Užsukę į atokią, tarp kalnų pasislėpusią sodybą Emilijos-Romanijos regione, nenustebkite, jei jums pasiūlys paragauti cepelinų. „Mulino Vecchio“ („Senas malūnas“) – taip vadinasi ši tradicinį lietuvišką ūkį primenanti oazė. Be abejonės, joje šeimininkauja lietuvė. Per porą metų ji pati, savo rankomis buvusį apleistą seną malūną prikėlė
Fotografuoti per atstumą – misija įmanoma. Tai šiais socialinės distancijos laikais įrodė Florencijoje gyvenantys fotografai Dovilė Bružaitė ir Matteo Baldini. Lietuvė ir italas įgyvendino jau ne pirmą su pandemija susijusį novatorišką fotografijos projektą, tačiau šis išsiskiria tuo, kad pasinaudodami techologijomis, fotografai gali padaryti kone stebuklą
Didžiulę vakcinavimo nuo COVID-19 kampaniją pradėjusi Italija tikisi prisikelti kaip gėlė po ilgo žiemos įšalo. Šalyje jau paskiepyta daugiau kaip milijonas žmonių, bet nerimą kelia sulėtėjęs vakcinų tiekimas. Lyg to būtų maža, šalyje toliau didėja ekonominė krizė, o politinėje arenoje pačiu netinkamiausiu metu prasidėjo stumdymasis,
Globalios Lietuvos apdovanojimą „Už jaunųjų talentų Lietuvai pasaulyje ugdymą“ pelniusi Virtuali lituanistinė Italijos mokykla vis labiau pastebima ne tik Italijoje. Plečiasi ir mokyklos geografija. Prie virtualių mokyklos pamokų šiemet prisijungė ir vaikai iš kito pasaulio krašto. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad jam asmeniškai labai
Į Italiją savo debiutinę pilnametražę dokumentinę kino juostą „Švelnūs kariai“ („Gentle Warriors“) atvežanti režisierė Marija Stonytė kalba tema, kuri žadina daugelio smalsumą – apie moteris, savanoriškai užsivilkusias kario uniformą. Ką jos išgyvena, kaip formuojasi jų asmenybė, kaip susidoroja su iššūkiais, kurių kartais bijo karinės tarnybos
Daugiau kaip 120 niekada nenuvysiančių neužmirštuolių, pražydusių ant baltų popieriaus lapų ar net ant balto sniego, tai Pasaulio lietuvių vaikų dovana Lietuvai, mininčiai tragiškų Sausio įvykių 30-etį. Islandijos, Vokietijos, Belgijos, Vengrijos, Italijos ir kitų šalių lietuviukų linkėjimai yra šioje melsvoje atminties pievoje. Kaip ženklas, kad
30 metų. Tiek praėjo nuo tragiškų sausio įvykių, kuomet beginkliai žmonės įrodė esantys stipresni už tankus. Atrodytų – nemenkas laikotarpis, per kurį užaugo jau net kelios laisvoje Lietuvoje gimusios kartos. Ir nors sakoma, kad laikas gydo žaizdas, tos nakties širdyse ir atmintyse giliai paliktų randų
Savo idėjomis tikinčių žmonių negali sustabdyti jokia pandemija. Tą įrodė mažiau nei prieš pusmetį įkurta Virtuali lituanistinė Italijos mokykla, sulaukusi ypatingo, diasporos profesionalų indėlį į šalies augimą įvertinančio Globalios Lietuvos apdovanojimo. Mokykla – 6 jos mokytojos bei įkūrėjos Elzė Simonkevičiūtė Di Meglio ir Aurelija Orlova
Italijos lietuviai tragiškų Sausio įvykių 30-etį, nepaisaint daug ką apribojusios pandemijos, paminės solidariai ir su daugybe gražių iniciatyvų. Šiai ypatingai datai skirtas renginių ciklas truks visą savaitę. Lietuviai kviečiami dalyvauti jau tradicija tapusiame bėgime, prisiminimų vakare ir specialiose pamokose mažiausiems bendruomenės nariams – vaikams. Lietuvos
Pajėgas sujungusios Lietuvos diplomatinės atstovybės Italijoje, Prancūzijoje, Izraelyje bei Lietuvos konsulatas Niujorke kviečia praleisti net du vakarus su pasaulinio garso Lietuvos menininko Jono Meko kūryba. Simboliška, kad sausio 13-ąją ir 14-ąją, praėjus 30-iai metų nuo tragiškų sausio įvykių, virtualaus seminaro dalyviai galės dar kartą prisiminti
