Unikalios tradicinės lietuviškos verpstės ir charizmatiškasis jų drožėjas Edmundas Akulauskas, nepaisant pandemijos, apkeliavo net tris Italijos miestus – Turiną, Romą ir Florenciją. Tautodailininko kelionė į Italiją šiuo sudėtingu laikotarpiu buvo pilna kuriozų, tačiau dirbtuvės įvyko, o senojo drožybos amato paslaptys prikaustė ne tik į jas
Palestinietis ir izraelietis, armėnas ir azerbaidžanietis, gruzinas ir abchazas, bosnis ir kosovietis – savo šalyje jie galbūt būtų įtikinėjami atstatyti ginklą vienas į kitą, o mažyčiame Italijos viduramžių miestelyje mokomi, kaip išvengti karo. Taikos miestelis simboliniu pavadinimu Rondinė („rondine“ išvertus iš italų k. – kregždė),
Į naujuosius mokslo metus Italijos lituanistinių mokyklėlių vaikus palydės ypatingas svečias – tautodailininkas, drožėjas Edmundas Akulauskas. Charizmatiškasis senojo drožybos meno puoselėtojas trijuose Italijos miestuose surengs jo amatą pristatančias dirbtuves vaikams ir jų tėveliams, papasakos, kaip prakalbinti medį, kaip pažinti ir suprasti tradicinius tautodailės simbolius. Drožėjas Edmundas
Daugiau kaip pusšimtis Pasaulio lietuvių vaikų rugpjūtį iš įvairiausių planetos kampelių skubėjo į Lietuvą. Ne šiaip atostogauti, o sudalyvauti jau antrą kartą rengiamoje stovykloje „Pasaulio Lietuva“, kuri šiemet vyko įspūdingoje vietoje prie Alovės ežero. Čia vaikai ne tik mokėsi pažinti Lietuvą ir jos tradicijas, bet
Italijos lietuviai puikiai prisimena praėjusių metų rinkimus, kuomet dėl Italijos pašto darbo ypatumų balsavimo biuletenius gavo pavėluotai ar iš viso negavo. Tikimasi, kad šiemet tokių nesklandumų pavyks išvengti. Ambasada praneša su Italijos paštu sudariusi specialią sutartį, kad laiškai su biuleteniais Italijos lietuvius pasiektų operatyviau. Nuspręsta
Florencijoje gyvenantys fotografai lietuvė Dovilė Bružaitė ir italas Matteo Baldini gyvenimą pro fotoobjektyvą kartu stebi jau dešimtmetį. Daugybę jaudinančių akimirkų įamžinę fotografai, atskleidė tai, ką išgyvenome karantino periodu. Kasdien, kelis mėnesius, jie fiksavo pandemijos suvaržyto gyvenimo momentus. Dvejų metų sūnui skirtas fotografijų dienoraštis išplaukė į
Tautiečius iš įvairiausių pasaulio kraštų virtualiai susikibti rankomis kvietė Toskanos lietuvių bendruomenė. Unikali akcija šiemet vyko antrą kartą – ji gimė pernai, minint Baltijos kelio 30-etį. Šiemet prie jos prisidėti buvo raginami ne tik Italijos, bet viso Pasaulio lietuviai. Taip prisiminti, kad reikia
Toskanos lietuvių bendruomenė jungtis į virtualią Baltijos kelio grandinę Italijos lietuvius pirmą kartą pakvietė pernai, kai buvo minimas Baltijos kelio 30-metis. Tuomet akcija sulaukė tikro pasisekimo ir nusidriekė net už Italijos ribų. Ją parėmė Lietuvos ir Latvijos ambasados Italijoje, į virtualią grandinę stojo ir bičiuliai
Grytė Pintukaitė – Lietuvoje pripažinimo sulaukusi žinoma portretistė – savo meno burtus jau kelis metus skleidžia magiškoje Toskanoje. Žodį „burtai“ pasirinkome neatsitiktinai – daugybę talentų turinčios Grytės paveikslai – užburia. Žmonės juose tarsi atkeliavę iš prėjusių laikų, o ir pati autorė lyg dvaraitė – mėgsta
Monikos Vaicenavičienės knyga vaikams „Che cos'è un fiume?“ („Kas yra upė?“) lentynose akį patraukia iš karto. Visų pirma, dėl nuostabių ir tokių artimų, kone pažįstamų iliustracijų. Dėmesį traukia ir pavardė ant viršelio – lietuvių autorių knygos Italijos knygynuose vis dar retas dalykas. O labiausiai intriguoja
