Home / AKTUALIJOS  / Bolonijos vaikų knygų mugę užkariavusi Lietuvos iliustratorė tiki ypatinga iliustracijų galia

Bolonijos vaikų knygų mugę užkariavusi Lietuvos iliustratorė tiki ypatinga iliustracijų galia

Bolonijos vaikų knygų mugė laikoma reikšmingiausiu metų renginiu viso pasaulio vaikų literatūros kūrėjams ir tramplinu, atveriančiu daugybę kelių jauniesiems talentams. Perspektyvi Lietuvos iliustruotoja Rasa Jančiauskaitė Bolonijos knygų mugę jau gerai pažįsta, joje ne kartą lankėsi, pernai ėmėsi ypatingos misijos – kūrė mugės veidą, vizualinį identitetą, o šiemet vėl buvo solidžiai įvertinta. Ji įveikė griežtą, daugiau kaip 3000 dalyvių sulaukusią atranką, ir pateko tarp geriausių kūrėjų, kurių iliustracijos bus eksponuojamos prestižinėje mugės iliustruotojų parodoje. Portalas ITLIETUVIAI.IT su talentinga kūrėja kalbėjosi apie magišką iliustruotojos profesiją, neapleidžiančios sėkmės paslaptis ir universalią iliustracijų kalbą, kuri padeda mažiesiems pažinti pasaulį bei skatina tėvų dialogus su vaikais. Interviu su lietuvių autore darytas iki sprendimo šių metų birželį gyvai turėjusią vykti Bolonijos vaikų knygų mugę dėl pandemijos vėl perkelti į virtualią erdvę.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Į prestižinę Bolonijos vaikų knygų mugę vykstate ne pirmą kartą. 2020-aisiais Jums buvo patikėta ypatinga užduotis – kūrėte mugės vizualinį identitetą. Šiemet vėl įveikėte griežtą atranką ir patekote tarp tų kūrėjų, kurie buvo atrinkti pristatyti savo darbus mugės parodoje.Tai vienas didžiausių įvertinimų vaikų knygų iliustratoriui. Kur Jūsų sėkmės paslaptis?

Manau, sėkmė labai gerai sutaria su darbu. Tik ne su bet kokiu, o su mylimu. Man kurti knygas yra įdomu. Knygos formatu pasakoti vizualias istorijas yra labai didelis, bet be galo malonus, iššūkis. Kuriu knygas, kurių temos man asmeniškai yra artimos, įdomios, įtraukiančios. Glaudus santykis su knygos tema padeda ją perteikti unikaliau. Kurdama einu nežinomu keliu, noriu kažką atrasti. Tas nežinojimas kviečia eksperimentuoti.

Pirmas apsilankymas mugėje man yra pats brangiausias prisiminimas. Žmogui, kuris domisi iliustracija, žavisi autentišku grafiniu dizainu ir tiesiog myli knygas, tai yra rojaus kampelis.

Knygos kūrimo procesas yra ilgas ir atsakingas darbas susidedantis iš daugybės skirtingų etapų. Nors paveikslėlių knygos puslapių skaičiumi atrodo mažos apimties kūriniai, joms sukurti neretai užtrunkama daugiau nei vienerius metus. Kai procesas ilgas, norisi jame atrasti smagumo, šmaikštumo, žaismingumo, tam, kad man pačiai šis darbas būtų prasmingas ir praskaidrinantis gyvenimą.

Iliustratoriams pasirodymai Bolonijos vaikų knygų mugėje dažnai tampa karjeros tramplinu. Kokius kelius Jums atvėrė ši mugė? Ar prisimenate pirmąjį kartą, kuomet joje dalyvavote?

Pirmą kartą į mugę vykau 2016 m. Tada mokiausi Italijoje, Urbino mieste ISIA (Istituto Superiore per le Industrie Artistiche) grafinio dizaino mokykloje. Pirmas apsilankymas mugėje man yra pats brangiausias prisiminimas. Žmogui, kuris domisi iliustracija, žavisi autentišku grafiniu dizainu ir tiesiog myli knygas, tai yra rojaus kampelis. Pati Bolonija yra be galo graži, o mugė suteikia įkvėpimo ir patirčių visiems metams

Tuo metu apie Bolonijos vaikų knygų mugę rašiau savo Vilniaus dailės akademijos Vizualiųjų komunikacijų dizaino magistro darbo teorinę dalį. Kėliau klausimus apie kūrėjų braižo niveliaciją ir svarsčiau kodėl į rinkos paraštes keliauja autentiškos knygos. O neilgai trukus pačiai teko atsakomybė tapti mugės dalimi. Iš stebėtojos pozicijos perėjau į aktyvią kūrybą iliustracijos srityje.

Dabar su nostalgija prisimenu tą smagų vaikštinėjimą, knygų vartymą, parodų lankymą ir svajones sukurti ir išleisti knygą. Dabar išleistos yra jau 3 paveikslėlių knygos: „Maži eilėraščiai mažiems“, „Ypatingas“, „Powiedz to w mig“ (liet. „Pasakyk ženklų kalba“), o planuose turiu dar tiek pat.

Po pirmojo apsilankymo Bolonijos vaikų knygų mugėje jaučiausi padrąsinta. Įvairovė, kurią pamačiau, mane paskatino pasitikėti savo kūrybiniais sprendimais. Su užsidegimu įgyvendinau magistro studijų praktinę dalį, sukūriau konceptualią paveikslėlių knygą „Summa“, kuri pelnė 1-ąją vietą iliustracijų konkurse Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Šardžoje rengiamame „Vaikų literatūros festivalyje“.

2019 m. Bolonijos vaikų knygų mugės iliustruotojų parodoje buvo pristatytos mano iliustracijos iš Mariaus Marcinkevičiaus knygos „Maži eilėraščiai mažiems”. Jos ir nutiesė kelią galimybei kurti mugės vizualinį identitetą. O Lietuvoje Jaunųjų skaitytojų salės vizualinį identitetą Vilniaus knygų mugėje 2020 m.

Bolonijos vaikų knygų mugės iliustruotojų paroda, kuri po ekspozicijos Bolonijoje pradėjo ilgą pasaulinį turą, buvo eksponuota keturiuose Japonijos miestų muziejuose, taip pat Urugvajuje, Seulo meno centre Pietų Korėjoje, o turą baigė muziejuje Pekine. Mugės katalogai taip pat pasklinda po pasaulį. Esu gavusi kvietimų bendradarbiauti su muziejumi Romoje bei Kinijos leidykla dėka keliaujančių parodų ir katalogų. Kai kurie darbai jau įgyvendinti, kiti dar pakeliui ir neužilgo išvys dienos šviesą.

Tad, drąsiai galėčiau teigti, kad kūrėjams verta siųsti darbus į iliustracijų konkursus ir parodas ir praplėsti savo galimybes, bei „pasitikrinti“ savo darbų aktualumą platesniame kontekste.

Bolonijos vaikų knygų mugėje paaiškėja vaikų knygų tendencijos: kokios knygos bus leidžiamos artimiausiu metu, kokios temos ir stiliai vyraus. Ar pati atidžiai sekate tendencijas?

Mugėje mane labiausiai domina iliustruotojų paroda. Joje pateikiama įvairovė, įdomūs, autentiški iliustratorių darbai. Žvelgiu į tai, kaip į nuorodas, kaip dar galėtų atrodyti paveikslėlių knygos. Kokios jos galėtų būti išraiškos priemonių ir kompozicijos prasme. Žinoma, mugėje galima pamatyti ir vyraujančias madas, atsirandančius pasikartojimus, o tai geros nuorodos, kokiu keliu neiti.

Tokia vizuali žinutė nuguls mugės parodoje – svarbiausia jaukiai įsikurti savo vidiniame name. Nors kelias iki to painus ir vingiuotas, o ženklai – ne visada aiškūs.

Kartais žinojimas, kas pradeda vyrauti, perspėja, kad metas sukti kitu keliu…Ieškoti autentiško vaizdavimo būdo. Tendencijų neseku, mane labiau domina asmeniniai iššūkiai ir autentiškos vizualinės kalbos paieškos.

Pernai mugė dėl pandemijos buvo atidėta. Su kokiomis nuotaikomis į mugę vykstate šiemet? Kokią žinutę norite perduoti? (past. interviu darytas prieš sprendimą 2021-ųjų Bolonijos knygų mugę perkelti į virtualią erdvę)

Jeigu mugė ir kelionė įvyktų nuotaika jau būtų kuo puikiausia. Bet šie dalykai dar sprendžiasi. Mano knygoje „Namai“, kurios iliustracijos buvo atrinktos į 2021-ųjų mugę, vystoma istorija apie sraigę, kuri ieško namų ir vis matuojasi kitų gyvūnų būstus.

Tai istorija apie kelionę į save, savo vidinio pamato statybą, tvirtų ribų turėjimą. Tokia vizuali žinutė nuguls mugės parodoje – svarbiausia jaukiai įsikurti savo vidiniame name. Nors kelias iki to painus ir vingiuotas, o ženklai – ne visada aiškūs…

Vaikų knygų iliustratorė, sakyčiau, tokia magiška profesija. Padedanti vaikams pažinti, atrasti supantį pasaulį. Ypač tiems, kurie dar nemoka skaityti. Tam reikia ne tik menininkės talento, bet ir vaikų psichologijos išmanymo. Papasakokite, kaip gimsta iliustracijos?

Iliustracijos gimsta iš aplinkos stebėjimo, savirefleksijos ir daugybės eskizų. Eskizavimas man yra svarbiausia ir maloniausia knygos kūrimo dalis. Būtent šiame procese pasijaučiu arčiausiai vaiko psichologijos – stebiu aplinką, eksperimentuoju, žaidžiu su išraiškos priemonėmis, kompozicija, mąsteliais. Ir, kaip vaiko augimo procese daug suklūpimų yra atleidžiama, taip eskizavimo procesas yra laisvas ir neįpareigojantis. O tokiomis palankiomis aplinkybėmis iš pasąmonės ateina įdomiausi vaizdiniai ir netikėtos vaizdų jungtys.

Kurdama stengiuosi išlaikyti pirminio, pirmykščio vaizdo įtaigumą ir atvirumą. Gražiausia vaikų savybė man yra atvirumas pasauliui. To ir siekiu savo kūryboje.

Na, o pati profesija turi daugybę aspektų. Kūrybinė darbo dalis tikrai gali atrodyti magiška, bet bendras knygos kūrimo procesas yra rimta ir atsakinga veikla, kuriai reikia atitinkamo išsilavinimo ir nuoširdaus atsidavimo. Autoriai patys užsiima ir administracine ir buhalterine veikla ir visa tai yra laisvai samdomo autoriaus darbo dalis. Mažiau magiška, bet kol kas neišvengiama.

Kas svarbiausia, norint sukurti knygą, kurią vaikai skaitytų su susižavėjimu? Ar piešdama įsivaizduojate vaikų reakcijas, kaip jie sutiks Jūsų piešinį?

Kūrybos procesas kupinas eksperimentų. Jeigu laisvės pojūtis išlieka, matyt, ir sudomina, nustebina vaiką ar suaugusįjį.

Aš knygą matau, kaip pretekstą pokalbiui, dialogui su vaiku. Kūrybiškos, autentiškos knygos su unikalia raiška kviečia užduoti klausimus ir pamąstyti. Laisvalaikį su paveikslėlių knyga matau, kaip vaiko ir suaugusiojo susitikimą (tėvų ar ugdymo auklėtojų). Jie skaito knygas ir gali jas perskaityti formaliai arba leistis į pokalbį su vaiku.

Gražiausia vaikų savybė man yra atvirumas pasauliui. To ir siekiu savo kūryboje.

Užduoti klausimus, ką jisai mato iliustracijose, kaip jam atrodo, kas ir kodėl vaizduojama, o kaip jis ar ji patys tai vaizduotų…Skaitymo vakaras taip gali virsti piešimo vakaru ar svajojimo vakaru…Kuo mažiau didaktikos ir vienakrypčio teisingumo, tuo daugiau improvizacijos ir žaismės.

Iliustracijų kalba yra universali: jas supranta visi vaikai, nesvarbu kokia kalba kalbėtų. Vis gi kas svarbiau knygoje: iliustracija ar tekstas?

Svarbu kiekviena knygos detalė, jos maketas, dizainas, popierius, formatas, apimtis, spaudos kokybė. O paveikslėlių knygose tekstas ir vaizdas yra lygiaverčiai vienas kitą papildantys elementai.

Kokia knyga Jus labiausiai žavėjo vaikystėje? Galbūt tapo įkvėpimu pačiai kurti iliustracijas?

Vaikystėje knygos man buvo galimybė pažinti savo tėvų teatrališką, charizmatišką pusę. Vakarais jie skaitydavo knygas balsu, o vaizdus aš įsivazduodavau. Buvo gera pažinti tėvų kūrybišką pusę, gebėjimą balsu įsikūnyti į personažus. Neišskirčiau knygos, kurios iliustracijos būtų pakvietusios mane eiti kūrybiniu keliu. Matyt, viskas čia labiau apie sužadintą vaizduotę. O galbūt ir vizualiai patrauklių knygų vaikystėje pritrūkau.

Jeigu tėvai skaito vaikams, jie tampa tais tiltais, kuriais vaikus pasiekia knygos. Jeigu tėvai geba vaikus pakalbinti apie knygos iliustracijas, paklausti ką jie mato, kaip jie mato, ką jie jaučia žiūrėdami į vieną ar kitą vaizdą, jau gerai.

Rimčiau iliustracija pradėjau domėtis studijuodama VDA grafinį dizainą. Tada domėjausi lietuvių ir kitų šalių iliustruotojų kūryba, renginiais, kurie skirti iliustracijos menui. Žinios ir žingeidumas augo proporcingai.

Pasidalinkite įžvalgomis į kokias knygeles turėtų atkreipti dėmesį tėvai?

Matyt, svarbu tarpusavio ritualai. Jeigu tėvai skaito vaikams, jie tampa tais tiltais, kuriais vaikus pasiekia knygos. Jeigu tėvai geba vaikus pakalbinti apie knygos iliustracijas, paklausti ką jie mato, kaip jie mato, ką jie jaučia žiūrėdami į vieną ar kitą vaizdą, jau gerai. O taip pat svarbu pasidalinti, ką patys jaučia.

Yra knygos, kurios moko, nurodo, padeda vaiką užimti ir lavinti ir yra knygos, kurios kviečia pasvajoti, pamąstyti, pasikalbėti. Pastarosios man yra arčiau širdies.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI