Lietuvos pilietybę atgavusio M. Fukso šedevras Romoje – įspūdingas „Fukso Debesis“
„Nuvola“ (liet. debesis) – taip vadinasi architektūros maestro Massimiliano Fukso suprojektuotas kongresų centras Romos EUR rajone. Tai, be abejonės, įspūdingiausias, ypatingą vertę turintis moderniosios architektūros šedevras ne tik amžinajame mieste, bet ir visoje Italijoje. Projekto realizavimas užtruko itin ilgai ir buvo lydimas įvairių nesusipratimų. Kaip sako Lietuvos pilietybę atgavęs garsus architektas, būtent lietuviškam charakteriui būdingas užsispyrimas padėjo jį užbaigti. Novatoriškais sprendimais, ekologišku požiūriu ir technologiškai pažangiomis medžiagomis pasižymintys stiklo rūmai, kuriuose kabo tikrą debesį primenanti konferencijų salė, išsiskiria ne tik architektūra, bet ir savo universalumu. Pandemijos metu čia įkurtas didžiausias vakcinavimo centras visoje Italijoje, o 2020-ųjų spalio pabaigoje vyko pasaulio lyderių susitikimas G20.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Garsusis „Fukso Debesis“ (it. Nuvola Di Fuksas) Romoje nusileido Cristoforo Colombo ir Asia gatvių sankryžoje, po 15 metų trukusių diskusijų ir darbų. Naujo konferencijų centro statyba vienam garsiausių pasaulio architektų M. Fuksui patikėta 2000-aiais, statybos prasidėjo 2008-aisiais, pastatas iškilmingai inauguruotas 2016-ųjų spalį.
„Konkursas buvo beprotiškas, jame dalyvavo 720 architektų, galų gale į finalinį etapą buvo atrinkti 7. Trūko pinigų projektui įgyvendinti, bet galų gale jis buvo realizuotas. Man padėjo savybė, kuria tikiu ir kame esu labai lietuvis. Tai – užsispyrimas ir kieta galva, kad visi pradėti darbai turėtų būti užbaigti“, – portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja M. Fuksas.
Įspūdingą ir Europoje kone pajėgiausią kongresų centrą, talpinantį 8000 žmonių, M. Fuksas kūrė kartu su žmona Doriana. Jis suprojektuotas su trimis skirtingais architektūriniais elementais: Teca, Nuvola ir Lama. Teca yra pastato „dėžė“, visiškai skaidri ir lygiagreti, pagaminta iš plieno, su dvigubo stiklo fasadu.
Nuvola – tai projekto širdimi vadinama vidinė konferencijų salė, pagaminta iš plieno ir padengta pusiau skaidraus, mikro perforuoto stiklo pluošto lakštais, sukuriančiais debesies efektą. Ši, 1800 vietų turinti salė, tarsi milžiniškas, vos dviejuose taškuose užsikabinęs debesis, kybo stiklo dėžėje Teca.
Lyg kylant į dangų, debesį galima pasiekti moderniais eskalatoriais, kurie, teigiama, yra ilgiausi Europoje. Vakare „Fukso debesis“ tampa dar labiau pastebimas, nes jį dengianti permatoma medžiaga išsiskiria korpuso viduje, sukurdama dar stipresnį debesies efektą, kurį tiek daug studijavo architektas.
Lama – tai viešbutis, įsikūręs šalia kongresų centro ir suprojektuotas kaip visiškai autonominė struktūra.
Kai kurie šio projekto technologiniai ir konstrukciniai sprendimai, atrodo, žada būti sunkiai pralenkiami. Vienas tokių – modulinė konferencijų salės struktūra, dėl judančių sienų sistemos leidžianti iš vieno 9000 kv. m ploto gauti 30 skirtingo dydžio posėdžių salių. Projektas kurtas skiriant maksimaliai daug dėmesio tvarumui, energetiniu požiūriu struktūrą visiškai maitina įrengtos fotovoltinės plokštės.
Pats M. Fuksas yra sakęs, kad „Nuvolą“ kūrė kaip pasauliui atvirą erdvę, pasižyminčią pirmiausia universalumu.
„Ten buvo ir didžiausias vakcinacijos centras ir ten taip pat susitiko G20 šalių lyderiai. Jų delegacijų nariai nuolat pakėlę akis į viršų fotografavo projektą. Manau, kad iš tiesų pribloškia jį matyti. Tai vieta, kurios labai reikėjo Romai ir Italijai. Amžinajame mieste daugiau kaip 50 metų, nuo 1960-ųjų olimpiados, nebuvo vykdomos tokio svarbaus objekto statybos“, – pasakoja M. Fuksas.
Pasak architekto, šiame moderniosios architektūros šedevre atsispindi ir lietuviški bruožai, tokie kaip dermė tarp kūrybinio chaoso ir tvarkos.
„Nesu fizikas, tačiau daug studijavau chaoso teoriją, nes tikiu, kad yra algoritmas, galintis paaiškinti chaosą. Projektas „Nuvola“ yra tarsi konfliktas tarp chaoso ir tvarkos, taisyklių pasaulio. Tai dalykas, kurį kiekvienas lietuvis turi savyje. Lietuviai puikiai suderina kūrybiškąją pusę su tvarkos ir organizuotumo puse, turi tam tikrą beprotybės laipsnį, kuris juos visur lydi. Tai – kūrybinė beprotybė“, – pabrėžia M. Fuksas
Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.
