Būsimoji Lietuvos Vyriausybė diasporai žada naujovių
Būsimoji LR Vyriausybė, kuriai vadovaus Ingrida Šimonytė, paskelbė savo programą. 123 lapų, 12-os skyrių programoje išdėstyta kur link naujoji vyriausybė vairuos Lietuvos laivą. Pirmą kartą net keli programos punktai akcentuoja diasporai aktualių, o kartais tiesiog skausmingų problemų sprendimą ir juoda ant balto įvardina diasporos svarbą Lietuvos valstybės kūrime.
Daiva Lapėnaitė
ITLIETUVIAI.IT
„Šiais metais minėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. Mūsų visų išsvajota ir kurta valstybė sulaukė brandos. Atėjo metas, kai brandi turi būti ir mūsų politinė kultūra, priimami brandūs sprendimai. Metas įtvirtinti tai, ko Lietuvos visuomenė visąlaik tikėjosi – atvirumo, atsakomybės, vienodo visų vertinimo ir pagarbos“, – rašoma programos įžangoje ir pabrėžiama, kad joje išskirti svarbiausi Lietuvos pažangos prioritetai, padėsiantys pasiekti esmini lūžį, sustiprinti šalį, žmones ir padaryti mus atsparesnius įvairioms grėsmėms.
Net keliuose programos skyriuose, kuriuose kalbama apie Lietuvos valstybės viziją švietimo, kultūros, užsienio politikos, ekonomikos, teisėsaugos srityse, akcentuojamos diasporos ilgus metus keliamos problemos ir jų sprendimai.
Sieks sėkmingo referendumo dėl pilietybės
Vienas aktualiausių klausimų įvairiose pasaulio šalyse gyvenimus kuriantiems lietuviams yra gimimu įgytos pilietybės nepraradimas, įgijus gyvenamos šalies pilietybę.
Vyriausybės programos projekto dalyje, skirtoje teisėsaugos sistemai, rašoma apie ketinimą užtikrinti pasirengimą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, kuris galėtų įvykti kartu su 2024 metų prezidento rinkimais.
„Sieksime, kad šiame referendume būtų priimtos Konstitucijos pataisos, leidžiančios išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę būnant ir kitų valstybių piliečiais dėl šeiminių, migracijos ir kitų priežasčių, tačiau nepakenkiant nacionalinio saugumo interesams“, – pabrėžiama programoje.
A. Armonaitė: „Aš nežinau, ar referendumas tikrai bus sėkmingas, bet kaip žmogus, kuris jau įrodė, kad net ir tada, kai visi tave „nurašo“, žinau, kad darbu galima padaryti rezultatą.“
LR Seimo rinkimuose Pasaulio lietuvių apygardoje išrinkta Aušrinė Armonaitė, vyriausybėje eisianti ir Ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas, naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT anksčiau duotame interviu prisipažino nežinanti, ar referendumas bus sėkmingas, tačiau pabrėžė, kad laiko yra, o ir dirbti tam yra pasirengusi.
„Turime ketverius metus, turime laiko ir mums reikia jį išnaudoti. Manau, kad tai yra pakankamas laikas padaryti taip, jog referendumas būtų sėkmingas. Aš nežinau, ar jis tikrai bus sėkmingas, bet kaip žmogus, kuris jau įrodė, kad net ir tada, kai visi tave „nurašo“, žinau, kad darbu galima padaryti rezultatą, – interviu sakė A. Armonaitė. – Dabar esame pasimokę iš savo klaidų, turime daugiau palaikymo, girdžiu pritarimą ir kitose partijose. Tai, kad dabar yra tam tikras bendras matymas ir tai, kad turime dar laiko, man leidžia manyti, kad referendumas pavyks.“
Balsavimas internetu jau ateinančiuose rinkimuose
Vyriausybės programoje numatyta išspręsti ir kitą problemą, dėl kurios pasaulio lietuviai kovoja iki nukritimo. Tai yra balsavimas internetu. Toks būdas neabejotinai išspręstų paštu keliaujančių ir dažnai adresatų nepasiekiančių arba pasiekiančių per vėlai biuletenių problemas, įgalintų visus LR piliečius atlikti savo Konstitucinę teisę ir pareigą, o taip pat padidintų pilietinį aktyvumą.
„Bendradarbiaudami su ekspertais ir įvertinę technines galimybes, inicijuosime teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti pilotinį balsavimą internetu savivaldybių tarybų rinkimuose ir / arba Seimo Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje Seimo rinkimuose“, – teigiama Vyriausybės programos projekte.
Dėmesys grįžtamajai emigracijai ir talentų pritraukimui
„Laiko dvasią atliepianti migracijos politika. Paprastinsime migracijos procedūras, skatindami emigravusius grįžti, o talentus – atvykti arba pasilikti Lietuvoje po studijų. Paskirsime atsakingą valstybės instituciją, kuri rūpinsis aukštos kvalifikacijos specialistų, kilusių iš Lietuvos, ir užsieniečių pritraukimu ir integracija Lietuvoje“, – skelbiama būsimos Vyriausybės programoje.
Tuo tarpu Airijos ir kitų valstybių bendradarbiavimo su diaspora pavyzdžiu Vyriausybė žada įkurti „Sugrįžtančios Lietuvos“ agentūrą, kuri kartu su grįžtančiais piliečiais ir verslu siektų pritraukti į šalį naujų investicijų, technologijų, patirties, kontaktų bei kūrybingumo.
Lituanistinis švietimas: dėmesys gerai, bet reikia įtraukimo
Vilties naujos Vyriausybės programa teikia ir kitai pasaulio lietuviams itin opiai problemai – lituanistiniam švietimui.
„Skatinsime naujų neformaliojo ugdymo lituanistinių švietimo mokyklų steigimą ir stiprinimą įvairiose pasaulio šalyse, ypač tose, kur gyvena didelės lietuvių bendruomenės. Parengsime mokymo programas, pagrįstas kalbos mokėjimo lygiais ir pritaikytas skirtingo amžiaus ir skirtingų kalbinių gebėjimų mokiniams. Taip pat parengsime kalbos pasiekimų lygių vertinimo ir įsivertinimo sistemą lituanistinėse mokyklose besimokantiems mokiniams, kuri bus susieta su Lietuvoje taikoma sistema“, – rašoma programoje.
D. Simonaitienė: „Tikėkimės, kad tai – tik gairės, nes programų bei metodinės medžiagos, sukurtų be mūsų indėlio, mums mažiausiai reikia.“
Šiuo metu pasaulyje veikia apie 230 lituanistinio švietimo mokyklų. Daugelis jų laikosi ant patriotiškų savanorių pedagogų ir tėvų pečių. Lituanistinio švietimo atstovai ne kartą akcentavo ne tik Vyriausybės dėmesio, tikslesnis užsienio lietuvių kalbos žinių įvertinimo, efektyvesnių mokymo programų ir finansavimo trūkumą, bet ir nepakankamą jų įtraukimą, o kartais ir tiesiog laiko bei lėšų švaistymą.
„Tikėkimės, kad tai – tik gairės, nes programų bei metodinės medžiagos, sukurtų be mūsų indėlio, mums mažiausiai reikia, – portalui ITLIETUVIAI.IT sakė Airijoje Cavano mieste lituanistinei mokyklai vadovaujanti, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos narė Donata Simonaitienė. – Jau turime Lietuvoje sukurtų vadovėlių, pratybų bei programą, gaila tik, kad nieko realiai tinkamo. Nes tos priemonės yra tiek atitrūkusios nuo lituanistinių mokyklų kasdienybės, kad neturi jokios realios vertės. Ko mes prašome? Įtraukimo.“
Dvylika metų lituanistinio švietimo srityje dirbanti Airijos lietuvė pabrėžia, kad lituanistinės mokyklos pasaulyje yra labai skirtingos: nuo didelių mokyklų iki mažų kalbos klubų, etnografinių studijų. Jų darbo specifika taip pat labai skiriasi. Todėl, D. Simonaitienės teigimu, „viena sukurta programa tikrai netiks visoms lituanistinėms mokykloms, bet įsiklausius į mūsų poreikius, ji gali būti efektyviau priderinta ir adaptuota.
D. Simonaitienė: „Ko mes prašome? Įtraukimo. (…) Manau, kad mokytojos, kurios gyvena užsienyje ir dirba lituanistinėse mokyklose, yra didžiulis nepanaudotas potencialas.“
Manau, kad mokytojos, kurios gyvena užsienyje ir dirba lituanistinėse mokyklose, yra didžiulis nepanaudotas potencialas. Jos yra savo srities specialistės, tiesiogiai susiduria su įvairiausiais iššūkiais, kaip mokyti daugiakalbius vaikus, kurie kartais visai nekalba arba mažai kalba lietuviškai. Todėl, rengiant mokymo programas bei metodinę medžiagą lituanistinėms mokykloms, jas privaloma įtraukti“, – sakė D. Simonaitienė.
Pedagogės teigimu, visų pirma turėtų būti svarstomi ne mokymo medžiagos paruošimo klausimai, o paramos lituanistinėms mokykloms galimybės.
„Ministerijos lėšos turėtų būti skiriamos lituanistinių mokyklų mokinio krepšeliui. Tuomet parama būtų tikslingai ir kryptingai skiriama patenkinti konkrecčus mokyklai gyvybiškai svarbius poreikius, tokius kaip patalpų nuoma, draudimas, kanceliarinės bei spausdinimo išlaidos. Nesinorėtų valstybės lėšų švaistyti ant popieriaus gražiai atrodančios, bet realybėje netinkamos metodinės medžiagos kūrimui.
Tvirtai ant kojų stovinti, Lietuvos valstybės palaikoma lituanistinė mokykla pritrauktų daugiau vaikų, nes šiuo metu jas lanko tik 5-7 proc. užsienyje gyvenančių vaikų. Neprarandu vilties, kad kažkada tai pasikeis“, – portalui ITLIETUVIAI.IT sakė D. Simonaitienė.
Diaspora – neatsiejama Lietuvos dalis
Vyriausybės programoje diasporos svarba akcentuojama ir kuriant stiprią pilietinę Lietuvos visuomenę bei efektyvią ekonominę diplomatiją.
„Stipri pilietinė visuomenė neįmanoma be pagarbos kultūrai, kuri nėra išlaikytinė, ji teikia akivaizdžią ekonominę naudą, kuria darbo vietas ir leidžia efektyviausiai paskleisti žinią apie Lietuvą, tai – diplomatijos ir ryšio su diaspora dalis“, – rašoma programoje.
Vyriausybės programoje Lietuvos diaspora juoda ant balto įvardijama kaip neatsiejama Lietuvos kultūrinės diplomatijos, tarptautiškumo, įvaizdžio formavimo dalis.
„Sudarysime sąlygas pasaulio lietuviams technologijų pagalba pažinti nacionalinę kultūrą, naudotis jos ištekliais, siekiant palaikyti švietimą, tapatybės ir bendruomeniškumo jausmą“, – žadama programoje.
Vilties spindulys neįgaliesiems
Akcentuotina ir tai, kad naujoji Vyriausybė pagaliau ketina Lietuvoje įgyvendinti tai, kas demokratinėse šalyse jau senai yra realybė, todėl ne vieną lietuvių šeimą pastūmėja emigracijai arba stabdo nuo grįžimo į Lietuvą.
„Neįgaliųjų teisių apsauga. Šeimoms, kuriose auga negalią turintis vaikas arba raidos sutrikimų, specialiųjų poreikių turintis vaikas, pasiūlysime visapusišką pagalbą, kad šeima galėtų tinkamai rūpintis vaiku ir jo poreikiais, gebėtų efektyviau derinti šeimą ir darbinę veiklą, aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime. Sukursime sistemą, kad reikalingos ankstyvosios reabilitacijos, pavėžėjimo, laikino atokvėpio, atvejo vadybos (koordinavimo), psichologo, ugdymo, socialinės integracijos, slaugos, dienos užimtumo, dienos globos ir kt. paslaugos būtų teikiamos „vieno langelio“ principu. Ieškosime dialogo su darbdaviais dėl lankstesnių darbo sąlygų tėvams, įtėviams, globėjams (rūpintojams), auginantiems neįgalius vaikus“, – žadama programoje.
Patogesnės skaitmenizuotos paslaugos piliečiams
Vyriausybė ketina iki 2024 m. išplėsti e-paslaugų spektrą ir prieinamumą nuo dabar esančių 39,5 proc. iki 80 proc. Taip pat pertvarkyti e-valdžios vartų sistemą į patogesnę, lengviau suprantamą platformą, plėsti elektroninių paslaugų spektrą tokiose srityse kaip teismų ar notarinės paslaugos, sveikatos paslaugos, muitinės funkcijų skaitmeninimas, statybos leidimų elektroninis administravimas, logistikos paslaugos.
„Tuo tikslu diegsime visoje ES pripažįstamą asmens indentifikavimo sistemą ir duomenų pasikeitimo galimybes naudojantis vieninga ES infrastruktūra ir standartais (CEF Building Blocks)“, – teigiama dokumente.
A. Armonaitė: Kiekvienas lietuvis, kad ir kur jis gyventų, yra svarbi Lietuvos dalis
Pasaulio lietuvių atstovė Seime bei būsimoji Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė portalui ITLIETUVIAI.IT teigė, jog naujoji Vyriausybė darys viską, kad kiekvienas lietuvis jaustųsi svrabi Lietuvos dalis.
„Su šia Vyriausybės komanda pagaliau imsimės spręsti diasporai ypač svarbius klausimus: pilietybės išsaugojimo, lituanistinio švietimo stiprinimo ir iš bet kurios pasaulio valstybės prieinamų skaitmeninių paslaugų užtikrinimo. Kiekvienas lietuvis, kad ir kur jis gyventų, yra svarbi Lietuvos dalis ir darysime viską, kad jis taip ir jaustųsi, – sakė A. Armonaitė
A. Armonaitė: „Kiekviena krizė yra ir nauja galimybė, tai puikus metas mums atsiverti naujovėms, mokytis ir keistis.“
Ši Vyriausybė darbą pradeda ypač sunkiu metu, kai visą pasaulį kausto koronaviruso krizė ir neapibrėžtumas dėl ateities. Tačiau kiekviena krizė yra ir nauja galimybė, tai puikus metas mums atsiverti naujovėms, mokytis ir keistis. Nors šiandiena mums yra sunku, tačiau būtent dabar yra geriausia proga veikti ir tapti ne tik aukštą pridėtinę vertę kuriančia šalimi, bet ir inovacijų lydere bei skaitmenizacijos revoliucioniere. Tam turime visas galimybes – talentingus bei darbščius žmones ir ambicingą naujos Vyriausybės programą, kur inovacijos yra vienas iš svarbiausių ateinančių ketverių metų prioritetų.“
D. Asanavičiūtė: diasporos įtraukimas ir svarbių klausimų sprendimas
Pasaulio lietuvių apygardoje kandidatavusi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė portalui ITLIETUVIAI.IT komentavo, kad Vyriausybės programą vertina teigiamai ir džiaugiasi diasporos įtraukimu.
„Skaitydama visą Vyriausybės programą, atkreipiau dėmesį į diasporos įtraukimą ir svarbių klausimų, kurie nebuvo sprendžiami eilę metų, sprendimą. Nudžiugino radus programoje pateiktus pasiūlymus ir išskirtinai nemažas dėmesys užsienio lietuviams.
Svarbus diasporos įtraukimas ne tik pritraukiant investicijas, plečiant eksporto rinkas, bet ir įtraukiant užsienio lietuvius į Lietuvai svarbių socialinių, ekonominių ir kitų sričių sprendimų priėmimą. Svarbu sudaryti galimybes įvairiose srityse pasižymėjusiems užsienio lietuviams savo patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis prisidėti prie svarbių Lietuvai klausimų svarstymo, įtraukiant juos į darbo grupes, viešuosius svarstymus ir kitas sprendimų priėmimo platformas“, – portalui ITLIETUVIAI.IT sakė D. Asanavičiūtė.
Vilties, kad Vyriausybės programoje paminėti diasporai aktualūs, o kartais netgi skaudūs klausimai bus išspręsti, kad milžiniškas diasporos potencialas bus įtrauktas į stiprios Lietuvos kūrimą, turi šimtai tūkstančių lietuvių visame pasaulyje. Juo labiau, kad vieni esminių principų, nurodomų Vyriausybės programoje, yra atskaitomybė ir bendradarbiavimas.
D. Asanavičiūtė: „Svarbus diasporos įtraukimas ne tik pritraukiant investicijas, plečiant eksporto rinkas, bet ir įtraukiant užsienio lietuvius į Lietuvai svarbių socialinių, ekonominių ir kitų sričių sprendimų priėmimą.“
„Sukurtas aiškus atskaitomybės visuomenei ir komunikacijos standartas padės institucijoms periodiškai teikti tokias veiklos ataskaitas, kurios bus tarpusavyje palyginamos, suprantamos ir, tikime, didins visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir jų darbu, – rašoma programoje ir pridedama: – Rengiant pasiūlymus ir priimant sprendimus dažnai stokojama bendradarbiavimo tarp sektorių. Įsipareigojame sukurti būdus, kaip į šiuos procesus įtraukti kuo daugiau suinteresuotų pusių tiek Vyriausybės viduje, tiek išorėje.“
Ar 123 lapų Vyriausybės programos žodžiai virs kūnu parodys ateitis. Diaspora bendradarbiauti problemų sprendimo ir stiprios Lietuvos valstybės kūrimo vardan yra pasirengusi, telaukia įtraukimo, įgalinimo ir atvirų durų.