Gabrielius Žemkalnis
2005 m. archyvas

Kovo 11-toji yra toji diena, kurios 50 metų laukė visi savo Tėvynę mylintys ir nepriklausomybės trokštantys lietuviai. Ne tiktai laukė, bet ir aktyviai siekė negailėdami darbo, kančių ir kraujo aukų Tėvynėje. Užsienyje gyvenantys lietuviai irgi nepailsdami jungėsi bendram laisvės siekimo darban sau įmanomomis priemonėmis ir būdais.

Saulius Augustinas Kubilius
2005 m. archyvas

Dainos ir šokiai, maldos, kalbos, invokacijos, juostos ir medaliai, gėlės ir giesmės, dvasinė puota prie Mišių altoriaus ir šventinė puotą prie vakarienės stalo – tokia iš esmės sudėtis mūsų Vasario 16-sios – Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimo 87-ųjų metinių šventės Romoje, į kurią atvyko per 100 tautiečių, kurią pagerbė dalyvavimu Ambasadoriai, Prelatai ir kitų tautų atstovai, kurios programą pildė solistai iš visos Italijos, Romos lietuvių choras ir šventės viešnia, poetė ir vaikų knygų leidyklos redaktorė iš Lietuvos.

Danutė Jokubėnienė
2004 m. archyvas

Premjeras Algirdas Brazauskas praėjusį ketvirtadienį Romoje su Italijos premjeru Silvio Berlusconi nesugebėjo padėti taško Lietuvos prieškario ambasados pastato Romoje byloje.

Saulius Augustinas Kubilius
2004 m. archyvas

Ką tik šventėme Nepriklausomybės Akto paskelbimo – Vasario 16-sios – šventę. Netrukus, po mažiau kaip po pusantro mėnesio – tiksliau, po 41 dienos – minėsime dar vieną datą: į mūsų gyvenimus, į mūsų, kaip europiečių, sąmonę, įsirašys dar viena, gal būt istorinė data, būtent Gegužės 1-sios data.

J.E. p. Kazys Lozoraitis
2004 m. archyvas

Džiaugiuosi, kad Italijos lietuvių bendruomenė tęsia mūsų tautinių švenčių minėjimo gražią ir prasmingą tradiciją. Senaisiais laikais būdavo minimos dvi mūsų pagrindinės valstybinės šventės – Vasario 16-oji ir Rugsėjo 8-oji, vadinama Tauto švente, Lietuvoje įvesta 1930 metais, minint Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto penkiašimtąsias metines. Tuo būdu buvo siekiama paryškinti jo vaidmenį ir reikšmę lietuvių tautos istorijoje.

Vatikano radijas
2003 m. archyvas

Jas šiomis dienomis paminėjo taip pat Vatikano dienraštis l’Osservatore Romano, išsamiai apžvelgęs šešiems popiežiams – nuo 1932 iki 1983 metų – tarnavusio įtakingo Bažnyčios hierarcho gyvenimo darbus.

Paulius Jurkevičius,  „Lietuvos rytas“
2003 m. archyvas

Dirba Vatikano radijuje
Italijoje gyvenantys lietuviai nutarė vėl burtis į bendruomenę. Jos pirmininku Romoje išrinktas 42 metų žurnalistas Saulius Kubilius.
„Gimiau Australijoje, Adelaidėje, mokiausi Romos Laterano universitete, dirbau „Laisvosios Europos“ radijuje Miunchene, o dabar – Vatikano radijo lietuviškų laidų redakcijoje“, – prisistatė S.Kubilius.