Rugpjūčio 10 d. Prezidentūroje susitiko lituanistinių mokyklų mokytojai iš įvairių pasaulio šalių. Tarp jų – ir aštuonios Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos mokytojos, kurioms šis susitikimas tapo prasminga proga pabūti kartu su pasaulio lietuvių bendruomene, pasidalyti patirtimi ir pasidžiaugti darbu, kasdien kuriamu dėl lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimo už Lietuvos ribų.

Italijos lituanistinio švietimo tarybos pranešimas žiniasklaidai

Lituanistinių mokyklų mokytojai iš įvairių pasaulio šalių ketvirtą kartą susitiko LR Prezidentūroje Lituanistinės mokyklos dienos proga.

2024 m. rugpjūčio 10-oji buvo oficialiai paskelbta Lituanistinės mokyklos diena, o pirmą kartą ji paminėta 2023 m., dar prieš oficialų jos įteisinimą. Rugpjūčio 10-oji pasirinkta todėl, kad 2012 m. tą dieną Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Seime buvo priimta rezoliucija dėl užsienio lietuvių lituanistinio švietimo.

Susirinkusiuosius sveikino pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.

Vilniaus kolegijos dekanė Vaiva Juškienė pasidalijo mokslininkės žvilgsniu į lituanistinį švietimą. Savo kalboje ji teigė: „Jau laikas imti klausti ne tik, ką diaspora turi padaryti dėl Lietuvos ir lietuvybės, bet ir ką mes, Lietuva, turime padaryti, kad pasaulio lietuviai jaustųsi laukiami, reikalingi ir vertinami. Negalime tikėtis, kad tik diaspora išlaikys lietuvybę, turime nuosekliai šį ryšį stiprinti, remdami lituanistines mokyklas ir jų mokytojus. Svarbu nepamiršti, kad diaspora nėra Lietuvos pakraštys – ji yra Lietuvos dalis ir svarbi jos ateičiai. Ir ji mums reikalinga visa ir visokia.“

Mokytojo žodis priminė, kiek širdies įdedama kasdien mokant vaikus lietuvių kalbos svetur ir kiek unikalių širdies kelių veda į Lietuvą.

PLB Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Cerniauskaitė mokytojo darbą vaizdžiai lygino su grybavimu:

„Pirmiausia geras grybautojas turi kantrybės ir tiki, kad ras. Kartais vaikštai ilgai, pintinė tuščia, kiti jau grįžta su baravykais, voveraitėmis, o tu vis dar žiūri į samanas ir bandai save įtikinti, kad čia tikrai kažkas turi būti. (…) Staiga, vieną dieną, vaikas, kuris iki tol atsakinėjo tik angliškai, pats pasako sakinį lietuviškai. Ir supranti – radai. (…) Yra dar viena labai svarbi grybavimo taisyklė – miške neauga vien baravykai. (…) Ir čia prasideda tikrasis mokytojo meistriškumas – nebandyti iš visų užauginti baravykų, o suprasti, kas yra tas vaikas, ką jis gali, kokių sąlygų jam reikia, kad augtų.“

Renginio metu taip pat atskleista, kad 2027-ųjų Mažoji lietuvių kalbos dienų sostinė bus Alikantės lituanistinė mokykla „Draugystė“. Simbolinę Mažosios sostinės vėliavą perdavė Lituanistinių mokyklų asociacijos vadovė Donata Simonaitienė ir šių metų Mažosios sostinės – Osioiro (Osøyro, Norvegija) lituanistinės mokyklos „Rytmetys“ – vadovė Nerija Cymermonienė.

Pasveikintas Jono Basanavičiaus Argentinos lietuvių centras, šiemet skaičiuojantis 100-uosius savo veiklos metus.

Renginį vainikavo pirmosios ponios globojamo projekto „Atsigręžk“ sumanytojos ir meno vadovės Irenos Žilinskienės parengta programa, kurią atliko ansamblis „Lila trio“.

Šventiniame renginyje dalyvavo net aštuonios Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos (VKLIM) mokytojos: VKLIM bendraįkūrėja ir vadovė Aurelija Orlova, Italijos lituanistinio švietimo tarybos pirmininkė Dovilė Varapnickaitė-Sartori, Vilma Kybartaitė-Ramella Paia, Jūratė Stelemekaitė, Lina Matulionytė, Evelina Dičkanec, Simona Selskytė, Kristina Petrauskaitė.

„Buvo be galo gera būti tarp žmonių, kurie negaili savo laiko lituanistinėms mokykloms ir nuolat, nenuilstamai dirba, kad vaikai augtų su lietuvių kalba širdyje, nesvarbu, kur gyventų“, – sako Italijos lituanistinio švietimo tarybos pirmininkė Dovilė Varapnickaitė-Sartori.