Lapkričio 14-16 dienomis Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija posėdžiavo rudens sesijoje ir aptarė aktualius diasporos ir Lietuvos iššūkius. Komisijos nariai nuogąstavo dėl etninės kultūros nykimo Lietuvoje, aptarė 2024 m. vyksiantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo ir internetinio balsavimo galimybę, sunkumus atkuriant Lietuvos pilietybę turintiems į ją teisę ir grįžimo į Lietuvą praktinius aspektus. LR Vyriausybė ir PLB pristatė pilietybės išsaugojimo referendumo viešinimo planus. Paskutinę posėdžių dieną prie komisijos prisijungė Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Ukrainos diasporos Lietuvoje atstovai. Lietuvos institucijos su kolegomis dalijosi bendradarbiavimo su diaspora patirtimi.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Etninės kultūros nykimas mokyklose

Pirmajame rudens sesijos posėdyje komisijos atstovai ir kviestiniai pranešėjai aptarė etninės kultūros temą. Dalyviai nuogąstavo, kad ši tema nebe pirmą kartą yra aptariama komisijos posėdžiuose, vis dėlto pozityvių pokyčių pasiekta nebuvo.

„Viena iš temų, kaip linija, kaip gija, kuri tęsiasi per visus kadencijų metus ir šią komisiją yra tautinės tapatybės puoselėjimas ir stiprinimas. Tai yra labai svarbi tema, ir įdomu tai, kad „Lietuva 2050“ strategijoje kultūra, tautinė tapatybė yra minima ne vieną kartą kaip prioritetas, kaip valstybės išlikimo garantas“, – atidarydama rudens sesiją sakė komisijos pirmininkė, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

„Pirmoje vietoje turime supažindinti ateities vadovus, t.y. šios dienos vaikus su mūsų lietuviškomis šventėmis, jų reikšme ir tik po to su kitų kraštų šventėmis ir tradicijomis“, – sako LRS ir PLB komisijos narė Rasa Mauragis.

Komisijoje Okeanijos ir Rytų Azijos kraštams atstovaujanti Rasa Mauragis iš Australijos, kuruojanti tautinės tapatybės, etninės kultūros, švietimo temas skaitė įvadinį pranešimą. Buvusi pedagogė nuogąstavo, kad lietuviškos tradicijos yra ignoruojamos ar nustumiamos į šalį, o jas pakeičia pasaulietinės. Pranešėja kaip pavyzdį pateikė neseniai vykusias diskusijas dėl Helovino šventimo ir Vėlinių minėjimo mokyklose.

„Socialiniuose tinkluose pasigedau mokytojų pasisakymų, kad mokyklose jie taip pat ruošia vaikus Vėlinėms su mūsų papročiais. Buvo net pasityčiojama iš Vėlinių, sakoma, kad vaikams reikia ne liūdnos aplinkos, bet linksmumo. Matėsi, kaip daug kam nesvarbūs mūsų tautos pagrindai“, – sakė Australijoje gimusi ir augusi R. Mauragis.

• 

Komisijos narės nuomone, etnokultūros pamoka Lietuvos mokyklose turėtų būtų privalomas, o ne pasirenkamas dalykas.

„Jei su etnokultūra nesusipažinsi vaikystėje, ji tavęs nedomins ir kai suaugsi ir nerasi reikalo ją palaikyti ar dalyvauti renginiuose, kur ją galėtum pamatyt. Pirmoje vietoje turime supažindinti ateities vadovus, t.y. šios dienos vaikus su mūsų lietuviškomis šventėmis, jų reikšme ir tik po to su kitų kraštų šventėmis ir tradicijomis. Yra didelis apsileidimas, kuris tęsiasi jau labai seniai, kad mokyklose nėra etnokultūros, kaip privalomojo dalyko, nes po nepriklausomybės atgavimo Lietuva neišvystė tautinio švietimo pamatų,“ – sakė R. Mauragis.

Pasak pranešėjos, etnokultūros integraciją į kitas pamokas nėra veiksminga. Kaip atskiras dalykas etnokultūra yra mokoma tik 1.6 proc. Lietuvos mokyklų, šis rodiklis nukrito 0.1 proc., palyginus su pernai.

Parengta nauja programa, ŠMSM tikisi, kad etnokultūros pamokų daugės

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Ugdymo departamento Ugdymo programų skyriaus vyr. specialistė Elona Bagdanavičienė pasakojo, kad paskatinti mokyklas rinktis etnokultūrą, kaip privalomą dalyką, ministerija sukūrė naują ugdymo programą

„Etninės kultūros programa yra atnaujinta labai. O pradinukams parengta visiškai naujai. Programą rengė ir mokytojai, ir mokslininkai: Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos nariai, Etninės kultūros globos tarybos nariai. Komanda buvo stipri, – sakė E. Bagdanavičienė, – Pagal galiojančius teisės aktus, pačios mokyklos gali nuspręsti, ar etninę kultūrą dėstyti, kaip pasirenkamąjį dalyką, ar įgyvendinti šią programą integruojant į kitus dalykus, ar skirti atskirą pamoką. Pastarųjų mokyklų dabar nėra daug. Tikimės, kad su naujų programų atėjimų skaičiai augs“.

ŠMSM atstovė tikisi, kad naujos etninės kultūros programos įdiegimas taip pat sustiprins sąlygas pedagogams įgyti papildomų kompetencijų ir sudarys galimybę labiau tvirtėti etninei kultūrai. 

Etnokultūros vis mažiau ir aukštosiose mokyklose

Muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja prof. Daiva Vičinienė supažindino su etnokultūros situacija Lietuvos aukštosiose mokyklose.

„Iš įvairių tyrimų matome, kaip tas etnokultūros pakilimas (Lietuvai atgavus nepriklausomybę – aut. pastaba) su naujų programų, katedrų kūrimu ėjo vis žemyn ir žemyn – Vilniaus Universitete nebeliko etnologijos programos, ji buvo pakeista kultūros antropologija, Kaune atskira etnologijos ir folkloristikos katedra sunyko. Nyko programos, performuotos kultūros studijos, pamažu visose aukštosiose mokyklose nebelieka ne tik etnokultūros, etnologijos, bet dažnai ir žodžio etno. Vos ne vienintelė Lietuvos Muzikos ir teatro akademija vis dar turi etnomuzikologijos katedrą, bet ir mes patyrėme daug reformų“, – sakė mokslininkė.

„Švietimo įstatyme vienas iš pagrindinių švietimo tikslų yra suteikti etninės kultūros pagrindus, tad reikėtų sudaryti tokią sistemą, kad tas tikslas būtų įgyvendinamas“, – sako Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė priminė, kad mokslo įstatyme įrašyta, kad etninė kultūra turi būti prioritetas, tad turi būti pasistengta tai įvykdyti.

„Švietimo įstatyme vienas iš pagrindinių švietimo tikslų yra suteikti etninės kultūros pagrindus, tad reikėtų sudaryti tokią sistemą, kad tas tikslas būtų įgyvendinamas, – sakė D. Urbanavičienė, – Nėra nuoseklaus etninės kultūros ugdymo. Integravimas nepasiteisina, nes mokytojai nespėja ir savo dalyko išdėstyti, be to, jiems trūksta kompetencijos. Nėra rengiami pedagogai“.

PLB Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen pastebėjo, kad tarp įstatymuose numatytų prioritetų ir jų praktinio įgyvendinimo yra takoskyra ir pažymėjo, kad Lietuvoje vyraujančios tendencijos atsiliepia diasporai.

• 

„Jeigu nėra ruošiami etnokultūros specialistai, mes tą jaučiame, nes negalime pasiruošti Dainų šventei, nes paprasčiausiai yra neįmanoma rasti šokių kolektyvų ar chorų vadovų. Etnokultūra nyksta, situacija blogėja, eina žemyn, kažkur atsispirkime ir pradėkime eiti kartu į priekį“ – sakė PLB atstovė. 

Priimtose rezoliucijose komisija paprašė „Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ aiškiau apibrėžti šios strategijos kultūrinį pagrindą ir tautinės tapatybės ugdymą įvardyti kaip vieną iš valstybės ateities vizijos prioritetų“, o „Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos savivaldybių tautinės tapatybės ugdymą įvardyti kaip vieną iš savivaldybių švietimo prioritetų“.

Balsavimas internetu – galimybių studijos stadijoje

Komisija daug dėmesio skyrė artėjančiam referendumui dėl pilietybės išsaugojimo. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje.

Viena iš problemų balsuojant užsienyje lieka balsavimas paštu – daugelyje šalių paštas dirba lėtai, biuleteniai laiku nepasiekia diplomatinių atstovybių arba pasimeta. Vienas iš šių problemų sprendimo būdu galėtų tapti balsavimas internetu. Komisijos ir Seimo narys Andrius Bagdonas kaip puikų pavyzdį paminėjo Estiją, kur balsavimas internetu jau vyksta. 

Komisijos nariai Dalia Asanavičiūtė ir Stasys Tumėnas išreiškė susirūpinimą dėl nestabilioje geopolitinėje situacijoje augančių kibernetinių grėsmių.

„Studija turi išnagrinėti labai daug faktorių ir atsakyti, ar balsavimas internetu yra įmanomas ir kiek mums reikia pokyčių teisiniame ir technologiniame reglamentavime, kad turėtume saugų balsavimą“, – sako VRK vadovė Lina Petronienė.

Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Lina Petronienė pasakojo, kad VRK jau yra užsakiusi galimybių studiją internetinio balsavimo galimybei išnagrinėti ir pabrėžė, kad rezultatams gauti reikia išnagrinėti daug įvairių veiksnių.

„Studija turi išnagrinėti labai daug faktorių: politinius, socialinius, ekonominius, technologinius, aplinkosauginius, teisinius ir atsakyti, ar balsavimas internetu yra įmanomas ir kiek mums reikia pokyčių teisiniame ir technologiniame reglamentavime, kad turėtume saugų balsavimą, kad galėtume užtikrinti bendruosius rinkimų principus ir tuos papildomus, kurie yra keliami internetiniam balsavimui“, – sakė VRK vadovė.

Galimybių studijos rezultatai VRK turėtų pasiekti pavasarį, visgi, pasak L. Petronienės, įvertinus juos ir atvėrus kelią balsavimui internetu sektų pačios sistemos kūrimas ir ilgalaikis jos testavimas.

Priimtoje rezoliucijoje komisija ragino valdžios institucijas tęsti darbus, kad būtų įgyvendinta balsavimo internetu galimybė – atlikti kibernetinio saugumo studijas ir, atsižvelgiant į jas, parengti reikiamus teisės aktus, procedūras ir išbandyti sukurtas sistemas iki 2028 m. rinkimų.

Pilietybės atstatymas – misija (ne)įmanoma?

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme yra numatyta, kas gali atkurti Lietuvos pilietybę. Kasmet tai padaro apie 2 tūkst. žmonių. Vis dėlto pilietybės atkūrimo procesas dažnai užtrunka, tenka samdytis teisininkus ir ne visada turintys teisę atkurti pilietybę pasiekia tikslą.

„Girdime nemažai nuogąstavimų apie pilietybės atkūrimo procesų sudėtingumą, įvairius trikdžius ir formalumus iš žmonių, kurie arba šiuo metu dirba atkuriant pilietybę arba jau yra ją atkūrę. Jų nuomone, teisės aktai yra interpretuojami nevienodai ir subjektyviai, galimai pažeidžiant asmenų teisinius lūkesčius. Galėčiau paminėti, kad yra nemažai nuogąstavimų ir baimių apie tai kalbėti, žmonės galvoja, kad tai pakenktų pilietybės atkūrimo procesui, nors pilietybė yra jų teisė,“ – posėdyje sakė komisijos pirmininkas Jonas Bružas.

• 

Lietuvos garbės konsulė Urugvajuje Cecilija Hernandes-Švobas pasakojo apie situaciją, kai keturiems broliams iš Urugvajaus pagal tą patį močiutės turėtą pilietybę patvirtinantį dokumentą pilietybė buvo atkurta, o penktajam nebe. Urugvajaus lietuvė pabrėžė tiesioginės komunikacijos su Migracijos departamentu trūkumą.

„MIGRIS yra labai gera platforma, išsprendė daug problemų, bet ne visas, – sakė C. Hernandes-Švobas, – Visko išspręsti viena sistema neįmanoma, reikia žmonių ir geresnės komunikacijos“.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, kaip advokatė tarpininkaujanti pilietybės atkūrimo procese nuogąstavo, kad, Antrojo pasaulinio karo metais per tokias šalis, kaip Rusija ir Kazachstanas nuo nacių bėgusiems žydams atstatyti pilietybę yra daug sudėtingiau.

„Žydai, evakuoti karo metu, pasitraukę į Rusiją, Kazachstaną, Uzbekistaną – tas šalis, kur tuo metu galima buvo pasitraukti – yra priskiriami prie tų asmenų, kurie išvyko į Tarybų Sąjungą. Tie žmonės jau yra apriboti atkurti Lietuvos pilietybę, nors iki 1940 m. jie buvo Lietuvos piliečiai ir išvažiavo ne laimės ieškoti, o slėptis nuo Holokausto“, – sakė F. Kukliansky.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė teigė, kad pilietybės atkūrimas yra atsakingas procesas, o situacijos – labai individualios.

„Pilietybės atkūrimas yra ypatinga procedūra, tai yra teisinio ryšio atkūrimas su valstybe, tad turi būti atsakingai vertinama“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Komisija priėmė rezoliuciją, kurioje prašo valdžios institucijų užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūros, įskaitant pilietybę įrodančių dokumentų reikalavimus, atitiktų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas, pilietybės atkūrimo procedūros nebūtų apsunkintos pertekliniais reikalavimais, dėl kurių reikėtų specialių kvalifikacijų ir specialistų pagalbos.

Į posėdžių sesiją iš tolimosios Argentinos atvykęs Pietų Amerikos kraštų lietuvių bendruomenes komisijoje atstovaujantis Juan Ignacio Fourment Kalvelis iškėlė diplomatinio atstovavimo klausimą Pietų Amerikoje – šiuo metu regione nėra nei vienos Lietuvos Respublikos ambasados, Lietuvos piliečiai atstovaujami vieninteliame garbės konsulate San Paule, Brazilijoje.

• 

„Labai tikimės, kad bus atkurta ambasada, arba bent konsulatas Argentinoje arba Urugvajuje“, – sakė Argentinos lietuvis.

Atsižvelgdama į tai komisija priimtoje rezoliucijoje ragino Lietuvos institucijas užtikrinti geresnį asmeninių konsulinių ir kitų valstybės paslaugų prieinamumą, ypač Pietų Amerikoje.

Posėdis su Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovais

Paskutinę LRS ir PLB komisijos posėdžių dieną komisijos nariai susitiko su kolegomis iš Ukrainos. Komisijos nariai ir Lietuvos institucijų atstovai papasakojo apie bendradarbiavimą su diaspora, pasidalino ilgamete patirtimi. Posėdyje dalyvavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk, Ukrainos diasporos, jaunimo atstovai, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininkė Julia Ovčynykova. Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė.

 „Pastebime, kad būtent Lietuvos institucijų ir diasporos ryšys yra ypatingas, ir iš mūsų gerosios praktikos semiasi ne viena valstybė. Esame išvystę bendradarbiavimo ir paramos formatus, rengiami nuolatiniai susitikimai su diasporos atstovais, užsienio lietuviai įtraukiami į valstybės kūrimą ir gyvenimą. Pavyzdžiu šioje srityje galime būti ir Ukrainai, todėl šios dienos susitikimas ir gerosios patirties pasidalijimas yra itin svarbus Ukrainos institucijoms, dirbančioms su diaspora, bei ukrainiečiams, gyvenantiems Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse, kurie turėjo palikti savo šalį dėl Rusijos pradėto karo. Džiaugiuosi, kad galime susivienyti tokių aplinkybių akivaizdoje ir dalytis patirtimi“, – sakė Komisijos pirmininkė D. Asanavičiūtė.

„Diasporos parama yra didelė atrama ir jėga valstybei. Lietuvos diaspora susitelkė ir Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje“, – sako Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pranešime pasakojo apie lietuvių diasporos įnašą į kovą dėl nepriklausomos Lietuvos ir svarbų dalyvavimą šiuolaikinės Lietuvos kūrime. 

„Puikiai žinoma, kad diasporos parama yra didelė atrama ir jėga valstybei. Lietuvos diaspora susitelkė ir Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje, drąsiai reikšdama pilietinę poziciją ir teigdama paramą Ukrainai ir jos žmonėms. Mūsų bendruomenės visame pasaulyje kartu kreipėsi į tarptautines organizacijas ir vyriausybes dėl paramos Ukrainai, Rusijos sutramdymo ir patraukimo atsakomybėn, organizuoja protesto ir lėšų rinkimo akcijas“, – sakė E. Meilūnas.

Nuotoliniu būdu į prie posėdžio prisijungusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė O. Kondratiuk dėkojo Lietuvai už visokeriopą paramą nuo pat Rusijos pradėto karo pradžios.

„Nuo pirmųjų Rusijos invazijos dienų jūs susijungėte, kad padėtumėte Ukrainai ir mūsų ginkluotosioms pajėgoms sulaikyti priešą, kartu rinkote lėšas, tiesiogiai teikėte ir teikiate mums būtiną karinę, humanitarinę, savanorišką pagalbą“, – Lietuvos žmonėms dėkojo O. Kondratiuk, – Mums labai svarbi Jūsų patirtis bendravime su Pasaulio lietuvių bendruomene. Vienas iš svarbiausių iššūkių Ukrainai bus grąžinti tūkstančius piliečių namo.“

• 

Posėdyje pasaulio lietuvių organizacijų atstovai pabrėžė, kad Lietuvos diasporai Ukrainos pergalės siekis yra svarbiausias prioritetas šiuo metu, todėl didelė parama keliauja būtent šiai šaliai – lėšas renkančioms Lietuvos ir tarptautinėms organizacijoms ir lietuviams, gyvenantiems Ukrainoje.

„Pirmiausia, nuo karo pradžios raginame visas pasaulio lietuvių bendruomenes finansiškai remti Ukrainą, antra – svarbi humanitarinė pagalba. Vokietijoje, kur gyvenu, yra be galo daug moterų ukrainiečių su vaikais, jiems reikalinga pagalba, parama. Ir trečia – labai svarbi politinė parama. Lietuvių bendruomenės aktyvistai organizavo ir iki šiol organizuoja mitingus“, – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pristatyme pabrėžė jos pirmininkė Dalia Henke.

• 

Savo atstovaujamų organizacijų veiklas Ukrainos kolegoms taip pat pristatė Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos valdybos narys Antanas Paukštis, „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Marija Šaraitė, institucijų bendradarbiavimo patirtimi pasidalijo Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskaitė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė. Balsavimo galimybes užsienyje ir jau praėjusiuose Seimo rinkimuose pradėjusią veikti Pasaulio lietuvių apygardą pristatė posėdyje dalyvavusi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė.

„Tai yra unikalūs ir tikri pavyzdžiai, kaip susivienyti, kaip formuoti tam tikras bendruomenes. Mes, ukrainiečiai, turime ko pasimokyti iš jūsų, ir nuoširdžiai tikiu, kad ir mes galime kuo nors pasidalinti, jog bendrai susivieniję, tęstume bendrą kovą su priešu“, – sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininkė Julia Ovčynykova. Ji pabrėžė Lietuvos bendruomenės pagalbos svarbą Ukrainai ir ukrainiečiams ir pastebėjo, kad pasaulio bendruomenės yra vienybės ir bendradarbiavimo oazės, todėl labai svarbu Ukrainos ir Lietuvos diasporoms išlikti savo valstybių advokatais užsienyje.

Paskutiniame posėdyje Komisija apsvarstė diasporos kultūros projektus, daug dėmesio skirdama artėjančiai Dainų šventei ir jos metu vyksiančiam trijų dienų Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų renginiui „Sujunkime Lietuvą – Aš esu Lietuva“.

„Per trejus šios Seimo kadencijos metus išspręsta nemažai svarbių mūsų diasporai problemų, vieningai ruošiamės pilietybės išsaugojimo referendumui, tapome pavyzdžiu kitoms diasporoms ir kitų valstybių institucijoms, gera girdėti iš brolių ukrainiečių, kad mūsų valstybės požiūris į išvykusiuosius yra pavyzdinis,“ – pasibaigus posėdžių sesijai džiaugėsi komisijos pirmininkė D. Asanavičiūtė.

• 

LRS ir PLB komisija iš viso priėmė 9 rezoliucijas.

Kita komisijos posėdžių sesija numatoma 2024 m. balandžio 9–11 d.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“