Šv. Juozapato kankinystei – 400. Iškilmės Šv. Petro Bazilikoje ir paroda, pasakojanti apie šventojo ryšius su Lietuva
Vatikane ir Romoje įvairiais renginiais pagerbtas prieš 400 metų nukankintas Lietuvos ir Ukrainos šventasis, arkivyskupas Juozapatas Kuncevičius (1580–1623) . Popiežiškajame Grigaliaus universitete atidaryta Lietuvos ambasados prieš Šv. Sosto kuruojama paroda, skirta vienybės apaštalu vadinamam šv. J. Kuncevičiui ir jo ryšiui su Lietuva. Parodą, kurioje pirmą kartą eksponuojamas per J. Kuncevičiaus kanonizaciją kabėjęs paveikslas, aplankė ir Vatikane su darbo vizitu viešėjusi Lietuvos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ukrainos, Lietuvos ir kitų šalių piligrimai sekmadienį, lapkričio 12-ąją, svarbiausioje Romos katalikų šventovėje, Šv. Petro Bazilikoje Vatikane, šventė Juozapato kankinystės 400-ųjų metinių liturgines iškilmes. Būtent čia prie pat šv. Petro kapo ilsisi ir šv. Juozapato palaikai.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Lietuvai, Ukrainai, Baltarusijai ir Lenkijai ypač reikšmingas, dabartinės Ukrainos teritorijoje gimęs ir vėliau Vilniuje gyvenęs graikų apeigų katalikų Polocko arkivyskupas, šventasis J. Kuncevičius prieš 400 metų paaukojo savo gyvybę dėl bažnyčios vienybės. 1623 m. lapkričio 12 d. Vitebske priešininkų, ortodoksų tradicionalistų grupės sukurstyta minia žiauriai nukankino ten viešėjusį arkivyskupą. Praėjus vos dvidešimčiai metų nuo mirties Juozapatas paskelbtas palaimintuoju, o 1867-aisiais popiežius Pijus IX jį paskelbė šventuoju.
Šiemet, minint 400-ąsias šv. Juozapato kankinystės metines, gausybė jo garbei skirtų renginių vyko ne tik Lietuvoje, bet ir Romoje bei Vatikane. Būtent čia 1963 m. perlaidoti bažnytinės vienybės priešininkų ilgą laiką persekioti šventojo palaikai. Dabar sarkofagas saugomas itin garbingoje vietoje – Šv. Petro bazilikoje, šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje, taip pabrėžiant itin svarbų J. Kuncevičiaus vaidmenį tikintiesiems.
Juozapato vyskupystės šūkis buvo Jėzaus testamentas iš šv. Jono Evangelijos: Kad visi būtų viena! Būtent taip – „Kad visi būtų viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“ – vadinasi ir Popiežiškajame Grigaliaus universitete spalio pabaigoje iškilmingai atidaryta Lietuvos ambasados prie Šv. Sosto surengta paroda, pasakojanti apie ypatingą šio šventojo gyvenimą, darbus ir sąsajas su Lietuva.
Parodoje eksponuojamos knygos, dokumentai ir istoriniai leidiniai apie šv. Juozapato kankinystę ir kultą, taip pat iš įvairių vietų surinkti, Italijoje sukurti, skirtingų laikotarpių Juozapato atvaizdai. Kai kurie jų – retai matomi, tik neseniai atrasti paveikslai, įvairiai vaizduojantys garsųjį ganytoją ir Bažnyčios vienybės apaštalą.
„Šis Juozapato atvaizdas kabojo jo kanonizacijos dieną Šv. Petro Bazilikoje, kur vyko kanonizacija. Tą norėjome išryškinti, nes niekas nežinojo apskritai ar koks paveikslas išliko. Pagaliau jis įvardytas ir parodytas dienos šviesoje“, – Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Bene svarbiausias parodos eksponatas – pirmą kartą eksponuojamas kanoninis šv. Juozapato atvaizdas. 1867 m. kanonizacijos iškilmių proga sukurtas paveikslas vaizduoja nukankintą šventąjį visa figūra, ekspresyvaus veido, su kankinystės atributu – kirviu galvoje, nes Juozapatas priešininkų buvo nuožmiai užkapotas kirviais.
„Apie daugelį parodos eksponatų būtų galima pasakyti pirmąjį kartą. Bet čia norime pabrėžti ypatingą istorinę-meninę vertę turintį kūrinį. Šventųjų kanonizacijos iškilmių proga nutapyti atvaizdai paprastai turi tokį lemiamą svorį, įtaką visai to šventojo vaizdavimo tradicijai, tampa kanoniniais. Šis Juozapato atvaizdas kabojo jo kanonizacijos dieną Šv. Petro Bazilikoje, kur vyko kanonizacija. Tą norėjome išryškinti, nes niekas nežinojo apskritai ar koks paveikslas išliko. Pagaliau jis įvardytas ir parodytas dienos šviesoje“, – apie paveikslo svarbą pasakoja parodos kuratorė, ambasadorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Pasak diplomatės, itin reikšmingi ir parodoje pristatomi keli žymaus italų tapytojo Sebastiano Concos (1680–1764 m.) teptukui priskiriami eksponatai. Jie buvo surasti tik parodos rengimo metu ir tapo džiugiu atradimu visiems.
„Tapytojo S. Concos paveikslai kabo Vatikano muziejuose, o mes atradome ant Aventino kalvos Šv. Juozapato Bazilijonų vienuolyne du jo nutapytus atvaizdus, kurių vienas, panašu, bus Bazilijus Didysis – ordino patriarchas ir kitas, nepasirašytas, bet to paties braižo, yra šventasis J. Kuncevičius. Šie du paveikslai labai gražūs, tikrai puikios tapybos, o jų istorija labai įdomi“, – netikėtu atradimu džiaugiasi ambasadorė.
Parodoje taip pat galima išvysti ir santūresnį, vilnietiškąjį Juozapato atvaizdą. Pasak ambasadorės, vienas iš tikslų rengiant parodą ir buvo siekis išryškinti lietuviškąją šventojo liniją, nes daugelis dar menkai žino J. Kuncevičiaus sąsajas su Lietuva. Būtent Vilniuje, kur jis 1604 m. tapo bazilijonų vienuoliu, subrendo Juozapato pašaukimas. Čia jis kartu su būsimuoju Kijevo metropolitu Josifu Veljaminu Rutskiu 1617 m. įkūrė ir Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną.
„Parodos struktūra nori parodyti šv. Juozapato kulto genezę ir įvairumą, kad jis rūpi visiems: lietuviams, ukrainiečiams, baltarusiams, lenkams. XVII a. antroje pusėje beatifikacijos kontekste jis yra minimas, gerbiamas kaip Lietuvos ir Lenkijos valstybės globėjas. Dažnai vaizduojamas šalia šv. Kazimiero“, – Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
„Kadangi daugeliui neaišku, kodėl čia Lietuva, nes Juozapatas daugeliui asocijuojasi su Ukraina, labai norėjosi tą ir tekstais, ir visu kuo pasakyti. Kad metropolijos sostas beveik 200 metų buvo Vilniuje, kad šv. Juozapato pašaukimo, išsimokslinimo ir galų gale tos reformos, unijos virsmas irgi įvyko Vilniuje. Tai antrasis kanoninis atvaizdas, kuris nesusijęs su kanonozacija, bet taip pat labai svarbus, tai yra, vilnietiškas šv. Juozapatas – paveikslas, kuris kabojo Vilniaus Jėzuitų vienuolyne, koridoriuje kartu su kitais įvairiais metropolitais ir vyskupais. Tas paveikslas greičiausiai dingo XX a., bet yra išlikę jo atvaizdų fotografinių ir jie yra patekę į knygas ir leidinius“, – pabrėžia S. Maslauskaitė-Mažylienė.
Pasak ambasadorės, nepaisant reikšmingo indėlio, šv. Juozapatas kurį laiką buvo primirštas ir tik dabar pagaliau atrandamas. Todėl ši paroda yra tarsi knyga, kurios kiekvienas skyrius skirtas paaiškinti skirtingam šventojo gyvenimo etapui – nuo veiklos Vilniuje ir čia saugomo unitiškojo paveldo iki kankinystės ir jo relikvijų atsiradimo šv. Petro Bazilikoje Vatikane.
„Parodos struktūra nori parodyti šv. Juozapato kulto genezę ir įvairumą, kad jis rūpi visiems: lietuviams, ukrainiečiams, baltarusiams, lenkams. XVII a. antroje pusėje beatifikacijos kontekste jis yra minimas, gerbiamas kaip Lietuvos ir Lenkijos valstybės globėjas. Dažnai vaizduojamas šalia šv. Kazimiero, – pasakoja parodos kuratorė. – Visgi, J. Kuncevičius iš tikrųjų yra tik dabar atrandamas. Tai norėjosi ir tokio daugiau šviečiamojo pobūdžio, bet tuo pačiu, kad būtų ir atradimo džiaugsmo.“
Ambasadorė pabrėžia, kad paroda Romoje simboliškas ir labai svarbus fragmentas bendrame šv. Juozapato pristatymo paveiksle. Italijoje šio Lietuvai reikšmingo šventojo kulto sklaida gana ryški, garbinamas ne tik kapas, randama daug kitų simbolių.
„Romoje ant Aventino kalvos įsikūręs šv. J. Kuncevičiaus bazilijonų vienuolynas yra šv. J. Kuncevičiaus gatvėje. Ant Gianicolo kalvos yra šv. J. Kuncevičiaus popiežiškoji kolegija. Bet mane labai nustebino ir nudžiugino garsusis Grottaferrata bazilijonų vienuolynas, kuris prieš keliolika metų atšventė tūkstantmetį. Nuo XVII a., kai įvyko J. Kuncevičiaus beatifikacija, jie vaidino labai svarbią rolę ir sėkmingam XIX a. kanonizacijos projekto užbaigimui. Ten yra ir šv. Juozapato skulptūra ir paveikslas, kurį pasiskolinome į parodą, ir įvairių knygų“, – apie J. Kuncevičiaus atminimo ženklus Romoje pasakoja Lietuvos ambasadorė prie Šv. Sosto.
Krikščionių vienybės apaštalu tituluojamo šv. Juozapato svarbą lietuviams ir Lietuvai parodos atidarymo metu pabrėžė ir Vilniaus arkivyskupas, Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas. Romos kurijos kardinolas Kurtas Kochas kalbėjo apie šv. Juozapato kankinystės reikšmę krikščionių vienybei ir nūdienos Bažnyčiai bei apgailestavo, kad šv. Juozapato kankinystės tragedija dabar kartojasi Ukrainoje per Rusijos sukeltą siaubingą karą.
Šv. J. Kuncevičiaus kankinystės jubiliejaus paminėjimas Romoje užbaigtas sekmadienį, lapkričio 12-ąją, Juozapatui skirtomis iškilmingomis mišiomis šv. Petro bazilikoje, kurioms vadovavo Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčios patriarchas, arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas.
Liturgiją koncelebravo Ukrainos ir Lietuvos katalikų vyskupai, tarp jų ir apaštališkojo nuncijaus Kyjive pareigas einantis arkivyskupas Visvaldas Kulbokas. Liturgijoje dalyvavo Vatikane viešėjusi Lietuvos Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir įvairių kraštų ambasadoriai prie Šventojo Sosto.
KAS: Paroda „Kad visi būtų viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“
KUR: Popiežiškajame Grigaliaus universitete
KADA: Spalio 20 – lapkričio 20 dienomis.
„Lietuvių autorių menas ir literatūra Italijoje: kultūrinių įvykių atminties įprasminimas ir sklaida internetinėje leidyboje“ projektą finansuoja:
