Italija yra šalis, turinti oro, žemės ir vandens kelius, todėl vieniems tai – tranzitinė, kitiems – galutinio tikslo valstybė. Joje kasmet užfiksuojama dešimtys, šimtai tūkstančių imigrantų. Sudėtinga atskirti neteisėtai atvykusį imigrantą nuo prekybos žmonėmis aukos. Naujausiais duomenimis, Italijoje yra net 4100 asmenų, daugiausia visoje Europos Sąjungoje, įtariamų prekyba žmonėmis. Į prievartinės prostitucijos ir neteisėto darbo pinkles patenka ir lietuviai. Nors apie išaiškintus priverstinės prostitucijos atvejus paskutiniais metais italų spaudoje pranešama rečiau, paieškos sistemoje įvedus itališkai ,,lietuvė prostitutė“, iki šiol galima rasti įvairiausių intymias paslaugas siūlančių skelbimų skirtinguose Italijos miestuose. Neabejojama, dalis į prekybos žmonėmis pinkles patekusių aukų bijo ar net nežino jomis esančios, todėl nesikreipia pagalbos, nors įvairių pagalbos priemonių yra. Viena jų – šiuo metu LR Vidaus reikalų ministerijos lėšomis finansuojamas informacinis pagalbos langelis ,,Tu – ne viena(s)“, kurio simbolis – žydra širdelė.

Simona Crisafulli

Aukomis gali tapti visi

Jungtinės Tautos prekybą žmonėmis priverstiniam darbui laiko viena rimčiausių šių laikų socialinių problemų ir nurodo, kad pastaraisiais metais mažiausiai 136-ių pasaulio valstybių piliečiai buvo patekę į priverstinio darbo pinkles 118-oje skirtingų pasaulio valstybių. 

Jungtinių tautų Narkotikų ir nusikaltimų departamento puslapyje rašoma, jog prekyba žmonėmis yra ,,žmonių verbavimas, pervežimas ar perkėlimas, slėpimas ar laikymas, panaudojant jėgą, apgaulę ar grasinimus, turint tikslą juos išnaudoti pelnui gauti. Šio nusikaltimo aukomis gali būti vyrai, moterys ir visų amžiaus grupių vaikai, bet kuriame pasaulio regione. Prekybos žmonėmis nusikaltėliai dažnai naudoja prievartą ar naudojasi apgaule veikiančių įdarbinimo agentūrų paslaugomis bei teikia melagingus pažadus apie galimas išsimokslinimo ar darbo galimybes, siekdami įvilioti ar priversti jų aukas.“ 

Žmonių prekyba yra skirstoma į žmonių kontrabandą, arba, kitaip tariant, nelegalų migrantų judėjimą valstybėje (anglų k. smuggling), ir prekybą žmonėmis. 

Šie du reiškiniai tarpusavyje dažnai yra glaudžiai susiję, nors nebūtinai žmonių kontrabandos aukos yra nelegalūs imigrantai.

„Moterys ir mergaitės sudaro didžiąją visų prekybos žmonėmis aukų ES dalį (72 proc.) ir beveik visas prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukas (92 proc.). Beveik ketvirtadalis visų prekybos žmonėmis aukų yra vaikai (22 proc.)“, – S. Mickutė.

Prekyba žmonėmis yra sudėtingas procesas, nes nepasižymi paprastomis schemomis. Dažniausiai jose figūruoja tokie asmenys: pervežėjas/ kontrabandininkas/ prekiautojas žmonėmis, išnaudotojas, auka. Jie visi pasižymi skirtingomis atsakomybėmis bei persipinančiais vaidmenimis, kaip – ne visada suprantama ir pačiam žmogui.

Tarkime, asmuo, pats nežinodamas, gali tapti kontrabandininku, kai tiesiog norėdamas pagelbėti žmogui, suveda su asmenimis, galinčiais pagelbėti kitoje šalyje susirasti darbo ar neteisėtai keliauti. Aukos kartais pačios tampa kontrabandininkais ar išnaudotojais. Kartais išnaudotojai net nesuvokia tokie esantys (pavyzdžiui, prostitucijos paslaugas įsigyjantys klientai, jiems patiems nežinant, besinaudojantys prekybos žmonėmis aukos paslaugomis).

Skirtingose šalyse – skirtingos išnaudojimo formos

LR VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė sako, jog prekybos žmonėmis formos skiriasi tiek pagal žemynus, tiek ir Europos Sąjungos viduje. Pašnekovės teigimu, prekyba žmonėmis skirtinguose žemynuose pagal vyraujančias formas išsidėsčiusi skirtingai.

„Tarkime, šiaurės ir pietų Amerikoje vyrauja prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui, vidurio ir pietų Afrikos dalyje – priverstiniam darbui, bet, pavyzdžiui, šiaurės Afrikoje, arčiau Europos, atsiranda ir seksualinis išnaudojimas bei kitos prekybos žmonėmis formos. Paminėtina, kad Afrikos, Azijos šalių piliečiai vežami išnaudoti į Europos šalis. Kalbant apie Europą, tai joje beveik pusė prekybos žmonėmis aukų yra ES piliečiai, t. y., didelė jų dalis parduodama savo valstybėje narėje, kita dalis – gabenamos į kitą valstybę narę“, – sako S. Mickutė.

Pasak specialistės, ES-oje į prekybos žmonėmis spąstus dažniausiai pakliūna moterys.

„Moterys ir mergaitės sudaro didžiąją visų prekybos žmonėmis aukų ES dalį (72 proc.) ir beveik visas prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukas (92 proc.). Beveik ketvirtadalis visų prekybos žmonėmis aukų yra vaikai (22 proc.), daugiausia ES piliečiai ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukos. Taip pat Europoje išnaudojama priverstiniam darbui, elgetavimui, nusikalstamoms veikoms, surogatinei motinystei, seksualiniam išnaudojimui virtualioje erdvėje ir kt., tačiau šių aukų skaičius yra daug mažesnis,“ – pabrėžia VRM atstovė.

S. Mickutė akcentuoja, jog Lietuva nuo kitų ES šalių skiriasi savo savitumu šioje srityje. Lietuvos piliečiai pastaraisiais metais daugiausiai buvo išnaudojami prekybai žmonėmis nusikalstamoms veikoms, priverstiniam darbui ir daug mažiau seksualiniam išnaudojimui, priešingai nei išnaudojami asmenys, pvz., Vidurio Europos šalyse.

Aukas sudėtinga atskirti

Su didžiule imigracija susidurianti Italija taip pat išsiskira pasauliniame prekybos žmonėmis nusikaltimų kontekste. Čia kasmet atvyksta tūkstančių imigrantų, tarp kurių – ekonominiai, politiniai migrantai, bėgantys iš politiškai, ekonomiškai ar socialiai nestabilių šiaurės Afrikos valstybių.

Redžio Kalabrijos (it. k. Reggio Calabria) regiono kovos su mafija prokuratūros prokurorės Saros Amerio teigimu, Pietų Italijos regionai – Sicilija, Kalabrija ir Apulija – yra labiausiai paveiktos migracijos procesų. Prokurorė sako, jog būtent pietinės Sicilijos ir Kalabrijos dalys yra populiariausios Centrinio Viduržemio regiono (ypač – Magribo šalių) prekybos žmonėmis aukų išlaipinimo vietos, o Apulija ir rytinės Kalabrijos pakrantės yra naudojamos asmenų iš Rytų Viduržemio regiono išlaipinimui, kai išplaukiama iš Graikijos ir pervažiuojama Turkija.  

Duomenų apie lietuvius, tapusius prekybos žmonėmis aukomis Italijoje, yra labai mažai. Tą patvirtina ir Italijos, ir Lietuvos specialistai.

Pareigūnė pastebi, kad neteisėtai atvykusį imigrantą atskirti nuo prekybos žmonėmis aukos yra labai sudėtinga.

„Prekyba žmonėmis yra nusikalstamas reiškinys, kuris įsilieja į migracijos srautus, bet jų neuždengia. Prekyba žmonėmis, šiuo atveju, yra skirta įvežti pažeidžiamą asmenį į valstybės teritoriją, turint tikslą išnaudoti jį darbo veikloms, prostitucijai arba elgetavimui. Neteisėtas imigrantų patekimas į Italiją ir jo organizavimas yra kiek kitokia nusikalstama veika, nei prekyba žmonėmis. Italijoje, ypač – Kalabrijos regione, Džioja Tauro slėnyje (it.k. Gioia Tauro) yra ypatingai paplitęs imigrantų išnaudojimas citrinvaisių, alyvuogių, pomidorų derliaus nuėmimui, o labiausiai išnaudojami šiam darbui yra centrinės Afrikos zonos gyventojai“, – pabrėžia prokurorė S. Amerio.

Per paskutinius dvejus metus ypač išaugo neteisėto patekimo į Italijos teritoriją ir neteisėto apsigyvenimo šalyje atvejų skaičius (lyginant su 2019 m., 2020 m. padidėjo net 32,6 proc.), pornografinės medžiagos laikymas ir virtualios pornografijos atvejų (lyginant su 2019 m., 2020 m. išaugo net 50,3 proc.). Pernai, lyginant su 2019 m., net 45,2 proc. padaugėjo ir išaiškintų nepilnamečių pornografijos atvejų. 

Etniniu pagrindu suformuotos grupuotės, planuojančios ir organizuojančios pervežimus iš gimtosios šalies į Italiją, pasirūpina padirbtais dokumentais, kelionės maršrutu ir pervežimo būdu. Joms patikėta užduotis pasirūpinti nelegaliai sienas kertančiais žmonėmis, apgyvendinant juos ,,saugiose“ vietose.

Italų policijos tyrimų duomenimis, Italijoje aktyviausiai veikiantys prekybos žmonėmis organizavimo srityje asmenys yra nigeriečiai, rumunai, italai ir albanai. O prekybos žmonėmis aukomis, dažniausiai, yra nigeriečiai, rumunai ir italai, nemaža jų dalis – nepilnamečiai asmenys.

Lietuvės – prostitucijos pinklėse

Duomenų apie lietuvius, tapusius prekybos žmonėmis aukomis Italijoje, yra labai mažai. Tą patvirtina ir Italijos, ir Lietuvos specialistai.

„Aš neturiu patirties su lietuviais, kurie tapo prekybos žmonėmis aukomis, tačiau buvo nustatyti lietuvių kilmės asmenys, atsakingi už ne ES piliečių įvežimo į Italiją organizavimą. Vis dėl to, tarp įvežtų asmenų niekada nebuvo lietuvių ar Pabaltijo valstybių piliečių“, – sako Redžio Kalabrijos regiono kovos su mafija prokuratūros prokurorė S. Amerio.

„Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kasmet vykdo Lietuvos teisėsaugos institucijų ikiteisminių tyrimų prekybos žmonėmis srityje analizę, kurios metu išryškėja prekybos žmonėmis tendencijos t. y. kokie Lietuvos Respublikos piliečiai, kur ir kokiomis formomis yra išnaudojami užsienio valstybėse. Išplėstiniai statistiniai duomenys kaupiami nuo 2013 m., tačiau dar niekada nebuvo atvejų susijusių su Italijos Respublika. Paaiškinti šį reiškinį būtų sudėtinga. Gali būti įvairių, kompleksinių priežasčių, nes gretimose šalyse, pvz., Ispanijoje ir Prancūzijoje Lietuvos Respublikos piliečiai yra išnaudojami tiek priverstiniam darbui, tiek nusikalstamoms veikoms daryti“, – pabrėžia S. Mickutė

LR VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresniosios patarėjos Sonatos Mickutės nuomone, Italijoje didžiausia problema – prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui, todėl šiam nusikaltimui užkardyti yra skiriamos rimtos valstybės priemonės.

Nors italų spaudoje paskutiniu metu nebeskelbiama į prostitucijos ir išnaudojimo tinklą patekusių tautiečių istorijų, tačiau ankstesniais metais pasitaikydavo sulaukti tokių žinių. Taip pat aptinkama keletą senesnių straipsnių apie suimtas narkotikus pardavinėjusias lietuves prostitutes.

Italijoje didžiausia problema – prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui, todėl šiam nusikaltimui užkardyti yra skiriamos rimtos valstybės priemonės.

Keleto metų senumo straipsniuose italų kalba yra nurodoma, jog kai kurios lietuvės šioje šalyje buvo įsitraukusios į prostitucijos tinklą. Pavyzdžiui, 2013 m. Salerne (Kampanijos regione) buvo sumušta ir apiplėšta lietuvių kilmės prostitutė. Kita lietuvių kilmės prostitucija užsiimanti moteris buvo sužalota 2019 m. Osio Sotto miestelyje, Bergamo provincijoje (Lombardijos regione). 2012 m. Lančiano mieste, Kjeti provincijoje (Abrucų regione), su 130 g heroino rankinėje buvo sulaikyta dar viena lietuvių kilmės prostitutė. 

Veneto regiono saugumo politikos ir migruojančių srautų komiteto tyrimo ataskaitoje (2013) nurodoma, jog tik 2002 m. Veneto regione buvo nustatyta lietuvė, patekusi į prostitucijos ir žmonių išnaudotojų tinklą. Taip pat, 2011 m. Teramo mieste (Abrucų regione) buvo išaiškintas baras, kuriame už oficialiai studentams skirto privataus ,,būrelio“ iškabos veikė prostitučių namai, kuriuose seksualines paslaugas už pinigus teikė striptizo šokėjos. Tąkart tarp nusikalstamos veiklos už prostitucijos organizavimą įtariamųjų buvo ir viena 49 m. lietuvė. 

Popoli miestelyje, Peskaros provincijoje (Abrucų regione) 2012 m., būtent lietuvės merginos, prieš kurią buvo panaudota prievarta, parodymais buvo išaiškinti prostituciją ir neteisėtą žmonių kontrabandą organizavę naktinio baro savininkai.

„Kiekviename Italijos teritorijoje esančiame policijos komisariate yra sudarytos visos sąlygos pateikti pranešimą apie nusikaltimą, sudarant galimybę padaryti tai moteriškos lyties pareigūnei, kurios buvimas, galbūt, palengvintų pasidalijimą patirtomis kančiomis“, – prokurorė S. Amerio.

Deja, iki šiol, paieškos sistemoje įvedus itališkai ,,lietuvė prostitutė“, galima rasti įvairiausių intymias paslaugas siūlančių skelbimų skirtinguose miestuose (pvz., Turine, Romoje, Milane, Bolonijoje, Riminyje, Veronoje, Ravenoje ir pan.). Tiesa, nežinia, ar visos minimos „Marina“, „Karla“, „Ritta“, „Valleria“, „Anna“, „Cristina“, „Nicol“ , „Lorena“, „Sofie“,ir pan., tikrai yra lietuvės. 

Nuo 2008 m. iki 2021 m., remiantis tik viešai internete prieinamais spaudos šaltiniais, Italijoje nužudytos mažiausiai trys moterys, identifikuojamos kaip lietuvės (viena iš jų – striptizo šokėja), mažiausiai dvi nubaustos už žmogžudystę ginant artimą ar ginantis. Moteržudystės (it. femminicidio) – gana jautrus ir pakankamai aktualus Italijai reiškinys. 

Dirbo nelegaliai?

Italų spaudoje aptinkami ir kitokie pavieniai, galimai su prekyba žmonėmis susiję, atvejai, kai, tarkime, 2019 m. Peskaros (Pescara) finansinių nusikaltimų inspekcija, patikrinusi apie šimtą įmonių, aptiko šimtą nelegaliai dirbusių asmenų, tarp kurių: ,,50 ES piliečių – italų, rumunų, lietuvių ir kt., bei 3 ne ES piliečiai.“

Italijos spaudoje šiais ir praėjusiais metais taip pat nuskambėjo atvejai, kai Lietuvoje registruotos transporto kompanijos vergiškomis sąlygomis įdarbino ne ES piliečius. Straipsniuose aprašomi ukrainiečių, baltarusių, uzbekų, turkų ir filipiniečių atvejai, kai pasirašoma sutartis žmonėms nesuprantama kalba, nurodomi atlyginimai tarp 100 ir 600 eurų, nepadengiamos ligos išlaidos, kai kurie iš jų dirba su netikrais asmens dokumentais.

Viename straipsnyje minimas ukrainiečio Jevgenijaus atvejis, kai, dirbdamas lietuviams priklausančioje transporto įmonėje, per devynis mėnesius uždirbo vos 800 eurų. Dabar vairuotojas neturi pinigų net grįžti į savo kilmės šalį. Kitas, kaip straipsnyje minima, lietuvių įmonėje dirbantis rusas Artem pasakoja, jog karantino metu darbo padaugėjo, bet atlyginimas dar sumažėjo.

Italijoje, Benevente (Kampanijos regione) advokatų kontoroje ,,Studio legale de Nicolais” dirbanti teisininkė Rūta Kavaliūnaitė pabrėžia, kad įtarus prekybą žmonėmis, visi atvejai yra atidžiai tiriami.

,,Būna atvejų, kai į vilkikus sulipa žmonės. Tai gali vykti paslapčia ir vairuotojui nežinant, o gali būti ir susitarus dėl užmokesčio. Įvykio aplinkybės yra nustatomos tyrimo metu, kai tiriama, ar yra nusikaltimo elementų.  Jie patvirtinami arba atmetami tyrimo metu, o teismo procese nustatoma, ar buvo/yra susitarimas, o gal vairuotojas – niekuo dėtas. Žinau atvejį, kai buvo patikrinti vilkiko vaizdo įrašai, ir išteisinti abu – vilkiko vairuotojas ir įmonės vadovas. Buvo patvirtinta, jog žmonės sulipo paslapčia, pasinaudodami prekių pakrovimo momentu aikštelėje. Tokiais atvejais atsakomybė yra solidari, todėl ir vairuotojas, ir įmonė turi būti atstovaujami advokato,“ – pabrėžia teisininkė.

Pasak R. Kavaliūnaitės, už neteisėtą žmonių gabenimą (italų k. ,,Il delitto di favoreggiamento dell’ingresso clandestino degli stranieri“) Italijos BK 12 str. numatyta bausmė yra nuo 1 iki 5 metų laisvės atėmimo ir 15.000 eurų bauda už kiekvieną nelegaliai gabentą asmenį. Beje, įstatymas numato bausmės didinimą, esant kitoms sunkinančioms aplinkybėms. Teisininkė sako, jog vykstant tyrimui, yra taikomas įtariamų asmenų ir transporto priemonių areštas.

Prekyba žmonėmis – sudėtingas reiškinys

Nors prieš du dešimtmečiams Sicilijoje, Palerme, JTO konferencijoje buvo priimta konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, situacija ne itin gerėja. Būtent minėtoje konvencijoje rašoma, kad prekyba žmonėmis apima: ,,prostituciją ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, prievartinį darbą, surakinimą ir vergystę, kai kuriais atvejais – prekybą organais, bei kitas, dar nežinomas žmonių išnaudojimo formas“. 

Pabrėžiama, jog ES 2017-2018 m. prekybos žmonėmis aukų buvo daugiau nei 26 000. Net 72 proc. iš jų – moterys ir merginos (dauguma, net 60 proc. jų, tapo seksualinio išnaudojimo aukomis). Tarp penkių labiausiai paveiktų ES šalių – ir Italija. 

Naujausi teisėsaugos duomenys rodo, kad Italijoje yra net 4100 asmenų, o tai daugiausia visoje ES, įtariamų prekyba žmonėmis. Jų atžvilgiu pradėti tyrimai, o aukomis tapę asmenys daugiausiai iš Nigerijos ir Rytų Europos valstybių. Bylose dažnai minimas ,,lover boy“ reiškinys, kai, pažadėję geresnį gyvenimą skurdžiau gyvenančioms merginoms ir moterims iš Rytų Europos, vyrai vėliau jas įtraukia į prostitucijos Italijoje tinklą. 

Pabrėžtina, kad Italijoje neteisėtas darbas ar prostitucijos paslaugų teikimas nėra automatiškai priskiriami prekybai žmonėmis. 

2021 m. kovo mėn. pateiktoje Italijos VRM Viešojo saugumo departamento Centrinės kriminalinės policijos ataskaitoje (2021) nurodoma, jog prekybai žmonėmis yra priskiriami:

• seksualinis išnaudojimas, kai naudojamasi žmogaus kūnu prieš jo valią, bet prekybai žmonėmis nėra automatiškai priskiriama prostitucija. 
• Taip pat – išnaudojimas darbe, kai žmogus atsiduria vergovės sąlygose, iš jo atimami dokumentai, kai verčiamas dirbti šantažo būdu ar pasinaudojant jo/jos silpnumu. Vien neteisėtas darbas pats savaime taip pat nėra prilyginamas prekybai žmonėmis. 
• Prekyba žmonėmis yra nepilnamečių išnaudojimas, kai nepilnametis paimamas iš šeimos ir išvežamas į kitą valstybę, siekiant išnaudoti jį renkant išmaldą ar nusikaltimuose, pvz., vagystėms, kontrabandai, narkotikų prekybai. 
• Prekyba žmonėmis yra seksualinis nepilnamečių išnaudojimas, kai, pasinaudojant apgaulės būdu, nepilnametis yra išviliojamas iš namų ir verčiamas teikti seksualines paslaugas ar dalyvauti pornografinėse fotosesijose. 

Italijos VRM Viešojo saugumo departamento Centrinės kriminalinės policijos ataskaitoje (2021) sakoma, jog prekybai žmonėmis būdingi šie požymiai (gali būti vienas, o gali būti būdingi ir keletas iš jų): žmogus įkalinamas, verčiamas prieš jo valią atlikti įvairius veiksmus, seksualiai išnaudojamas, išnaudojamas darbe, įvairiai šantažuojamas ir prieš jį smurtaujama, tame tarpe ir buitinėje aplinkoje. 

Prekyba žmonėmis – tai ir žmogaus organų išėmimas ir pardavimas nelegalioms operacijoms, kai žmogus yra prievarta, naudojantis galia ir pasinaudojus žmogaus silpnumu, yra verčiamas aukoti savo organus (dažniausiai, vieną iš inkstų, taip paliekant auką gyvą). 

Kiti prekybos žmonėmis aukos požymiai:

• Padaryta žala kūnui ar psichikai;
• Patiriamos emocinės kančios;
• Patiriami ekonominiai nuostoliai;
• Nustatomas žmogaus esminių teisių pažeidimas;
• Vyksta asmens perkėlimas iš vienos vietos į kitą;
• Perkėlimas įvyksta apgaulės būdu arba panaudojant jėgą;
• Po žmogaus perkėlimo vykstantis žmogaus išnaudojimas.

Prekyba žmonėmis kenkia ne tik jos pinkles patekusiai aukai, bet turi kolektyvines pasekmes, tarkime, sugriuvus planams ar jų neįvykdžius, susikuria mechanizmas, kurio pasekmėje kentės daug žmonių (pvz., artimieji, bendruomenė ir pan.).

Aukos – socialiai pažeidžiamos

2019 m. vykdyto ir LR VRM finansuoto projekto ,,Raktas“ viena iš įgyvendintojų, Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Agneta Daukantaitė-Vansavičienė sako, kad prekybos žmonėmis aukos dažniausiai yra labai įbaugintos, o kartais net nesupranta į kokią situaciją papuolė.

„Svarbu nepirkti prekių ar paslaugų, kurių kaina akivaizdžiai per maža, kur galimai už prekės ar paslaugos slypi darbe išnaudojami žmonės, suaugusieji ir vaikai” ,“ – A. Daukantaitė-Vansavičienė.

,,Auka yra statistiškai socialiai pažeidžiama, žemesnio išsilavinimo, turinti mažesnes pajamas, turinti skolų, priklausomybių.  Auka dažnai neidentifikuoja savęs kaip aukos, nežino prekybos žmonėmis požymių, yra įbauginta, ja manipuliuojama, iš jos atimamas pasas, banko kortelė, “įskolinama” už pragyvenimą, kontroliuojama jos dienotvarkė, buvimo vieta. Auka, įtardama ar suvokusi, kad pakliuvo į prekybos žmonėmis pinkles, bijo kreiptis į policiją, nes nežino vietos kalbos, per mažai orientuojasi aplinkoje, kurioje gyvena, arba galvoja, kad teisėsauga jai ne pagelbės, o apkaltins, nubaus. Praktikoje susiduriama su problematika, kad žmogus suvokia esantis auka, bet gali nenorėti pagalbos“, – sako Ispanijos lietuvė.

A. Daukantaitė-Vansavičienė siūlo šviesti visuomenę, tęsti ir efektyvinti švietimą mokyklose apie prekybos žmonėmis pavojus, stiprinti prevenciją potencialioms aukoms lengvai prieinamose vietose (renginiuose, internete, išvykimo iš šalies vietose, keleiviniame transporte, parduotuvėse ir kt.), taip pat ragina užsienio lietuvių bendruomenes aktyviau dalintis informacija. 

Italijos lietuvių profesionalų klubas rūpinasi prekybos žmonėmis prevencija: sukurtas informacinis pagalbos langelis ,,Tu – ne viena(s)“

Pašnekovė įsitikinusi, jog užsienio lietuviai gali prisidėti, kurti ir palaikyti emociškai saugią bendruomeninę terpę, aktyvią ir reguliariai bendraujančią, kur dalijamasi patarimu, pagalba, informacija, kur klausiama, nebijant, kad išjuoks.

,,Kuomet esame arčiau vienas kito, pasitikime, galime greitai sureaguoti, „suveikti” savo tinkle ir pagelbėti pakliuvusiam į bėdą, suteikti emocinį palaikymą, nukreipti į pagalbą teikiančias visuomenines organizacijas ar teisėsaugos institucijas. Šiam tikslui pasitarnavo Ispanijos lietuvių bendruomenės 2020 m. sukurta prevencinė priemonė – mobili programėlė ,,Raktas“ ir projekto metu užgimęs užsienio lietuvių bendruomenių atstovų neformalaus bendradarbiavimo tinklas,“ – pabrėžia Agneta Daukantaitė-Vansavičienė.

Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė vertina Italijos lietuvių profesionalų įgyvendinamo projekto, kurį finansuoja LR Vidaus reikalų ministerija, ,,Tu – ne viena(s)“ siunčiamą žinutę. Ji sako, jog: „Žinodamas, kad ,,Tu – ne vienas“, tikrai būsi drąsesnis, sąmoningesnis ir rasi sprendimą.“ 

Pagalbos grandinė

Pasak prokurorės, užsieniečiai gali paprašyti pagalbos tuomet, kai policijos būna fotografuojami, jiems vos atvykus į Italijos teritoriją.

„Kai kurie užsieniečiai būna apklausiami Teritorinės komisijos, tuomet taip pat būna pateikiami specialūs klausimai, siekiant patvirtinti prekybos žmonėmis hipotezę. Prekybos žmonėmis auka, esant tam įrodančių elementų, turi teisę į nemokamą teisinę apsaugą ir vertėjo paslaugas“, – akcentuoja S. Amerio.

„Žinodamas, kad ,,Tu – ne vienas“, tikrai būsi drąsesnis, sąmoningesnis ir rasi sprendimą“ ,“ – A. Daukantaitė-Vansavičienė.

Neįkainojamą vaidmenį atlieka ir visuomeninės organizacijos: identifikuoja prekybos žmonėmis atvejus, suteikia psichologinę, teisinę pagalbą, vertėją, laikiną prieglobstį, lydi procese, kol aiškėja tolimesnis aukos likimas, procedūros, sprendžiant, ar auka pasiliks šalyje ar grįš į savo kilmės šalį. Visame pagalbos kelyje dalyvauja ištisa grandinė atsakingų asmenų – nuo visuomeninių organizacijų, policijos, konsulinių įstaigų iki socialinių darbuotojų, bendruomenės, šeimos narių, artimųjų.

„Kiekviename Italijos teritorijoje esančiame policijos komisariate yra sudarytos visos sąlygos pateikti pranešimą apie nusikaltimą, sudarant galimybę padaryti tai moteriškos lyties pareigūnei, kurios buvimas, galbūt, palengvintų pasidalijimą patirtomis kančiomis“, – pažymi prokurorė S. Amerio.

Kur ieškoti pagalbos Italijoje?

• Italijoje yra ,,Žaliasis numeris” (Il Numero Verde), kuriuo nemokamai galima skambinti visa parą +39 800 290 290
• Italijoje yra UNHCR organizacija ir galima skambinti anonimiškai ir nemokamai visą parą tel. +39 800 290 290
• LR ambasada Italijoje. Adresas: Via Vittoria Colonna, 1, 00193 Roma. Telefonas: +39 0685 59052 El. paštas: amb.it@urm.lt 
• ,,Associazione Irene”. Adresas: Via Fabio Filzi 27 – 20124 Milanas. El. paštas irene@irene.mi.it
• Italijos lietuvių naujienų portalo www.itlietuviai.it specialioji rubrika ,,Tu-ne viena(s)”; el. paštas tunevienas@itlietuviai.it

Kur ieškoti pagalbos Lietuvoje?

• Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis . 24/7 teikiama pagalba Lietuvoje tel. +370 800 91119, iš užsienio tel. +370 616 91119
• Galima konsultuotis su Tarptautinės migracijos organizacijos Vilnius biuro specialistais telefonu +370 700 77887 (skambučio kaina tokia pati, kaip ir skambinant į kito operatoriaus tinklą Lietuvoje) arba siųsdami užklausos formą, esančią šioje svetainėje.
• Galima kreiptis į artimiausią teisėsaugos instituciją arba Lietuvos policiją tel. 112.
• Galima kreiptis į pagalbą nukentėjusiems asmenims teikiančias organizacijas.
• VISĄ PARĄ veikia Lietuvos Caritas programos SOS numeris +370 679 61617
• ,,Dingusių žmonių šeimų paramos centras”, tel. +370 5 248 33 73, el. paštas: centras@missing.lt
• ,,Vyrų krizių centras”, tel. +370 662 26770, el. paštas info@vyrukrizes.lt
• ,,Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras”, tel. +370 612 74930; +370 650 60094; +370 618 01464.
  El. paštas kmn@moteriai.lt

Projekto ,,Tu – ne viena(s)“ įgyvendintojų kontaktai: tunevienas@itlietuviai.it
Projektas ,,Tu – ne viena(s)“ finansuojamas LR Vidaus reikalų ministerijos.