Lietuvių liaudies dainos, šiuolaikiniai kompozitoriai ir ypatingi kultūriniai projektai kasdien sujungia Lietuvą ir Italiją per muziką. Vienas iš šiam tikslui dirbančių žmonių – talentingas muzikantas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir Lietuvos garbės konsulas Italijos Abruzzo regione – maestro Maurizio Cocciolito. Interviu ITLIETUVIAI.IT pašnekovas pasakoja apie anksti prasidėjusią muzikinę karjerą, ryšius su Lietuva ir garbės konsulo pareigų svarbą bei užsimena apie plačiai Italijoje vyksiantį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimą, prie kurio organizavimo prisidės. Maestro Cocciolito atskleidžia, kaip asmeninė aistra ir profesinė patirtis susipina kuriant tvirtus kultūrinius ir ekonominius ryšius tarp dviejų šalių: „Kultūrinių ir meninių, šiuo atveju muzikinių, patirčių mainai yra esminiai ir reikalingi kiekvienos šiuolaikinės visuomenės augimui“, – sako Lietuvos garbės konsulas Italijoje Maurizio Cocciolito.

Dominykas Kazlovas
ITLIETUVIAI.IT

Papasakokite apie savo muzikinę karjerą ir kaip ji prasidėjo. Kas paskatino pasirinkti muzikos kelią?

Namuose, kuriuose gimiau, stovėjo pianinas. Tai buvo tas pats instrumentas, kuriuo grojo mano mama ir jos seserys. Prieš daugelį metų Italijoje, kai kuriose šeimose buvo įprasta mergaites mokyti groti kokiu nors muzikos instrumentu. Todėl pradėti groti pianinu man buvo natūralu jau nuo 3-4 metų. Kai man sukako šešeri, pradėjau lankyti savo miesto – Teramo muzikos mokyklą. Tuo pačiu metu su savo seneliu, kuris vadovavo vietiniam chorui, klausiausi pirmųjų koncertų.  

• 

Lietuva turi gilias liaudies muzikos ir šokių tradicijas. Tradiciškai moterų atliekamos liaudies dainos yra mažų mažiausiai nuostabios.

Koks buvo jūsų kelias nuo solisto iki orkestro dirigento ir kompozitoriaus?

Mokiausi muzikų Vincenzo Di Sabatino, Paolo Renosto ir Mario Gusella mokyklose, baigiau pianino, kompozicijos, orkestro dirigavimo, orkestruotės ir choro dirigavimo studijas. Būdamas 21-erių pradėjau dirbti maestro asistentu svarbiuose Italijos teatruose, bendradarbiaudamas su tokiais muzikantais kaip Piero Bellugi, Gianluigi Gelmetti, Renato Bruson, Katia Ricciarelli, Mariella Devia ir Mirella Freni. Po metų tapau nuolatiniu L’Aquilos Ars Nova orkestro ir Teramo Benedetto Marcello kamerinio orkestro dirigentu, pastarąjį įkūriau kartu su kitais jaunais muzikantais. Dirigavau daugelyje Italijos ir užsienio simfoninių ir kamerinių orkestrų, surengdamas turus Austrijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir, žinoma, Italijoje, kurioje dirigavau šiuolaikinių kompozitorių, tokių, kaip Renosto, Gentilucci, Prodigo, Alandia ir Castiglioni premjeruose. Tuo pačiu metu kūriau simfoninę, kamerinę ir scenininę muziką teatrams ir televizijai.

• 

• 

Ar jus domina lietuviška muzika ir jos istorija? Jei taip, kokia lietuviška muzika ar atlikėjas jums labiausiai patinka?

Lietuva turi gilias liaudies muzikos ir šokių tradicijas. Tradiciškai moterų atliekamos liaudies dainos yra mažų mažiausiai nuostabios. Lietuviška klasikinė muzika turi išskirtinių atstovų, pirmiausia romantišką ir harmoningą kompozitorių Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, kurio 150-osios gimimo metinės bus minimos 2025 metais. Kalbame apie svarbiausią lietuvių kompozitorių ir didį tapytoją, šiuolaikinio Lietuvos meno tėvą.

Kartu norėčiau paminėti ir tokius menininkus, kaip Vidmantas Bartulis, Arvydas Malcys ir Faustas Latėnas bei jau keletą metų Italijoje gyvenančią kompozitorę Justę Janulytę, kuri yra vienas iš įdomiausių šiuolaikinės lietuviškos muzikos balsų, pripažintų ir tarptautinėse scenose.

Jūsų šalyje yra nuostabių miestų, sutvarkytų vietų su daugybe turistų. Taip pat pamačiau ir sausakimšas koncertų sales. Tai pabrėžia didelį dėmesį ir atsidavimą menui ir grožiui.

Papaskokite apie savo asmeninius ryšius su Lietuva. Kas jus sieja su šia šalimi ir kaip atsirado šie ryšiai? Kaip dažnai lankotės Lietuvoje? Kokie jūsų įspūdžiai apie šią šalį ir jos kultūrą?

Turėjau malonumą susipažinti su Lietuva prieš keletą metų per orkestro „I Solisti Aquilani“, kurio esu meno vadovas, turą. Vėliau aplankiau Vilnių. Jūsų šalyje yra nuostabių miestų, sutvarkytų vietų su daugybe turistų. Taip pat pamačiau ir sausakimšas koncertų sales. Tai pabrėžia didelį dėmesį ir atsidavimą menui ir grožiui.

• 

Kaip tapote Lietuvos garbės konsulu Italijoje? Kas jus paskatino priimti šią poziciją?

2018 metais turėjau garbę L’Aquiloje priimti tuometinį Lietuvos ambasadorių Italijoje Ričardą Šlepavičių, kuris lankėsi mieste su tikslu sukurti ir stiprinti jau esamus ekonominius ir kultūrinius santykius. Nuo to laiko užsimezgė didelė abipusė pagarba, o vėliau ir didelė draugystė, kuri paskatino mane be jokios abejonės priimti jo pasiūlymą užimti prestižines garbės konsulo pareigas. Tai buvo labai emocionalus momentas, bet tuo pačiu ir didelės atsakomybės prisiėmimas.

Šiuo metu santykiai tarp abiejų valstybių yra puikūs ir labai stiprūs, su reikšmingais rezultatais atsinaujinančios energijos, finansinių technologijų, transporto, gyvybės mokslų srityse. 

Kokie yra pagrindiniai jūsų, kaip garbės konsulo, tikslai ir atsakomybės?

Dvišalių santykių plėtojimas, siekiant intensyvinti ekonominius, mokslinius, turistinius ir kultūrinius ryšius bei parama dideliam skaičiui Italijoje gyvenančių ir dirbančių lietuvių. Šiuo metu santykiai tarp abiejų valstybių yra puikūs ir labai stiprūs, su reikšmingais rezultatais atsinaujinančios energijos, finansinių technologijų, transporto, gyvybės mokslų srityse. Tai prioritetinės Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimo sritys.

• 

• 

• 

Kaip manote, ką Lietuva ir Italija gali išmokti viena iš kitos?

Mokslas ir technologijos iš vienos pusės, kultūra ir turizmas iš kitos.

Kokie buvo meniniai ir muzikiniai santykiai tarp Lietuvos ir Italijos pastaraisiais metais?

Kultūrinių ir meninių, šiuo atveju muzikinių, patirčių mainai yra esminiai ir reikalingi kiekvienos šiuolaikinės visuomenės augimui. Yra daug muzikantų integracijų iš Italijos ir iš Lietuvos. Kaip pavyzdžius norėčiau paminėti, daugybę Lietuvos kamerinio orkestro turų Italijoje, „I Solisti Aquilani“ koncertus Kaune ir Plungėje, italo Sesto Quatrini paskyrimą Vilniaus operos teatro dirigentu, Čiurlionio kvarteto ir daugelio puikių lietuvių solistų koncertus Italijoje ir dar daug kitų dalykų, vardan muzikos ir abipusių skirtingų potyrių mainų.

• 

Gal galite pasidalinti kokiu nors ypatingu įvykiu ar ateities projektu, susijusiu su jūsų garbės konsulo darbu?

Kalbant apie kompozitorių Čiurlionį, Lietuvos ambasada Italijoje man pavedė organizuoti šio išskirtinio muzikanto šimtmečio minėjimą 2025 metais, kuris vyks nacionaliniu mastu ir jau gavo UNESCO globą. Tai bus didelis renginių sąrašas, kuris apims ne vieną miestą ir instituciją.

Iš italų kalbos vertė Ana Vengrovskaja

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“