Tarptautinis 78-asis Venecijos kino festivalis baigėsi, atnešdamas daug džiaugsmo Lietuvos kino kūrėjams ir gerbėjams. Šeštadienį, rugsėjo 11 d., iškilmingoje ceremonijoje garbingą apdovanojimą – sparnuotą Venecijos liūtą – ant scenos kėlė talentingas lietuvių režisierius Laurynas Bareiša, kurio debiutinis ilgametražis filmas „Piligrimai“ pripažintas geriausiu filmu festivalio „Orizzonti“ (liet. „Horizontai“) programoje. Tai pirmasis po ilgo laiko tokio lygio įvertinimas Lietuvos kino kūrėjams. Pasak Lietuvos kultūros atašė Italijoje Lauros Gabrielaitytės-Kazulėnienės, taip Lietuvos vardas Venecijoje buvo įrašytas į kino elitą.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Seniausiame ir viename prestižiškiausių kino renginių pasaulyje šeštadienį triumfo valandos sulaukė Lietuvos kinas. Festivalio „Horizontų“ programoje, kuri skirta kylantiems, naujomis kino kalbomis kalbantiems ir savitą estetiką pristatantiems kūrėjams iš viso pasaulio, geriausiu pripažintas režisieriaus Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“. Paprastai šioje programoje varžosi apie dvi dešimtis kruopščią atranką įveikusių kūrinių. Filmo prodiuserė Klementina Remeikaitė sako, kad filmo kūrybinė grupė oficialaus kvietimo į festivalį sulaukė itin anksti – dar gruodį, o „Piligrimai“ tapo pirmuoju į programą įrašytu filmu.

„Tuomet net nepatikėjome, kad kvietimas tikras, kol nesulaukėme oficialaus laiško – o tuomet gyvenome toliau iki šio vakaro, kuris neabejotinai taps nauju „Piligrimų“ etapu, ypač kalbant apie platinimą užsienyje“, – po apdovanojimo sakė K. Remeikaitė.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Neabejojama, kad šis įvertinimas Venecijos kino festivalyje paliks istorinę žymę visai Lietuvos kino industrijai. Filmo premjerą Venecijoje gyvai stebėjusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė portalui ITLIETUVIAI.IT sakė, kad tai yra be galo lauktas ir pelnytas Lietuvos kino proveržis į kino elitą.

„Žingsnis po žingsnio Lietuva įsiveržia į visų kultūros sričių elitą. Prieš porą metų džiaugiamės vizualiųjų menų sėkme, šiandien režisierius Laurynas Bareiša ir visa „Piligrimų“ komanda įrašo Lietuvos vardą į kino elitą“, – L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

„Žingsnis po žingsnio Lietuva įsiveržia į visų kultūros sričių elitą. Prieš porą metų džiaugiamės vizualiųjų menų sėkme, šiandien režisierius Laurynas Bareiša ir visa „Piligrimų“ komanda įrašo Lietuvos vardą į kino elitą. Tai didžiulis įvertinimas režisieriui, kurio debiutinis filmas gauna Venecijos kino festivalio „Horizontų“ programos liūtą. Filmas jau nuo pirmųjų rodymų Venecijoje sulaukė gerų atsiliepimų iš kritikų, kino profesionalų, o „Horizontų“ atrankos komisijos nariai džiaugėsi, kad šis filmas pateko į Veneciją“, – lietuvių pergale džiaugėsi L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

• 

L. Bareišos filmas daugybės kino kritikų komplimetų sulaukė iš karto po premjeros. „Horizontų“ programos sudarytojas Paolo Bertolin tikino, kad šis įtaigus filmas, paliekantis ilgai neblėstantį susižavėjimo jausmą, idealiai tiko šiai konkursinei programai, kuri siekia parodyti netradicinius ir drąsius jaunų talentų darbus.

Išskirtinio apdovanojimo seniausiame pasaulio kino festivalyje sulaukęs lietuvių režisierius po iškilmingos ceremonijos Venecijoje sakė, kad palaikymo iš komisijos sulaukė tikrai daug, tačiau prieš apdovanojimų ceremoniją jautė nerimą.

„Dabar nekantrauju grįžti į Lietuvą ir sulaukti, kol „Piligrimus“ pamatys ir įvertins mūsų publika“, – L. Bareiša.

„Pagal protokolą į apdovanojimus kviečiami visi konkurso dalyviai, o geriausią filmą skelbia paskutinį, jau apdovanojus geriausią režisierių, aktorių ir taip toliau, tad nerimui ir baimei laiko buvo. Daug palaikymo sulaukiau iš komisijos, tai labai malonu – manau, juos įtikino filmo paprastumas. O dabar nekantrauju grįžti į Lietuvą ir sulaukti, kol „Piligrimus“ pamatys ir įvertins mūsų publika“, – sakė garbingo įvertinimo sulaukęs L. Bareiša.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Venecijos kino festivalyje įvertinta juosta labai subtiliai nagrinėja itin jautrią temą. Joje pasakojama apie du žmones (aktoriai Giedrius Kiela ir Gabija Bargailaitė), važiuojančius aplankyti Karmėlavos – miestelio Kauno rajone, kuriame buvo nužudytas jų artimasis. Kūrybinė komanda L. Bareišos gimtojoje Karmėlavoje praleido visą mėnesį, „Piligrimai“ nufilmuoti chronologiniu principu.

„Labai tikėjausi, kad žiuri komisija, kuriai šiemet pirmininkavo bosnė Jasmila Žbanić (filmo „Quo Vadis, Aida?“ režisierė) įvertins „Piligrimų“ subtilumą – iš pažiūros paprastas ir tylus, tai nepaprastai tikslus ir paveikus filmas apie labai bendražmogišką temą. Man atrodo, kad Lauryno filmas yra geriausias formos ir turinio dermės pavyzdys, ir tai pasaulinio konkurso, kuriame kino kalbos bei temų įvairovė šiemet buvo itin didelė, kontekste jį pavertė išskirtiniu“, – pabrėžė Venecijos kino festivalyje visą savaitę praleidusi „Kino pavasario“ programos sudarytoja Aistė Račaitytė.

Pats režisierius portalui ITLIETUVIAI.IT dar prieš lemiamą pasirodymą festivalyje sakė, kad filmo idėja gimė netikėtai, važinėjant po Lietuvą.

„Lauryno filmas yra geriausias formos ir turinio dermės pavyzdys, ir tai pasaulinio konkurso, kuriame kino kalbos bei temų įvairovė šiemet buvo itin didelė, kontekste jį pavertė išskirtiniu“, – A. Račaitytė.

„2016-ais metais, ruošiantis su Marija Kavtaradze filmuoti „Išgyventi vasarą“, važinėjome daug automobiliu. Kalbėjome apie kelio filmus ir sustodavome atsitiktinėse vietose apsižiūrėti. Tada atkreipiau dėmesį į pakelėje vis pasitaikančius vazonėlius ar žvakes. Man tai buvo paprastos šalikelės ar sankryžos, tačiau kažkam kitam tai buvo netekties vieta. Nuo to laiko daug galvojau apie įvairias vietas, kurios išoriškai yra niekuo neypatingos, tačiau yra žmonių, kuriems jos reiškia labai daug“, – apie juostos sukūrimo istoriją kalbėjo L. Bareiša.

Liūtą iš Venecijos parsivežusio filmo „Piligrimai“ premjera Lietuvoje planuojama 2022-ųjų pradžioje. Juostos platinimu užsiims „Kino Pavasaris Distribution“. Filmo sukūrimą dalinai finansavo Lietuvos kino centras. 2017 m. Venecijos kino festivalio „Horizontų“ programoje buvo rodomas kitas L. Bareišos filmas – trumpametražis „By the Pool“.

Italijoje vykstančių meninių ir kultūrinių lietuvių autorių renginių atminties įprasminimo ir sklaidos internetinėje leidyboje projektą finansuoja: