Minint 35-ąsiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, Milane surengta diskusija: „Kuo prie Lietuvos saugumo gali prisidėti gausi, po pasaulį išsibarsčiusi Lietuvos diaspora?“. Renginio metu aptarta aštrėjanti geopolitinė situacija pasaulyje, kova su stiprėjančia rusų propaganda, kuri ypač jaučiama Italijoje, ir stebuklui prilyginama sėkminga Lietuvos išsivadavimo iš sovietų gniaužtų istorija. Italijoje gyvenanti ukrainiečių aktyvystė Tetyana Bezruchenko ją pavadino puikiu pavyzdžiu pasauliui, kad išsivaduoti iš Maskvos okupacijos įmanoma. Diskusijos organizatorė, kovojančios Lietuvos vadovo Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Kotryna Buono tikino, kad pasauliui gyvenant karo nuotaikomis, vėl būtina galvoti apie pasipriešinimą, kuriame, kaip ir ilgais okupacijos metais, svarbią rolę gali suvaidinti Lietuvos išeiviai.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

35-ąją Lietuvos laisvės gimtadienį gausiai atšventė lietuviai pasaulyje, prisimindami ir reikšmingą diasporos indėlį Lietuvos nepriklausomybės kovoje. Dabartinė įtampos kupina geopolitinė situacija vėl skatina galvoti, kaip elgtis išeiviams, jei Lietuvai kiltų pavojus, o diasporos vaidmuo informacinėje ir politinėje kovoje taptų vis svarbesnis.

Apie tai, ką gali padaryti kiekvienas lietuvis dėl savo šalies saugumo diskutuota Milane. Italijos požiūrį į Baltijos šalis pristatė ilgamečiai Lietuvos bičiuliai – profesorius Alessandro Vitale ir žurnalistas, rašytojas Stefano Magni, o ukrainiečių diasporos patirtimi rengiant pasipriešinimo inciatyvas dalinosi Ukrainos aktyvistė, žmogaus teisių gynėja Tetyana Bezruchenko.

„Manau, dabar yra būtent tas metas, kai kiekvienas lietuvis privalo pagalvoti, kaip gali prisidėti stiprinant Lietuvą. Ir kad ir koks mažas bebūtų kiekvieno mūsų indėlis, jei tai darysime visi – rezultatas tikrai bus”, – K. Buono.

• 

• 

• 

• 

Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga renginį organizavusi Milano lietuvė, Lietuvos patizanų vado, generolo Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia K. Buono pabrėžė, kad dabar svarbi net ir nedidelė kiekvieno tautiečio pastanga prisidėti prie savo šalies apsaugojimo nuo gresiančio pavojaus.

„Manau, dabar yra būtent tas metas, kai kiekvienas lietuvis privalo pagalvoti, kaip gali prisidėti stiprinant Lietuvą. Ir kad ir koks mažas bebūtų kiekvieno mūsų indėlis, jei tai darysime visi – rezultatas tikrai bus. Paskutinių savaičių beprotiškai besikeičiantis geopolitinis scenarijus gąsdina mus visus, o man geriausias būdas tą baimę valdyti – veikti: remti Ukrainą, šviesti vietinius prorusiškai nusiteikusius italus ar tiesiog burti bendruomenę diskusijai – tai, ką darėme Kovo 11-osios proga”, – tikino Milano lietuvė.

• 

Minėdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines, renginio dalyviai ne tik prisiminė dėl savo laisvės kariaujančią Ukrainą, bet ir paaukojo 500 eurų, kurie buvo pervesti Ukrainos pasipriešinimą remiančiai nevyriausybinei organizacijai „BlueYellow for Ukraine“.

Italijoje nuo 2003 metų gyvenanti ir šios šalies pilietybę turinti T. Bezruchenko tikino, kad tvirta lietuvių parama ukrainiečiams labai svarbi, o tai, kad Lietuva pirmoji iš okupuotų šalių paskelbė apie atkurtą nepriklausomybę rodo, kad laisvės siekis visuomet buvo lietuvių prioritetas.

• 

• 

„Renginio salė buvo papuošta Lietuvos is Ukrainos veliavomis. Tai – galingas simbolis, pasakojantis apie stiprų ryšį. Lietuviai palaiko Ukrainą su tvirtybe, kuri ateina iš jų istorijos, nes gerai žino, ką reiškia kovoti dėl laisvės prieš Maskvą. Dešimtmečius po sovietinės okupacijos 1939-aisiais, lietuviai kovėsi partizaniniame kare miškuose ir patyrė masines deportacijas, – pabrėžė T. Bezruchenko. – Grįžau namo su labai stipriu jausmu: lietuviai niekada nenustojo ginti laisvės, ne tik savosios, bet ir kitų šalių. Jų istorija parodo, kad išsilaisvinti iš Maskvos įtakos įmanoma, o parama Ukrainai įrodo, kad istorinė atmintis yra galingas ginklas.“

„Net ir šiandien Italijoje daugelis žmonių yra įpratę vartoti žodį „Rusija“, neatskirdami Rusijos imperijos, Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos, suvokdami, kaip „rusų“, visas buvusias sovietines tautas ir tuos, kurie kadaise buvo Maskvos imperijos dalis. Sistemos, kuri keletą kartų pakeitė savo pavadinimą, bet ne savo esmę“, – T. Bezruchenko

Prie ukrainečių pasipriešinimo akcijų Italijoje daug prisidendanti žurnalistė taip pat pasakojo apie konkrečius iššūkius kovojant su Rusijos dezinfomacija, kuri Italijoje plačiai girdima. Ji prisiminė ir garsiuosius geografijos vadovėlius, prieš porą metų papiktinusius ir lietuvių bendruomenę, kur Lietuva ir Ukraina priskiriamos išgalvotam Rusijos regionui.

„Net ir šiandien daugelis vadovėlių tekstų pasakoja Ukrainos, Baltijos šalių ir kitų buvusių sovietinių respublikų istoriją, tarsi jie būtų „Rusijos regionai“. Tai – Sovietų Sąjungos palikimas, kuris ir toliau iškreipia realybės suvokimą. Tačiau problema yra ne tik knygose: daugelis mokytojų, apmokytų prieš ar iškart po SSRS žlugimo, taip pat gavo sovietinės propagandos filtro paliestą išsilavinimą. Net ir šiandien Italijoje daugelis žmonių yra įpratę vartoti žodį „Rusija“, neatskirdami Rusijos imperijos, Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos, suvokdami kaip „rusų“ visas buvusias sovietines tautas ir tuos, kurie kadaise buvo Maskvos imperijos dalis. Sistemos, kuri keletą kartų pakeitė savo pavadinimą, bet ne savo esmę“, – apgailestavo T. Bezruchenko.

Visgi, ji pabrėžė, kad ši skaudi tema pajudėjo iš mirties taško, o netrukus dienos šviesą išvys leidinys, analizuojantis kaip itališkuose vadovėliuos vaizduojama Ukraina ir kitos sovietų okupaciją patyrusios šalys. Pasak ukrainiečių aktyvistės, tai bus bent maža pergalė, padėsianti kovoje su propaganda.

• 

• 

„Manau, Tetyana yra puikus pavyzdys ir įkvėpimas, kaip reikia veikti. Jos tėvynė šiandien – sugriauta, sutrypta, Ukrainos ateitis – neaiški, tačiau ji nepraranda užsispyrimo ir noro veikti. Tetyana kasdien dirba Ukrainos naudai: rengia palaikymo akcijas, organizuoja kultūrines iniciatyvas, rašo straipsnius vietiniams portalams ir neša žinią apie Ukrainos kovą. Manau, šiandien, kai diskutuojama apie Lietuvos diasporos pasiruošimą galimai „dienai X“, jos liudijimas yra tikrai svarbus”, – tikino K. Buono.

Kad stabdyti Kremliaus skleidžiamą dezinformaciją svarbu, sakė ir renginyje dalyvausi Lietuvos ambasadorė prie Šv. Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

• 

• 

„Manau, kad rusai propagandą istoriškai ir tradiciškai išnaudoja taip sumaniai, kad tampa sunku šį traukinį pavyti. Juk žmonės, kurie turi sveiką mąstymą kai kuriais dalykais tiesiog neturėtų tikėti. Kaip galime aiškintis su patriarchu Kirilu, kuris pernai parašė, kad karas skritas kovotu su šėtonu, tai yra, vakarais. Tokie dalykai net netelpa galvoje, ši propganda yra įsikverbusi labai giliai, tačiau nesakau, kad negalime padaryti nieko“, – pabrėžė ambasadorė.

Italų žurnalistas ir politologas, išvertęs į italų kalbą Roko Tracevskio knygą „La vera storia della Lituania nel XX secolo“, agailestavo, kad propaganda naudojasi italų istorinės atminties spragomis. Jis prisiminė, kad sovietų imperijos žlugimas čia buvo nušviestas menkai, o žinios iš Lietuvos pirmuosiuose laikraščių puslapiuose atsidūrė tik po tragiškų sausio įvykių 1991-aisiais.

„Mes net nepastebėjome, kad okupuotos šalys skelbė apie savo nepriklausomybę ir kad Sovietų Sąjunga jau nebeegzistavo. Kai virš Kremliaus nebeliko sovietų vėliavos, buvo siurprizas, nes niekas nesitikėjo, kad SSRS, kurią matė net keturios kartos, galėjo taip staiga išnykti iš geografijos atlasų. Tuomet mes sekėme kitas naujienas: Persijos įlankos karą, Jugoslavijos karą.

Vėliau, deja, išplito kita žinutė apie laukinius rytus, kad respublikose, atsiradusiose po sąjungos subyrėjimo, buvo tik chaosas ir nusikalstamumas. Pažinti Baltijos šalis pradėjome dar vėliau, pradedant nuo Lietuvos, su kuria turėjome stipriausius istorinius ryšius ir kur buvo tokie katalikybės simboliai kaip Kryžių kalnas, išgarsėjęs po Jono Pauliaus II apsilankymo 1993”, – buvusius įvykius prisiminė italų istorikas.

• 

S. Magni taip pat tikino, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istorija gali būti prilyginama stebului, kurį nulėmė įžvalgi Lietuvos politikų strategija bei palankiai susiklosčiusios to meto aplinkybės tarptautinėje arenoje ir Sovietų Sąjungos viduje. Dabar toks stebuklas esą vargu ar pasikartotų.

„Mes net nepastebėjome, kad okupuotos šalys skelbė apie savo nepriklausomybę ir kad Sovietų Sąjunga jau nebeegzistavo. Kai virš Kremliaus nebeliko sovietų vėliavos, buvo siurprizas, nes niekas nesitikėjo, kad SSRS, kurią matė net keturios kartos, galėjo taip staiga išnykti iš geografijos atlasų“, – S. Magni.

„Jeigu tuomet nebūtų taip susiklosčiusi įvairių aplinkybių kombinacija, jei tuomet nebūtų buvę tokio popiežiaus kaip Jonas Paulius II, kuris veikė religiniame lygmenyje ir stiprino pavergtų katalikiškų šalių identitetą, jeigu visų šių faktorių kartu nebūtų buvę, galbūt vis dar būtumėt sovietų dalimi. Dabar tokių galimybių nematau. Dar daugiau, tos šalys, kurioms pavyko išsivaduoti iš okupacijos, šiandien konkrečiai rizikuoja būti užimtos V. Putino Rusijos.

Deja, dabartinis JAV Prezidentas D. Trumpas daro viską sąjungininkams parodyti, kad mūsų negins. Rusija to laukė nuo 1949-ųjų. Kremliaus sapnas buvo matyti Europą, kuri negali apsiginti, neapsaugotą JAV branduolinio skėčio. Bet NATO nėra tik JAV, ją sudaro šalys taip pat turinčios branduolinį ginklą. Taigi, dabar vienintelė išeitis yra stiprinti europinę NATO dalį ir taip apsaugoti Baltijos šalis nuo rusų ilgai puoselėtos svajonės atkeršyti“, – įspėjo S. Magni.

Augant grėsmėms, pasaulio lietuviai kviečiami vienytis šalies gynybai. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) paskelbė „PLB ir visos Lietuvos diasporos įsitraukimo į pilietinį pasipriešinimą ir visuotinę gynybą strategiją“. Šis dokumentas skirtas mobilizuoti Lietuvos diasporą, siekiant stiprinti nacionalinį saugumą ir pakviesti visus lietuvius prie jo prisidėti.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“