Šiuolaikinis lituanistinis švietimas užsienyje išgyvena tikrą renesansą. Tai seniai nebėra tik entuziastų savanoriškas darbas savaitgaliais – tai profesionalus, inovatyvus ir be galo svarbus procesas, formuojantis jaunųjų pasaulio lietuvių tapatybę. Tuo buvo galima įsitikinti ir kovo 6–9 dienomis Barselonoje, kur vyko Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) organizuoti mokymai lituanistinių mokyklų mokytojams iš septynių šalių. Šiame gausiame lituanistinių mokyklų atstovų būryje ryškiai spindėjo Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos (VKLIM) mokytojų komanda – į kaimyninę Ispaniją atvyko net septynios mokytojos. Pasibaigus intensyviai programai, pedagogės savo įžvalgomis pasidalijo su ITLIETUVIAI.IT naujienų portalu.

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Nuo ekranų iki gyvų patirčių

Barselonoje vykę kontaktiniai mokymai buvo projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ veiklos „Lituanistinio švietimo vykdytojų kvalifikacijos tobulinimas“ finalinė Pietų Europos šalims skirto ciklo dalis. Joje dalyvavę mokytojai pernai rudenį jau išklausė 25 akademines valandas paskaitų. Mokymų tikslas – stiprinti švietimo sistemą, suteikiant reikiamas kompetencijas pedagoginiams darbuotojams ir užtikrinti galimybes tobulinti kvalifikaciją lituanistinio švietimo vykdytojams.

Į Barselonos lituanistinės mokyklos patalpose vykusį renginį suvažiavo atstovai iš Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Graikijos, Švedijos bei tolimosios Australijos. Tarp jų – net septynių narių delegacija iš VKLIM: mokyklos vadovė Aurelija Orlova (Turinas), Italijos lituanistinio švietimo tarybos pirmininkė Dovilė Varapnickaitė-Sartori (Milanas), mokytojos Vilma Ramella-Paia (Pjemontas, virtualios pamokos), Jolita Zykutė (Vokietija, virtualios pamokos), Giedrė Žekaitė (Genujos kontaktinis padalinys), Sigita Dabulskytė (Bolonijos kontaktinis padalinys) ir Kristina Petrauskaitė (Lacijus, virtualios pamokos).

„Barselonoje sustiprinome ryšius, dar geriau pažinome viena kitą, sugėrėme kolegų iš skirtingų šalių patirtis ir dalijomės savosiomis. Tai buvo stotelė sustoti ir reflektuoti – kur link einame, ką darome gerai ir ką galėtume daryti dar geriau“. VKLIM vadovė Aurelija Orlova.

VKLIM jungia penkių kontaktinių mokyklų tinklą skirtingose Italijos regionuose bei vykdo 18 nuotolinių pamokų per savaitę. Mokytojai taip pat dirba iš įvairių šalies regionų, o viena jų nuotoliniu būdu dėsto net iš Vokietijos. Pasak ITLIETUVIAI.IT kalbintų pedagogių, būtent dėl to šis susitikimas Barselonoje turėjo ne tik edukacinę, bet ir didžiulę emocinę vertę. Ekranus pakeitė gyvi pokalbiai, asmeninės patirtys ir bendrystės jausmas, kuris, pasak pačių mokytojų, yra neįkainojamas.

„Tokie susitikimai svarbūs ne tik dėl mokymų turinio. Ne mažiau reikšminga yra pati bendrystė. Kadangi mūsų mokyklos mokytojos dirba skirtinguose Italijos miestuose ir net Vokietijoje, gyvai susitikti pavyksta ne taip dažnai. Barselonoje sustiprinome ryšius, dar geriau pažinome viena kitą, sugėrėme kolegų iš skirtingų šalių patirtis ir dalijomės savosiomis. Tai buvo stotelė sustoti ir reflektuoti – kur link einame, ką darome gerai ir ką galėtume daryti dar geriau“, – įžvalgomis dalijasi VKLIM bendraįkūrėja ir vadovė, mokytoja Turine Aurelija Orlova.

Bendrystės svarbą pabrėžia ir pernai įkurtos Italijos lituanistinio švietimo tarybos pirmininkė, VKLIM Milano kontaktinio padalinio mokytoja, edukologijos mokslų daktarė Dovilė Varapnickaitės-Sartori.

„Šie mokymai buvo unikali galimybė sustoti ir pabūti drauge su kitomis mokytojomis net keturias darbo dienas. Turėjome išskirtinę progą artimiau viena kitą pažinti, pabendrauti. Pavyzdžiui, su viena VKLIM mokytoja, Kristina, kuri dirba Romoje, gyvai susitikau pirmą kartą – anksčiau tokia galimybė paprasčiausiai nepasitaikė“, – atskleidžia Švietimo tarybos pirmininkė.

Mokytoja Kristina Petrauskaitė, kuri moko vaikus nuotoliniu būdu, antrina kolegei pabrėždama, kaip svarbu išeiti iš izoliuoto darbo formato.

„Labai svarbu turėti mokytojų bendruomenę, iš kurios galėčiau mokytis ir pasisemti įkvėpimo“. Kristina Petrauskaitė.

„Man, didžiąją laiko dalį dirbančiai privačiai ir dar nuotoliu, labai svarbu turėti mokytojų bendruomenę, iš kurios galėčiau mokytis ir pasisemti įkvėpimo. Šie mokymai ne tik suteikė nemažai teorinių žinių, kurių niekada nebus per daug, bet ir leido susipažinti bei užmegzti ryšius su nepaprastai šviesiomis, empatiškomis ir kupinomis idėjų mokytojomis. Iš mokymų parsivežiau dar didesnį norą tobulėti, dirbti, puoselėti lietuvių kalbą ir visas gautas žinias panaudoti praktikoje. Esu labai dėkinga už tokią galimybę“, – džiaugiasi pašnekovė.

Naujos mokymo strategijos lituanistiniam švietimui

Pasak pašnekovių, mokymų Barselonoje programa buvo itin intensyvi. Dalyviai gilinosi į kalbos ugdymo inovacijas, mokyklos vizijos kūrimą, stebėjo atviras pamokas Barselonos lituanistinėje mokykloje.

Vienas didžiausių atradimų mokytojoms buvo specialiosios pedagogės, logopedės ekspertės Justinos Valterės paskaitos. Lektorė dalijosi naujausiomis strategijomis: nuo foneminės klausos lavinimo, žodyno turtinimo per emocinį intelektą iki daugiakalbių vaikų skaitymo bei rašymo įgūdžių stiprinimo. Kadangi dvikalbių ar trikalbių mažųjų užsienio lietuvių kalbos raida turi savitų specifikų, VKLIM mokytojos naujas žinias ketina panaudoti praktikoje.

„J. Valterė dirba su specialiųjų poreikių vaikais, ir būtent to supratingumo, gilaus vaiko pajautimo švietime labai trūksta. Žmogus, kuris realiai dirba su vaikais, pasidalina neįkainojama praktika. Manau, kad šios metodikos puikiai tinka ir neurotipiniams vaikams. Mūsų užsienio lietuviukų kalbos barjerai yra labai panašūs, iššūkiai turi sąsajų, taigi ir priėjimas, ir mokymas turi būti atitinkamai adaptuoti“, – specifinių žinių poreikį lituanistiniame ugdyme pabrėžia VKLIM vadovė A. Orlova.

„Labai patiko paskaitos su Justina Valtere, jos praktiniai patarimai, kaip lavinti foneminę klausą, ugdyti emocinį vaikų intelektą, kokias priemones naudoti, kaip daryti pertraukas pasitelkiant įvairius kalbą lavinančius bei susipažinimo žaidimus“. Giedrė Žekaitė.

Jai pritaria Genujos kontaktiniame padalinyje dirbanti mokytoja Giedrė Žekaitė.

„Man labai patiko paskaitos su Justina Valtere, jos praktiniai patarimai, kaip lavinti foneminę klausą, ugdyti emocinį vaikų intelektą, kokias priemones naudoti, kaip daryti pertraukas pasitelkiant įvairius kalbą lavinančius bei susipažinimo žaidimus. Visų lituanistinių mokyklų mokytojų-kolegių pamokų pristatymai taip pat buvo labai naudingi, visa tai ilgam pravers vedant pamokas lituanistinėse pamokėlėse. Miela buvo pamatyti, kaip dirba Barselonos mokyklos vaikai ir mokytojai, su jais susipažinti ir pabendrauti. Mūsų VKLIM kolektyvui tai buvo labai vertinga proga susiburti. Pasijutau tarp visų lyg būčiau Lietuvoje, o išvykus net apėmė nostalgija“, – apibendrindama mokymų programą sako G. Žekaitė.

Kūrė mokyklų vizijas

Kita svarbi mokymų dalis buvo skirta mokyklos vadybai ir vizijai. Komunikacijos ekspertas, Estijos lietuvis Vaidas Matulaitis padėjo gryninti sėkmingos mokyklos idėjas, mokė strateginio planavimo. Mokytojos ne tik klausėsi, bet ir pačios aktyviai kūrė, ruošė namų darbus, svarstė, kas sudaro lituanistinės mokyklos identitetą.

Pasak pašnekovių, nors VKLIM ir kitos stiprios lituanistinės mokyklos jau taiko modernius mokymo ir valdymo modelius, atliktos užduotys skatino pažvelgti į savo darbą iš naujos perspektyvos, o kartais – tiesiog išbandyti naujus technologinius įrankius.

„Dalijomės pamokų planais, ir net patyrusiems mokytojams buvo įdomu pamatyti, kaip lituanistinio švietimo integruota programa gali būti pritaikoma ar pristatoma visiškai kitaip“. Sigita Dabulskytė.

Bolonijos kontaktinio padalinio mokytoja Sigita Dabulskytė, vaikams vedanti ir keramikos pamokas, pasidalijo savo patirtimi apie kūrybines užduotis.

„Tokiuose mokymuose, kur pavyko susitikti ir su tam tikra lituanistinių mokyklų bendruomene, dalyvavau pirmą kartą. Manau, žinių plėtimas visada naudingas: dalijomės pamokų planais, ir net patyrusiems mokytojams buvo įdomu pamatyti, kaip lituanistinio švietimo integruota programa gali būti pritaikoma ar pristatoma visiškai kitaip. Būtent tame naujame žvilgsnyje slypi didžiulis naujumas ir stiprybė. Turėjome ir kūrybinių užduočių, pavyzdžiui, kurti mokyklos formatą atsakant į klausimą: kas lieka iš mokyklos, jeigu iš jos atimtume lietuviškumą? Tai skatino ieškoti įdomių mokyklos modelių, nors daugelis lituanistinių mokyklų, ir mes pačios, jau juos taikome. Visgi tokie kursai bet kokiu atveju yra svarbūs. Pavyzdžiui, darydama namų darbus, sukūriau pirmą savo filmuką su „Canva“ programa. Tokios užduotys leidžia išbandyti save naujose srityse, o tai yra didžiulis pliusas“, – keturių dienų programą apibendrino S. Dabulskytė.

Iššūkiai tie patys skirtingose šalyse

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria lituanistinio švietimo pedagogai visame pasaulyje, yra vaikų, o ypač paauglių, motyvacijos išlaikymas. Nuotoliniu būdu iš Vokietijos VKLIM auklėtinius mokanti rašytoja Jolita Zykutė teigia, kad suvokimas, jog šios problemos yra globalios, o ne lokalios, nuramino ir suteikė naujų jėgų.

„Daugelis sprendžia tas pačias problemas. Pavyzdžiui, kaip sudominti paauglius, kuriems motyvacija lankyti lituanistines mokyklas sumažėja“. Jolita Zykutė.

„Pamačiau iš kitų mokytojų pasakojimų, kad daugelis sprendžia tas pačias problemas. Pavyzdžiui, kaip sudominti paauglius, kuriems motyvacija lankyti lituanistines mokyklas sumažėja, ir galiausiai jie „nubyra“. Argumentai, kodėl vaikai nori ar nenori eiti į mokyklą, yra labai panašūs visur. Jei anksčiau atrodė, kad tai aktualu tik tau, matai, jog visur tas pats. Visgi, susipažinus su tiek kūrybingų, degančių kolegių, aš viduje tapau rami, kad visas problemas galima įveikti. Jokia situacija nėra beviltiška! Jeigu jau sugalvojome, kaip paruošti namų darbą, pasiekdami rezultatą, kurio net nesitikėjome, tai vadinasi, jeigu ateityje susitiksime keliems nuotoliniams posėdžiams, tikrai bendromis jėgomis rasime geriausius sprendimus“, – viliasi J. Zykutė.

„Susirinko labai stiprios mokytojos ir mokyklų vadovės – pasisėmėme idėjų, motyvacijos viena iš kitos. Nors lektoriai pateikė daug teorinių žinių, mes, mokytojos, taip pat aktyviai dalijomės savo sukaupta praktika, kuri lituanistinio švietimo kontekste yra ypač specifinė ir vertinga“. Dovilė Varapnickaitė-Sartori.

Šiai minčiai pritaria ir D. Varapnickaitė-Sartori, kuri akcentuoja, jog patirties mainai tarp pačių mokytojų buvo pati vertingiausia renginio dalis.

„Pati stipriausia mokymų dalis buvo gerosios patirties mainai. Susirinko labai stiprios mokytojos ir mokyklų vadovės – pasisėmėme idėjų, motyvacijos viena iš kitos. Nors lektoriai pateikė daug teorinių žinių, mes, mokytojos, taip pat aktyviai dalijomės savo sukaupta praktika, kuri lituanistinio švietimo kontekste yra ypač specifinė ir vertinga. Buvo labai įdomu įsikvėpti patirties iš Graikijos kūrybinės mokyklos „Giliukai“ vadovės Ernestos, pasisemti energijos iš Paryžiaus mokyklos vadovės Ingos, pasimokyti kūrybiškumo iš Strasbūro mokytojų. O kiek dar užsimezgė naujų pažinčių! Gera, kad per kelias mokymų dienas atsiskleidė ir intravertės mokytojos – nuostabios ir kūrybingos. Parsivežiau bendrystės dovaną ne tik kaip mokytoja, bet ir kaip mama – supratau, kad ne tik man vienai kartais sunkiausia mokyti savo pačios vaikus“, – svarsto Lombardijos lietuvė.

Misija – ne tik kalba, bet ir tapatybė

Nuotolines pamokas VKLIM vedanti ilgametė pedagogė Vilma Ramella-Paia pabrėžia, kad nuolatinis žinių tobulinimas jai yra labai svarbus ir atneša praktinės naudos į kasdienį mokytojo darbą.

„Nors nesu naujokė pedagogė, turiu dailės mokytojos profesiją ir dirbau jau seniai, bet kursuose ir mokymuose visada dalyvauju mielai. Juose visada randu ko nors naujo ir įdomaus savo darbui mokant lietuvių kalbos. Kartais reikia trumpam sustoti, išeiti iš kasdienės rutinos ir susitikti tam, kad suprastume – kokį svarbų bendrą kelią mes, mokytojai, kuriame ir einame lituanistiniame švietime“, – pasakoja V. Ramella-Paia.

„Tokie susitikimai primena, kad lituanistinis švietimas – tai daugiau nei pamokos. Tai susitikimai su tokiais pat žmonėmis, kurie lygiai taip pat gyvena, daro viską vardan Lietuvos, jos kalbos, tapatybės išlaikymo“. Vilma Ramella-Paia.

Mokytoja pabrėžia, kad lituanistinis ugdymas nėra vien kalbos mokymasis. Tai – tapatybės, kultūros ir ryšio su Tėvyne palaikymas, taip pat – bendruomenės kūrimas.

„Tokie susitikimai primena, kad lituanistinis švietimas – tai daugiau nei pamokos. Tai susitikimai su tokiais pat žmonėmis, kurie lygiai taip pat gyvena, daro viską vardan Lietuvos, jos kalbos, tapatybės išlaikymo. Man labai įsiminė kiekvienas pabendravimas gyvai tarp intensyvių paskaitų, per kavos pertraukėles ar pasivaikščiojant vakarais. Ir vis nuklysdavom į begalinius vandenis – lietuvių kalbos mokymo metodikų, niuansų gylius. Mes net nežinome, kiek turime potencijos, noro ir energijos! Kiek daug visos mokytojos perdavė savo optimizmo. Kol lektorė J. Valterė pasakojo apie ypatingus vaikus, mokytojos dalinosi savo patirtimi ir metodais, kaip įveikti sunkumus. Ačiū organizatoriams, kad turėjome galimybę ir pasimokyti, ir trumpam pažinti Barseloną, aplankyti Sagrada Familia, pajusti Gaudi palikimą. Viskas buvo nuostabu“, – įspūdžiais dalinasi Pjemonto lietuvė.

Didelio projekto dalis

Mokymai Barselonoje yra antra lituanistinio ugdymo pedagogams skirtų mokymų dalis; anksčiau jau tobulinosi Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Europos šalių pedagogai, vėliau mokysis Šiaurės ir Pietų Amerikos atstovai.

Visos mokymų sesijos savo ruožtu yra plataus Europos Sąjungos finansuojamo, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) įgyvendinamo projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ dalis. Projekto trukmė: 2023 m. spalio 9 d. – 2027 m. rugsėjo 30 d., biudžetas – virš 41,6 mln. Eur.

Projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ veiklomis siekiama sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą bei pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistemą, užtikrinti naujų pedagogų atėjimą į švietimo sistemą. 

 

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu finansuojamos mokomojo (-ųjų) dalyko (-ų) ir (ar) ugdymo srities pedagoginės specializacijos studijos, išbandomos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pritraukimo į švietimo įstaigas alternatyvos. Sprendžiant naujų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų trūkumo mokyklose ir praktinio pasirengimo profesinei veiklai kokybės, sėkmingos integracijos į profesiją ir jų tolesnio darbo mokykloje specifines problemas bus vykdoma mentorystės programa mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams, palydėjimas į profesinę veiklą, kvalifikacijos tobulinimo ir palaikymo veiklos. Projekte numatytas pagalbos švietimo įstaigų vadovams užtikrinimas – ilgalaikė vadovų mentorystė, švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir įgyvendinimas, taip pat pedagogų stažuočių aprašo parengimas ir stažuočių užsienyje organizavimas. Projekto veiklose taip pat numatyta finansuoti lituanistinio švietimo vykdytojų studijas ir kvalifikacijos tobulinimą. 

Projekto tikslas – stiprinti švietimo sistemą, suteikiant reikiamas kompetencijas pedagoginiams darbuotojams ir alternatyviuoju būdu pritraukiant mokytojus į mokyklas, tikslinė grupė – pedagoginiai darbuotojai (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus), lituanistinio švietimo vykdytojai, kiti asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. 

Straipsnis parengtas pagal Medijų rėmimo fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės ir Lietuvos reprezentacija ITLIETUVIAI.IT naujienų portale“