MENU
mobile-logo
Home / Articles Posted by ITLIETUVIAI.IT (Puslapis 82)

Agnė Buckutė, „Lietuvos rytas“
2013 m. gruodžio 23 d. archyvas

Prelatas S.Žilys A.Buckutės nuotr.

Prelatas S.Žilys A.Buckutės nuotr.

Šių metų balandžio 27-tą dieną Vatikanas šventaisiais ketina paskelbti popiežius Joną XXIII ir Joną Paulių II. Juos pažinti yra tekę Italijoje gyvenančiam kunigui prelatui Stasiui Žiliui, dar žinomam kaip popiežiaus Jono Pauliaus II lietuvių kalbos mokytoju. Įdomumo dėlei verta paminėti, kad 89-rių S.Žilys yra pergyvenęs septynis popiežius, ir dabartinis Katalikų bažnyčios vadovas Pranciškus yra aštuntasis lietuvio gyvenime.

SKAITYTI

Alma Juzumienė
2005 m. archyvas

Žaisdami vaikai iš tikrųjų dirba patį svarbiausią savo darbą – jie mokosi. Be abejo, ne visi žaidimai vienodai naudingi, todėl svarbi ir ne visada lengva tėvų užduotis – paskatinti vaikus žaisti tokius žaidimus, kurie ugdytų mažylių pastabumą, padėtų pažinti daiktus ir reiškinius, gyvūnus ir augalus ir pan. Kitakalbėje aplinkoje gyvenančios šeimos susiduria ir su problema, kaip padėti vaikui išmokti lietuvių kalbos. Šiuo atveju ypač svarbi visos šeimos nuostata.

SKAITYTI

Saulius Augustinas Kubilius
2010 m. lapkričio 27 d. archyvas

Mentre la Seconda Guerra Mondiale era al suo secondo anno e verso la fine di novembre del 1940, il Papa Pio XII Pacelli volle mandare un nuovo segnale di speranza e vicinanza attraverso le onde della Radio Vaticana, questa volta rivolto al popolo lituano, stremato dall’occupazione sovietica: infatti, il 27 novembre del 1940 cominciarono le trasmissioni regolari in lingua lituana dell’Emittente pontificia, preparate dalla neo costituita Sezione lituana della Radio Vaticana.

SKAITYTI

Saulius Augustinas Kubilius
2010 m. liepos 25 d. archyvas

Nusileidus laiptais į Lietuvių koplyčią tuojau pamatome ir atpažįstame kaip savą centrinėje sienoje švytinčią Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motiną, o pažvelgus aplink, šoninėse sienose istorinius Lietuvos valdovus, krikštytojus, vyskupus, kankinius ir šventuosius, kurie tarsi vainikas apsupa iš visų pusių koplyčios lankytoją.

SKAITYTI

Saulius Augustinas Kubilius
2011 m. archyvas

Pačiame Vatikane, prie Pirmųjų Romos kankinių aikštės esančiose vokiečių kapininėse – „Campo Santo Teutonico“, kurios yra laikomos seniausiomis visoje Romoje, greta vyskupų, kunigų ir vienuolių bei Romoje mirusių piligrimų kapų su krikščioniška viltimi prisikelti ilsisi lietuvio studento Bronislavo Kačergio palaikai.

SKAITYTI

Saulius Augustinas Kubilius
2006 m. archyvas

Vincas Petras Aleksandravičius, „Vyčius“, salezietis vienuolis, grafikas, spaustuvininkas, mirė Romoje 2005 m. lapkričio 16 d. sulaukęs 94 metų. Gimė 1911 m. spalio 19 d. Užlaukio kaime, Tauragės apskrityje. Atvykęs į Italiją tapo saleziečių broliu, dirbo jų spaustuvėse ir per maždaug 6 dešimtmečius išmokė spaustuvininko amato kelias italų saleziečių kartas.

SKAITYTI

Saulius Augustinas Kubilius
2005 m. archyvas

Nuo jaunystės iki kunigystės; iš Lietuvos į Vatikano Valstybės Sekretoriatą popiežiaus Pijaus XII laikais; pirma vyskupas paskiau nuncijus; Šventosios Nepaprastų Bažnyčios reikalų Kongregacijos sekretorius ir kardinolas: šie intensyvaus gyvenimo etapai baigėsi tarpininkavimu sprendžiant konfliktą tarp Argentinos ir Čilės, – taip sekmadienį Vatikano dienraštis „L‘Osservatore romano” rašės apie Lietuvai ir Bažnyčiai daug nusipelniusį kardinolą Antonio Samore’.

SKAITYTI

Antanas Petrauskas, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas
2005 m. archyvas

Brangūs tautiečiai!

Birželio 14-oji Lietuvos valstybės, lietuvių tautos istorijoje pažymėta didelių moralinių ir fizinių išbandymų, tragiškų įvykių ženklu. Tolimais 1941-aisiais metais bolševikinis režimas pradėjo neregėto mąsto nusikalstamą akciją prieš lietuvių tautą.

SKAITYTI

Birutė Lenktytė-Masiliauskienė
2005 m. archyvas

Patys didžiausi mūsų pasaulio stebuklai dažniausiai vyksta nepastebimai ir natūraliai: šitaip ateina pavasaris, šitaip šviečia saulė, šitaip auga vaikai… ir kažkaip tarsi netyčia prabyla ta kalba, kuria kalba jų tėvai. Tačiau jei pavasaris ir saulė – dalykai visiškai nepriklausomi nuo mūsų valios, tai vaikų kalbėjimui tėvai visgi turi lemiamos įtakos. Ir paprasta bei natūralu tikėtis, kad mažylis prabils lietuviškai, būtų tik tuo atveju, jei vaikas gimęs šeimoje, kurioje abu tėvai lietuviai, jei lietuviška visa jį supanti aplinka. O jeigu ne?

SKAITYTI