Monikos Vaicenavičienės knyga vaikams „Che cos’è un fiume?“ („Kas yra upė?“) lentynose akį patraukia iš karto. Visų pirma, dėl nuostabių ir tokių artimų, kone pažįstamų iliustracijų. Dėmesį traukia ir pavardė ant viršelio – lietuvių autorių knygos Italijos knygynuose vis dar retas dalykas. O labiausiai intriguoja pelnytas titulas – prestižinė Anderseno premija už geriausią pažintinę knygą vaikams. Kokia yra ši Italijos vaikų literatūros žinovų širdis pavergusi knyga? Kur slypi jos paslaptis, kad perskaičius, norisi bristi į upę?

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Už tai, kad žaviai parodė, kokie įvairūs ir stimuliuojantys gali būti pažintinio pasakojimo keliai. Už įtikinamus ir ramius vaizdus, kurie tuo pat metu ir interpretuoja, ir atskleidžia. Už skvarbų ir smalsų žvilgsnį į turtingą ir įvairiapusišką temą. Prestižinės Anderseno premijos steigėjai taip apibūdino solidaus įvertinimo Italijoje sulaukusį lietuvės M. Vaicenavičienės talentą.

Nuo 1982- ųjų teikiama Anderseno vaikų literatūros premija yra prestižiškiausias tokios kategorijos apdovanojimas Italijoje, kurį skiria vaikų literatūros žurnalas „Andersen“.

Premija, kuri nėra piniginė, tačiau reiškia didžiulį pripažinimą, turėjo būti įteikta per žymiąją Bolonijos vaikų knygų mugę kovo mėnesį. Dėl pandemijos mugė buvo atšaukta, o jos laureatai paskelbti per internetinę transliaciją birželio pabaigoje.

„Džiaugiuosi šiuo apdovanojimu, nes jis yra už knygą kaip visumą – ir tekstą, ir vaizdą, – portalui ITLIETUVIAI.IT prisipažino solidaus įvertinimo Italijoje sulaukusi rašytoja ir iliustratorė Monika Vaicenavičienė. – Kad mano knyga nominuota non-fiction kategorijoje sužinojau gana atsitiktinai. Ir tik kai mano italų leidėjas pranešė, kad laimėjau, ir papasakojo apie šio apdovanojimo svarbą Italijos vaikų literatūros kontekste, supratau, kokia tai džiugi žinia.“

„Kas yra upė?“ („Che cos’è un fiume?“) – vaikams skirta pažintinė knyga, tačiau visose be išimties apžvalgose pabrėžiama, kad ji kitokia nei įprastos pažinimo knygos – poetiška ir lyriška tarsi pasaka. Knygoje originaliai supintos tikros ir išgalvotos istorijos.

„Kas yra upė?“ – kitokia nei įprastos pažinimo knygos. Ji – lyg prabangus iliustruotas albumas, skatinantis mažąjį skaitytoją klausti, auginantis netikėtas pokalbių grandines.

Vaikų literatūros žurnale „Andersen“ išspausdintoje knygos recenzijoje pabrėžiama, kad lietuvių autorė žadina smalsumą, nesiekdama iš anksto atsakyti į visus klausimus. Nors tą dažnai daro edukacinės knygos, sintetizuodamos ir apibendrindamos informaciją.

„Kas yra upė?“ – tai lyg prabangus iliustruotas albumas, skatinantis mažąjį skaitytoją klausti, auginantis netikėtas pokalbių grandines.

• 

• 

„Kas yra upė čia pasakojama pasitelkus biologiją, istoriją, mitologiją, literatūrą, technologiją, dailę, antropologiją, religiją, ekologiją, agrikultūrą, ekonomiją, demografiją, geologiją, paleontologiją, komerciją, psichologiją. Daugybė žvilgsnių, kuriuos autorė išplečia ir pakartoja pirmoje kiekvieno puslapio frazėje: „Upė – tai kelionė“, „Upė – tai atsinaujinimas“, „Upė – tai energija“, „Upė – tai gilumas“. Ji supina naujienas ir įžvalgas tai moksline, tai poetine, tai prisiminimų, tai pojūčių kalba. Į atradimus mus veda maža mergaitė, paupyje renkanti gėles vainikui kartu su močiute, kuri siuvinėja staltiesę ir atsakinėja į anūkės klausimus“, – žurnale „Andersen“ publikuotoje apžvalgoje rašo vaikų literatūros kritikas Fausto Boccati.

„Pažintinio žanro srityje toks požiūris yra plaukimas prieš srovę“, – knygos išskirtinumą pabrėžė F. Boccati

„Pažintinio žanro srityje toks požiūris yra plaukimas prieš srovę, – knygos išskirtinumą pabrėžė F. Boccati. – Vaizdavimas, kartu aprašantis ir interpretuojantis, pusiausvyros ženklas tarp impresionizmo ir natūralistinio dizaino, neabejotinai tolimas nuo tariamo ikonografinės kalbos objektyvumo.“

Sukurti tokią knygą, kurios nėra, ir buvo ne vieną premiją pelniusios lietuvių iliustratorės ir rašytojos tikslas.

„Domėjausi kitomis knygomis apie upes vaikams, tačiau tokios, kuri pasakotų apie upes taip, kaip aš įsivaizdavau, neradau. Tad ėmiausi kurti ją pati“, – M. Vaicenavičienė.

„Paveikslėlių knygą sukurti sugalvojau bestudijuodama vizualios komunikacijos magistrą Stokholmo Konstfacko meno ir dizaino universitete, – ITLIETUVIAI.IT pasakojo M. Vaicenavičienė. – Upės nuostabios – apie jas galima papasakoti tiek įdomių istorijų: ir geografinių, ir istorinių, ir mitologinių, ir ekologinių, ir dar visokių. Upės, be paliovos tekėdamos iš vieno krašto į kitą, jungia mus visus, primena, kad mes visi esame susiję. Domėjausi kitomis knygomis apie upes vaikams, tačiau tokios, kuri pasakotų apie upes taip plačiai ir iš įvairių perspektyvų taip, kaip aš įsivaizdavau, neradau. Tad ėmiausi kurti ją pati.“

Populiariame, jau daugiau kaip 10 metų vaikiškų knygų apžvalgas skelbiančiame tinklaraštyje „Scafale basso“, M. Vaicenavičienės knyga apibūdinama kaip nuostabus ir įtraukiantis pasakojimas, nukeliantis prie švokščiančių garsiausių pasaulių upių krantų. Kur kiekvienas puslapis tarsi istorijų – parašytų ar nupieštų – kupina skrynia, o turtingų, tekstą organiškai papildančių iliustracijų grožis užburia.

• 

• 

„Tai turėtų būti pažintinė knyga, tačiau aš manau, kad tai begalinis, poetiškas pasakojimas, lyrinis tekstas, kur anafora diktuoja nesenstančios istorijos ritmą. Beveik pasaka, sekama mieguistos vasaros ramybėje ant upės kranto. Iš tiesų viskas ir prasideda ant upės pakrantės, glostomos malonaus vėjelio ir apšviestos skaidrios saulės, močiutei siuvinėjant su senoliams būdingu kruopštumu, o anūkei vasariškai nuobodžiaujant“, – susižavėjimo M. Vaicenavičienės knyga neslepė tinklaraščio kūrėja.

„Tai begalinis, poetiškas pasakojimas, lyrinis tekstas, beveik pasaka, sekama mieguistos vasaros ramybėje ant upės kranto“, – „Scafale basso“ recenzija.

„Kurdama knygą, stengiausi suderinti faktus ir plaukiantį, poetišką pasakojimą. Norėjau, kad knyga pasakotų tikras istorijas, bet kartu kviestų susimąstyti, naujai pažvelgti į mus supančią aplinką, padrąsintų domėtis ir užduoti klausimus. Nemažai svarsčiau, kokia turėtų būti knygos struktūra, kaip turėtų tekėti pasakojimas. Taip atsirado veikėjos, mergaitė ir jos močiutė, – upių istorija knygoje plėtojasi kaip jų pokalbis įsivaizduojamos tiriamosios ekspedicijos metu, į kurį, viliuosi, gali įsitraukti ir skaitytojai“, – pasakojo knygos kūrėja.

• 

• 

Portalui ITLIETUVIAI.IT talentinga lietuvių iliustratorė atskleidė, kad ir pati vaikystėje dažnai leisdavo laiką prie upės.

„Užaugau Vilniuje, prie Neries eidavau su močiute ir sese piešti, mėtyti akmenėlių, vedžioti šuns, klausytis lakštingalų, žiūrėti į vandenį“, – M. Vaicenavičienė.

„Upė – brangi mano vaikystės atsiminimų dalis; užaugau Vilniuje, prie Neries eidavau su močiute ir sese piešti, mėtyti akmenėlių, vedžioti šuns, klausytis lakštingalų, žiūrėti į vandenį,“ – pasakojo M. Vaicenavičienė.

Italijos vaikų literatūros žinovus sužavėjusi lietuvės knyga jau išversta į daugiau kaip 10 kalbų. Įdomus faktas tai, jog pirmiausiai ji išleista švediškai. Itališkas variantas išsiskiria tuo, kad italų leidėjai (leidykla „Topipittori“) pasirinko kitokį knygos viršelį.

Paklausta, kokia kalba turėtų skaityti knygą Italijos lietuvių vaikai, M.Vaicenavičienė atsakė, jog abejomis. Tam, kad galėtų palyginti kalbos skambesį. Nors knygoje, pasak autorės, kalba ir pačios iliustracijos.

„Kalba ir jos įdomybės, žaismas dažnai mane įkvepia, taip nutiko ir su šia knyga – apie kalbą ir apie upę galima sugalvoti daug bendrų metaforų. Tačiau kurdama knygą, stengiausi tų metaforų nepalikti tik žodžiams. Galbūt, kadangi save laikau labiau vaizdų kūrėja ir vaizdinių istorijų pasakotoja, negalvoju apie žodžius atskirai nuo iliustracijų, visada labiau galvoju apie žodžių ir vaizdo santykį. Gal Italijos vaikai norės perskaityti knygą abejomis kalbomis ir palyginti – tikriausiai jie geriau už mane ir nuspręs, kuris leidimas skambesnis“, – sakė iliustratorė.

Portalui ITLIETUVIAI.IT M.Vaicenavičienė sakė dažnai aplankanti Bolonijos vaikų knygų mugę ir pažadėjo būtinai susitikti su Italijos lietuvių vaikais tuomet, kai lankysis Italijoje.

2019-aisiais Italijoje išleista knyga „Kas yra upė?“ yra nuskynusi daugybę apdovanojimų ir kitose šalyse. Geriausia pažintine knyga vaikams ji buvo išrinkta ir Lietuvoje.

Gal patirsite ir dar daugiau? Knyga susižavėję Italijos vaikų literatūros kritikai pripažino – ją perkaičius, norisi bristi į upę.

Kas slypi upėje? Kas joje gyvena? Kokios žuvys ir augalai ten auga? Kur upė teka, ir ką mato? Kiek šalių aplanko? Kas yra upė? Atsakymus į šiuos klausimus rasite prestižinę Italijos vaikų literatūros premiją pelniusioje lietuvių autorės knygoje. O gal patirsite ir dar daugiau? Knyga susižavėję Italijos vaikų literatūros kritikai pripažino – ją perkaičius norisi bristi į upę.

„Kyla noras panirti į skirtingas upes, kone traukti į nosį lauko gėlių girliandų aromatą. Lieki užburtas, klausydamas po nakties mėlynumo dangumi, sudygsniuoto žvaigždžių, tekančios upės garso“, – M. Vaicenavičinės knyga tiesiog užbūrė populiaraus tinklaraščio „Scafale basso“ kūrėjus.