatarčiau vykti studijuoti į Italiją. Tačiau jeigu norima patirti kitokią kultūrą, gyvenimo būdą tuomet patarčiau išvykti studijuoti“, – sako Gabrielė Žiūkaitė.

„Galbūt vienintelis dalykas, kuris man nepatinka yra kiek griežta vertinimo sistema. Manau, kad panašią studijų kokybę galima gauti ir Lietuvoje, tad šiuo atžvilgiu nepatarčiau vykti studijuoti į Italiją. Tačiau jeigu norima patirti kitokią kultūrą, gyvenimo būdą tai tuomet patarčiau išvykti studijuoti. Atvykstant studijuoti lūkesčių nelabai turėjau, iš tiesų nežinojau, ko tikėtis, kadangi turėjau tik vieną pokalbį su universiteto atstovu, o dėl karantino negalėjau aplankyti universiteto prieš studijoms prasidedant.

Galbūt tikėjausi, kad universitetas bus panašus į lietuviškas mokslo įstaigas. Kadangi universitetas yra tarptautinis, labiausiai nuvylė, kad yra labai nedidelis skaičius ilgalaikių studentų, nes didžioji dauguma atvyksta tik semestrui, tad nusivyliau, kad neturėsiu kursiokų grupės, su kuriais kartu pabaigsim bakalaurą“, – apie patirtis universitete pasakoja studentė.

Studijuoti Paduvoje paskatino meilė gyvūnams

Kauno jėzuitų gimnaziją baigusi Neda Aleksiejūtė šiuo metu studijuoja viename seniausių Europos universitetų – Paduvos, kuris 2022 metais šventė 800-ąjį jubiliejų. Vienas garsiausių šio universiteto studentų buvo Vilniaus universiteto įkūrėjas Steponas Batoras. Kūrybiška, mėgstanti skaityti ir žaisti video žaidimus panelė pasakoja nuo mažumės jaučianti didelę meilę gyvūnams.

Noriu dirbti su plėšrūnais, jų rūšių išsaugojimu ir edukacija apie plėšrūnų svarbą gamtoje“, – sako Paduvoje studijuojanti Neda Aleksiejūtė.

Būtent ši meilė gamtai ją paskatino mokytis Gyvūnų priežiūrą (angl. Animal Care), o savanorystė gyvūnų prieglaudoje ir mini zoologijos sode padėjo aiškiai pasirinkti studijų kryptį.

Nuo mažumės domėjimasis gyvūnais palaipsniui peraugo į karjeros kryptį ir nors studijos Italijoje nebuvo pirmasis būsimos specialistės pasirinkimas, šiuo metu jaučiasi jomis labai patenkinta.

„Specifiškai aš noriu dirbti su plėšrūnais, jų rūšių išsaugojimu ir edukacija apie plėšrūnų svarbą gamtoje“, – sako pašnekovė.

„Praleisdavau daug valandų žiūrėdama video, skaitydama knygas apie gyvūnus, rūšis, jų išsaugojimą. Lietuvoje neskaitant veterinarijos ir kelių kitų studijų krypčių neradau būtent to, ko norėjau. Tai (ir truputi mano mama) mane paskatino pasidomėti universitetais kitose šalyse. Iš pradžių aš labiausiai buvau susitelkus į Vokietijos ir Austrijos universitetus, ne tik dėl mokslo kainų, bet ir todėl, kad mokykloje mokiausi vokiečių kalbą. Ir tikrai maniau, kad radau tai, kas buvo arčiausiai mano norų.

Insbruko universitetas (angl. University of Innsbruck), Austrijoje siūlė biologijos bakalauro studijas anglų kalba, o vėliau zoologijos magistro studijas vokiečių kalba. Tai atrodė tobulas pasirinkimas. Deja, tais metais universitetas panaikino biologijos studijas anglų kalba, o mano vokiečių kalbos žinios tikrai nebuvo pakankamos studijoms. Viena iš alternatyvų kaip tik ir buvo Italija. Radau informacijos apie mano ieškomas studijas internete ir buvau labai nustebinta, nes jos buvo lygiai tai, ko aš norėjau“, – pasakoja N. Aleksiejūtė.

Porą mėnesių prieš baigiamuosius dvyliktos klasės egzaminus lietuvė sužinojo, kad įstojo į Paduvos universitetą, kas padėjo nuimti įtampą ir sumažinti stresą dėl ateities.

„Aš net neketinau bandyti stoti Lietuvoje, bet man iškilo nemažai problemų rasti gyvenamąją vietą Italijoje. Dėl to mano tėvai mane paskatino pabandyti įstoti ir Lietuvoje kaip planą b. Įstojau ir į veterinariją Lietuvoje, bet vis tiek pasirinkau studijas Italijoje. Mano studijos trunka trejus metus, o paskutinius metus gali rinktis tarp 3 skirtingų krypčių: laukinių ir zoologijos sodo gyvūnų, gyvūnų laboratorijose ir vandens organizmų“, – pasakoja lietuvė.

„Kol kas esu labai patenkinta mokymosi sistema. Studijos vyksta anglų kalba. Žinoma nuo atvykimo į Italiją man pavyko pramokti kalbą truputį, bet tikrai dar negaliu kalbėti laisvai. Man ypač patinka tai, kad visus egzaminus gali laikyti, kiek nori kartų“, – sako veterinarinės medicinos studentė.

„Prieš atvykstant į Italiją universitetas suorganizavo įvairius susirinkimus, kurių metu padėjo išspręsti daugybę problemų ir tikrai palengvino visą kraustymosi procesą“, – sako Neda Aleksiejūtė.

Studentė dalijasi savo sklandžia patirtimi bendradarbiaujant su universitetu ir rekomenduoja norintiems studijuoti užsienyje pasidomėti studijų kryptimis Italijoje.

„Buvau maloniai nustebinta, kiek daug įvairiais atžvilgiais man padėjo pats universitetas. Prieš atvykstant į Italiją universitetas suorganizavo įvairius susirinkimus, kurių metu padėjo išspręsti daugybę problemų ir tikrai palengvino visą kraustymosi procesą. Palyginus su tuo, su kuo turėjo tvarkytis mano pažįstami kitose šalyse, man labai pasisekė ir tikrai patarčiau žmonėms pagalvoti apie studijas Italijoje. Šiais metais praleidau nemažai laiko bandydama prisitaikyti naujoje aplinkoje ir įsikurti. Bet turiu pasakyti, kad kol kas man Italija tikrai patinka. Man ypač patinka, kiek daug žymių, lankytinų vietų yra šalia – Verona, Venecija. Planuoju praleisti nemažai laiko ateinančias metais būtent lankydama visas šias vietas“, – pasakoja N. Aleksiejūtė.

Studijuodamos Italijoje pašnekovės susidūrė su tarptautine bendruomene, susipažino su skirtingomis kultūromis ir žmonėmis iš įvairių pasaulio kampelių. Praplėtė tarptautinį, profesinį supratimą ir užmezgė ne vieną draugystę. Gyvendamos apsuptos gausios istorijos, meno ir kultūros paveldo mokėsi šalia žymių meno kūrinių, istorinių vietų ir įdomių kultūrinių renginių.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI