Artėjančiuose Seimo rinkimuose užsienio lietuviai pirmą kartą turės galimybę išsirinkti savo atstovą Seime. Nors su kiekviena diena vis daugiau svetur gyvenančių Lietuvos piliečių registruojasi balsuoti, telkiant juos kyla ne vienas iššūkis. Apie lietuvių diasporos nusiteikimą artėjant rinkimams buvo kalbama LRT RADIJO laidoje „Vardan tos“.

LRT RADIJO laida „Vardan tos“, LRT.lt

Anot tarptautinio profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ projektų koordinatorės Linos Dusevičienės, šie rinkimai užsienyje gyvenantiems lietuviams išties kitokie nei iki tol, mat juose svetur įsikūrę tautiečiai gali rinkti savo atstovą Seime. Būtent dėl to ir asmeninis, ir jos atstovaujamos organizacijos įsitraukimas, pažymi L. Dusevičienė, žymiai didesnis.

Pašnekovė sako, jog paprastai užsienio lietuviai balsuoja gana vangiai, ir ypač Seimo rinkimuose, nes jiems sunku pamatyti tiesioginį ryšį tarp savo atiduoto balso ir realaus rezultato. Vis dėlto pernai metų prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės sutelkė tautiečius užsienyje ir prie to, L. Dusevičienės teigimu, stipriai prisidėjo pilietinė iniciatyva „Mūsų metas DABAR“.

„Užsienio lietuviai dažniausiai balsuoja paštu, todėl yra puiki proga saugotis nuo COVID-19 ir dalyvauti rinkimuose. Mūsų pagrindinė akcija dabar, kuriai telkiame, tai kad registruotųsi užsienio rinkėjai balsuoti paštu“, – kalbėjo projektų koordinatorė.

Ekonomikos profesorius JAV, pilietinės iniciatyvos „Mūsų metas DABAR“ iniciatorius Rimvydas Baltaduonis sako, kad ši iniciatyva atsirado 2016 m. tarp JAV lietuvių. „Mums pasidarė truputį gėda, kad dalyvavimas rinkimuose, ir ypač Seimo rinkimuose, vis mažėjo“, – pasakojo pašnekovas.

Pradėjus telkti tautiečius, pasak R. Baltaduonio, netrukus tapo aišku – užsienyje esančius lietuvius ne taip paprasta pasiekti, sudominti ir išaiškinti jiems, kaip rinkimai vyksta Lietuvoje.

„Kai išvyksti, pirmas dalykas, ką turi padaryti, tai gauti darbą ir sugebėti uždirbti tuos pinigus ir duonos turėti ir savo vaikams. Kartais dėl kalbos sunkumų neturi tų pačių tinklų, kurie pastiprintų ir vaikus auginant, ir ieškant naujų galimybių darbe. Su visais tais iššūkiais reikia tvarkytis žmonėms ir to laiko sekti dar papildomą informaciją lieka mažiau. Tie tinklai, kurie yra užmegzti, jie yra organiški ir prie jų ne visą laiką prisijungia žmonės.

Tie, kurie turi vaikus, šaunu, jie gali vesti juos į lituanistinę mokyklą ir tada labai greitai atsiranda ryšys su lietuviškomis organizacijomis. Bet jeigu jūsų universitete nėra lietuvių jaunimo sąjungos ar grupės žmonių, kurie buriasi, tuomet gali užtrukti žymiai ilgiau“, – aiškina R. Baltaduonis.

Iniciatyvos sumanytojas pabrėžia, kad galimybė diasporai turėti savo atstovą Seime reiškia galimybę užsienio lietuviams įsitraukti į valstybės kūrimą, auginti Lietuvą savo vaikams, anūkams. „Ir kartu prisidėti prie Lietuvos gerovės globaliame, dinamiškame, iššūkių pilname pasaulyje, o jų tikriausiai ne mažės, o daugės“, – dėstė jis.

Lietuvių bendruomenės Estijoje narys, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos narys sako, jog didžiausia problema tarp geografinės Lietuvos ir jos išeivijos yra tam tikras „atskirties mentalitetas“: „Lietuvai šiek tiek nerūpi, kas ten tam užribyje darosi, išeivijai irgi šiek tiek nerūpi, kas toje Lietuvoje darosi.“

Jo teigimu, egzistuoja trumpalaikis susidomėjimas, kai, artėjant rinkimams, politikai prisimena visus rinkėjus ir diasporai yra šnekama tai, ką ji nori girdėti. Valstybės dėmesys užsienio lietuviams turėtų būti nuolatinis, tačiau ir svetur gyvenantys lietuviai turėtų nuosekliai domėtis Lietuva, įsitikinęs pašnekovas.

„Mūsų diaspora nėra labai brandi pilietiškai. PLB yra galinga, labai garbinga organizacija, bet daug dešimtmečių ji buvo labiau kultūrinio pobūdžio – lituanistika ir kultūriniai dalykai buvo prioritetas. Pilietiškumo skatinimas atsirado gana neseniai, jis jau yra ir naujoje valdybos doktrinoje.

Mūsų tikslas – skatinti pilietiškumą diasporoje, kad jai pradėtų rūpėti, kas yra Lietuvoje, kad supratimas ateitų ne tik apie trumpalaikę naudą. Pavyzdžiui, negavau pilietybės, paso, tai viskas, viso gero, nebereikalingi jūs man. Ne, reikia kantriai“, – kalbėjo V. Matulaitis.

Globalių lietuvių Berlyne klubo steigėja, tinklalaidės „Lithuanian Dream“ kūrėja Rūta Naujokaitė taip pat prisijungė prie „Mūsų metas DABAR“ iniciatyvos ir sako, jog lietuvių telkimas reikalauja daug energijos, jos reikia atrasti po visų darbų, asmeninio gyvenimo ir šeimos. O ir patys užsienio lietuviai yra skirtingi, skirtingų kartų ir turi skirtingą požiūrį į lietuvybę.

„Mes po truputį bandome vieni kitus drąsinti ir sakyti: tu esi reikalingas. Manau, viena iš priežasčių, kodėl žmonės išvažiuoja, yra tai, kad jie nejaučia to. O mes su diaspora, su tokiomis iniciatyvomis ir bandome jiems parodyti, kad mums jų reikia ir Lietuvos jiems reikia“, – pažymi pašnekovė.

Plačiau – LRT RADIJO laidos „Vardan tos“ įraše.