Home / KELIONĖS  / Adomo Mickevičiaus pėdsakais Romoje, kurią poetas vadino išdidintu Vilniumi

Adomo Mickevičiaus pėdsakais Romoje, kurią poetas vadino išdidintu Vilniumi

Garsųjį poetą Adomą Mickevičių savu vadina trys tautos – lenkai, baltarusiai ir lietuviai, – gyvenusios Abiejų Tautų Respublikos (1569–1795) teritorijoje. A. Mickevičius yra palikęs net keletą žymių pėdsakų Romoje, kur gyveno kelerius metus. Jo atmintyje šis miestas liko tarsi padidintas Vilnius. Susižavėjęs Roma poetas lankė jos bažnyčias, muziejus, galerijas, tyrinėjo senovės paminklus. Dabar amžinajame mieste galima rasti A. Mickevičiaus alėją, biustą ir aplankyti mėgstamiausią poeto kavinę.

Raimonda Bojažinskytė
ITLIETUVIAI.IT

Adomas Bernardas Mickevičius (1798–1855), pasaulinio garso rašytojas, rašęs lenkiškai, laikomas vienu žymiausių romantizmo atstovų visuotinėje literatūroje. Gimęs etninėse lietuvių žemėse (Zaosėje, netoli Naugarduko, dab. Baltarusija), kilęs iš senos kilmingos lietuviškos Mickevičių-Rimvydų giminės, tėvų auklėtas patriotizmo dvasia, nuo ankstyvos jaunystės labai domėjosi Lietuvos istorija.

Nors gimtoji kalba buvo lenkų, mokėjo ir lietuviškai. Pats A. Mickevičius save laikė Lietuvos ir Lenkijos valstybės piliečiu, mąstė apie bendros lietuvių ir lenkų valstybės atkūrimą, tačiau niekada neslėpė, kad didesnes simpatijas jautė Lietuvai, ją laikė savo tėvyne.

A. Mickevičių ir Italijos sostinę Romą siejo ypatingas ryšys. Pirmą kartą į Romą poetas atvyko 1829 m. lapkričio 18 d. kartu su senu savo draugu poetu Edvardu Odyniecu. Savo draugams laiškuose Odyniecas rašė: „Kai Adomas pamatė Petro baziliką, nusiėmė beretę ir man liepė padaryti tą patį“.

Po to prisipylę į gertuves Teverės upės vandens, jo išgėrė sveikindami visus, gyvenančius prie Nemuno ir Neries. Susižavėjęs Roma A. Mickevičius vaikščiojo į bažnyčias, lankė muziejus, galerijas, tyrinėjo senovės paminklus. Čia jis sutiko savo tautiečių, politinių emigrantų, dalyvavo įvairiuose susitikimuose ir priėmimuose.

Iš Romos poetas išvyko 1831-ųjų balandį. Jo atmintyje Roma liko tarsi išdidintas Vilnius – mokslo, tikėjimo, žinių ir meilės miestas. Antrąkart į Romą A. Mickevičius atvyko 1848-aisiais iš Paryžiaus, kur gyveno su savo šeima.

Dabar amžinajame mieste galima rasti net keletą garsiojo poeto pėdsakų. Romoje, šalia Popolo aikštės, Pincio kalvos papėdėje, yra alėja, pavadinta A. Mickevičiaus vardu. Netoli jos poetas buvo apsistojęs, kuomet Romoje lankėsi pirmą kartą. Miesto savivaldybė alėjai, vedančiai link parko Borgese, poeto vardą suteikė 1948 m. birželio 26 d. Ant gatvės pavadinimo lentos parašyta: „VIALE ADAMO MICKIEVICZ lenku poetas ir patriotas“.

Antrą kartą atvykęs į Italiją, A. Mickevičius vėl aktyviai pasinėrė į visuomeninę veiklą. Romoje, norėdamas padėti italams, suorganizavo lenkų legioną, vadintą „Mickevičiaus legionu“, kuris buvo skirtas kovai su austrais Austrijos–Italijos kare. Nedidelėje aikštėje, priešais S. Andrea della Valle bažnyčią, 1848 m. balandžio 10 d. žymus lietuvių, lenkų ir baltarusių poetas kreipėsi į savo suformuotą legioną, prieš jam išvykstant į Milaną.

Šis legionas buvo pripažintas ir Romoje, ir jau sekančiais metais, nors ir be Mickevičiaus, garbingai kovojo gindamas Macinio ir Garibaldžio Romos Respubliką (1849).

Romoje, Pozzetto gatvėje ant namo, pažymėto numeriu 113, fasado kabo memorialinė lenta, kuri mini, kad šiame name garsusis poetas 1848 m. subūrė drąsių tautiečių grupę, dalyvavusią Italijos nepriklausomybės kovose. Atminimo lentą Romos savivaldybė atidengė 1877-ųjų kovą, dalyvaujant A. Mickevičiaus sūnui Vladislovui.

Virš memorialinės lentos, medalione, matomas bareljefas, puoštas lauro šakele, kurio autorius – lenkų skulptorius Viktoras Brodzkis. Beje, Romos Kapitolijaus Protomotekos salėje, tarp daugybės istorinių įžymybių biustų, yra to paties skulptoriaus V. Brodzkio sukurtas A. Mickevičiaus biustas, puošiantis šią salę nuo 1877 m.

Aplankyti galima ir vietą, kurią A. Mickevičius, gyvendamas Romoje, labai mėgo. Tai viena seniausių Romos kavinių – „Antico Caffe Greco“, veikianti nuo 1760 metų, įsikūrusi adresu via Condotti 86.

Tai to laikotarpio kultūrinio elito, menininkų ir intelektualų susitikimo vieta. Kai kurių istorikų nuomone, būtent poetas A. Mickevičius išgarsino šią kavinę tarp tautiečių.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI