Atviras padėkos laiškas. Birutė Michelini: „Tiesiog Ačiū“
Lapkričio 25-ąją netikėtai užgeso Lietuvos švyturys Italijoje – žymus senosios lietuvių raštijos tyrinėtojas, baltistas, italų kalbininkas profesorius habil. dr. Guido Michelini (1951–2020 m.). Tačiau šis unikalus lietuvybės švyturys degė dviejų šviesulių dėka: Guido ir jo gyvenimo bendražygės Birutės Žindžiūtės Michelini. Naujienų portalas ITLIETUVIAI.IT dalinasi atviru Birutės padėkos laišku Italijos lietuvių bendruomenei.
Netrukus Saulė pasieks žemiausią savo tašką metų kelyje, o tada vėl pradės kopti aukštyn, grįždama link dangaus pusiaujo. Tai Saulėgrįžos diena, tamsos traukimosi metas, naujo gamtinio ciklo pradžia.
Pradžia ir pabaiga, sugrįžimas ir išėjimas, laikinoji ir amžinoji būtis, čia ir ten…
Ateina kažkokie ženklai, kuriuos tik vėliau imi suprasti. Kai dar abu buvome Čia, sulaukiau kvietimo į Italijos lietuvių suvažiavimą Sicilijoje. Kaip Jis džiaugėsi naujomis mano pažintimis su nuostabiais dėmesingais žmonėmis, matyt jausdamas, kad su jais bus man lengviau, Jam turint išeiti į Ten…
Ir buvo lengviau, nes išėjimo dieną likom apsupti lietuviškos dvasios: ji sklido iš šalia rymančių gėlių pintinių ir vainikų, iš daugybės užuojautai siunčiamų šiltų žodžių, iš lietuviškai sukalbėtų maldų, kurias užvedė Inga (Italijos lietuvių bendruomenės Emilijos Romanijos apylinkės pirmininkė Inga Trofimovaitė, – red.) .
Ne tik jai esu be galo dėkinga. Sujaudino Lietuvos ambasadoriaus Ričardo Šlepavičiaus dėmesys, lietuvių bendruomenės vadovės Elzės (Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-Di Meglio, – red.) jautrumas, Tomos (Italijos lietuvių bendruomenės Ligūrijos apylinkės pirmininkė Toma Gudelytė, – red.), Simonos (Italijos lietuvių profesionalų klubo vadovė Simona Crisafulli, – red.), Giedrės (Italijos lietuvių bendruomenės Veneto apylinkės valdybos narė Giedrė Rutkauskaitė, – red.), kitų šiluma.
Ir dar vienas likimo ženklas – mūsų namuose apsilankiusi Daiva (naujienų portalo ITLIETUVIAI.IT vyr. redaktorė Daiva Lapėnaitė, – red.), paskutinioji, kuriai nuoširdžiai atsivėrė jos kalbinamas Gvidas, lemtingąjį antradienio vakarą dar spėjęs paskaityti spaudai parengtą jos atsiųstą straipsnį, o ankstų trečiadienio rytą išėjęs…
Bet grįš Jis į Lietuvą: čia norėjo ilsėtis, į čia su vaikais Jį parvešim. Todėl skausmingomis atsisveikinimo dienomis taip gaivino Lietuvos ir jūsų jautimas šalia – širdingai ačiū jums visiems už artumą ir rūpestį. Kad ateinantieji visiems ramybę atneštų…
Birutė Michelini
