Italijoje viešinčios I. Šimonytės dėmesio centre – bendros geopolitinės problemos, migracijos iššūkiai ir investicijų į Lietuvą pritraukimas
Į Romą su oficialiu vizitu atvykusi Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Italija ir Lietuva yra bendramintės daugeliu klausimu. Premjerės vizitas sutapo su gražiu jubiliejumi – prieš 30 metų, 1991-ųjų rugpjūčio 30-ają, buvo atkurti Lietuvos ir Italijos diplomatiniai santykiai. O dabar šias šalis sieja ne tik narystė ES ir NATO, aktyvus ekonominis bendradabiavimas, bet ir bendri iššūkiai. Juos premjerė aptarė ketvirtadienio rytą įvykusiame oficialiame susitikime su Italijos premjeru Mario Draghi.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Vyriausybių vadovai išsakė savo pozicijas saugumo klausimais, kalbėjosi apie situaciją Afganistane, Baltarusijoje ir Rusijoje, taip pat aptarė Europos Sąjungos (ES) santykius su Kinija. Italijos Vyriausybės rūmuose (Palazzo Chigi) vykusiame susitikime nemažai dėmesio skirta nelegalios migracijos temai ir situacijos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje aptarimui.
„Nors mūsų visuomenėje Italija dažnai matoma kaip turizmo, mados ar kitų puikių dalykų šaltinis, bet verslo bendradarbiavimas yra gana intensyvus. Tai yra gerai, bet galėtų būti ir daugiau. Apie tai irgi kalbėjome, apie galimą verslo misiją į Lietuvą. Taip pat kalbėjome ir apie globalius iššūkius: migracijos temą, kuri Lietuvai labai aktuali dėl A. Lukašenkos režimo veiksmų, situaciją Afganistane, trumpiau aptarėme situaciją Rusijoje, kaip ją matome.
Kas yra labai svarbu, kad ir Italija, ir Lietuva savo sprendimuose ir planuose yra labai linkusios pasikliauti ES kaip institucija, bet taip pat ir Europos bei JAV strategine partneryste ir tas mus vienija labai stipriai“, – po susitikimo su M. Draghi sakė interviu Italijos lietuvių naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT davusi I. Šimonytė.
„Tai, kas nutiko Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pasienyje su Baltarusija yra visiškai kitokio pobūdžio dalykas. Ir mes, ir ES tai vertiname kaip hibridinio pobūdžio ataką. Tai yra orkestruotas, specialiai sukurtas migracijos srautas, dalyvaujant Baltarusijos režimo institucijoms, ir čia yra labai didelis ir esminis skirtumas“, – I. Šimonytė.
Lietuvos Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad nors abiems šalims tenka kovoti su tuo pačiu iššūkiu – nelegalia imigracija, situacijos prie Italijos ir Lietuvos sienų negalima vertinti vienodai.
„Nelaimei, Italija yra tokiame natūraliame migracijos kelyje ir tas kelias yra labai pavojingas, nes reikia bandyti jūra pasiekti kitą krantą. Bet tai, panašiai kaip ir Graikijos atveju, geografiškai natūraliai per kažkurį laiką susiformavęs migracijos kelias. Tai, kas nutiko Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pasienyje su Baltarusija yra visiškai kitokio pobūdžio dalykas. Ir mes, ir ES tai vertiname kaip hibridinio pobūdžio ataką. Tai yra orkestruotas, specialiai sukurtas migracijos srautas, dalyvaujant Baltarusijos režimo institucijoms, ir čia yra labai didelis ir esminis skirtumas“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Italijos žiniasklaidai I. Šimonytė teigė: saugoti sienas – nereiškia nesuteikti humanitartinės pagalbos. Pasak premjerės, Italijos patirtis sprendžiant įvairius imigraciją liečiančius klausimus gali būti naudinga. Per 2016-ųjų migracijos krizę Italiją pasiekė rekordinis pabėgėlių skaičius – daugiau kaip 170 tūkst. per metus. Vėliau srautai sumažėjo, tačiau pastaraisiais mėnesiais vėl pastebima augimo tendecija.
„Lietuva tikrai stengiasi tą patirtį perimti iš valstybių, kurios yra susidūrusios praktiškai. Ta pati Graikija, kur lankiausi liepos viduryje, labai daug praktinės pagalbos Lietuvai yra suteikusi net ir institucijų lygmeniu, – portalui ITLIETUVIAI.IT sakė Lietuvos premjerė. – Mūsų skaičiai atrodo gal ir nedideli, bet reikia prisiminti, kad lyginant gyventojų skaičių, tai jau yra nemažas skaičius. Ypatingai didžiulę riziką Lietuvai kėlė tempas, kokiu tas skaičius augo ir potencialas, kiek jis būtų galėjęs dar augti, jei A. Lukašenkos režimui būtų pavykę įgyvendinti visus sukurptus planus, naudojant susisiekimą oro keliu.“
„Jie verčia ir ES mąstyti apie migracijos politiką truputėlį mažiau iš idealizmo, o daugiau iš įgyvendinamumo taško“, – I. Šimonytė.
Premjerė pažymėjo, kad nei Italija, nei Lietuva nebuvo paliktos vienos kovoti su užklupusia migrantų krize. Esą padėtis Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pasienyje su Baltarusija parodė, kad tai nėra Rytų ar Pietų valstybių problema, o bendras Europos rūpestis, kuriam išspręsti reikalingas visų indėlis, nes solidarumas nėra tuščias žodis, o ES vertybė. Pasak I. Šimonytės, būtinos ir didesnės ES pastangos stiprinant išorinę bendrijos sienų apsaugą.
„Tai – didelis iššūkis, ypatingai ten, kur migracijos srautai yra natūraliai susiformavę ir turi didelį potencialą dėl didelio žmonių skaičiaus. Žinoma, kad jie verčia ir ES mąstyti apie migracijos politiką truputėlį mažiau iš idealizmo, o daugiau iš įgyvendinamumo taško“, – akcentavo su Italijos premjeru susitikusi I. Šimonytė.
Paklausta apie kitą bendrą iššūkį – pandemijos valdymą – premjerė sakė gerai žinanti kokias priemones yra priėmusi Italija, labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusi šalis Europoje, tam, kad išvengtų dar vieno ekonomikos sustabdymo. Italijoje vadinamasis žaliasis pasas, leidžiantis tam tikras paslaugas tik imunitetą nuo koronaviruso turintiems asmenims, įvestas rugpjūčio 6-ąją. Nuo rugsėjo pirmosios jo naudojimas buvo išplėstas: žaliąjį pasą privalo turėti švietimo įstaigų darbuotojai ir greitųjų traukinių, keltų bei lėktuvų keleiviai. Neatmetama galimybė jį įvesti ir viso valstybinio sektoriaus darbuotojams.
„Daug apie tai nekalbėjome, nes nuolat stebime įvairių šalių statistiką ir sprendimus. Tikrai neblogai žinau, seku informaciją, kas Italijoje vyksta. Mes galimybių paso įsigaliojimą atidėjome, suteikdami galimybę kuo didesniam skaičiui žmonių dar suspėti pasiskiepyti ir taip apsaugoti save, artimuosius ir sveikatos sistemą, kurios paslaugos labai svarbios.
Bet, deja, reikia pastebėti, kad per pastarąsias pusantros savaitės naujai paskiepytų žmonių prieaugio tempas labai smarkiai sulėtėjo. Todėl matau labai mažas galimybes išvengti tų apribojimų įvedimo, kurie yra priimti, bet dar neįsigalioję. Tai reiškia, kad jie įsigalios greičiausiai kaip numatyta, t. y. rugsėjo 13 d., bet ar bus poreikis juos plėsti, ar bus poreikis kitiems sprendimams, labiausia priklausys nuo to kaip atrodys situacija ligoninėse ir kaip atrodys situacija skiepijantis.
Mano toks pojūtis yra, kad kiekvienas (past. Lietuvoje) pažinojo ką nors, kas arba mirė, arba kieno artimieji mirė nuo kovido. Bet, panašu, kad sąmokslo kūrėjams tai nėra geras argumentas. Jie net sukuria tokią nehumanišką teoriją, kad tai vis tiek buvo vyresni žmonės. Iš tų „patarėjų“ būna toks patarimas: tegul Vyriausybė mažiau jaudinasi. Aš negaliu nesijaudinti dėl tų žmonių, kurie mirė, nors galėjo gyventi. Daugelį žmonių skiepas tikrai gali apsaugoti. Ir tas veikimas net prieš Popiežiaus paraginimus (past. vakcinuotis) man yra tikrai labai sunkiai suprantamas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Tarkim, gyvybės mokslai, kuriuose Italija yra stipri, ir kai kurios kitos sritys galėtų duoti gerą potencialą bendradarbiavimui. Aš tikėčiausi, kad tai galėtų atnešti daugiau vaisių, negu tie natūralūs ekonomoniai ryšiai, kurie jau yra dabar“, – I. Šimonytė.
Ji pabrėžė tikinti, kad po pandeminės krizės šalių ekonomikos atsigaus, o joms padės finansavimas gautas iš specialiai sukurto ES atsigavimo fondo (Recovery Fund). Pirmosios fondo lėšos jau pasiekė bendrijos nares.
„Yra tam tikri horizantalūs prioritetai, kuriuos yra nustačiusi pati ES. Tai, pirmiausiai, kas susiję su žaliuoju kursu ir kas susiję su skaitmenine transformacija. Tai yra rėmai, kuriuose reikia žaisti. Kadangi visos 27 valstybės turi žaisti tuose pačiuose rėmuose, tai yra, daryti sprendimus, kurie nukreipti ta pačia kryptimi, tai manau, kad bendras rezultatas ES-ai galėtų būti tikrai labai geras“, – sakė I. Šimonytė.
Abiejų šalių premjerai taip pat kalbėjosi apie glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Italijos perspektyvas. Prieš vizitą Italijos žiniasklaidai I. Šimonytė minėjo, kad Italija yra svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių dešimtuke. Labiausiai Lietuva norėtų prisivilioti aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančias Italijos įmones ir jų investicijas. Todėl premjerė Romoje susitiko su lyderiaujančių Italijos gyvybės mokslų įmonių – Menarini Group, ReiThera ir Bracco Group – vadovais.
„Mūsų Vyriausybės programoje viena iš nuostatų yra kokybinis ekonomikos pokytis. Mes norėtumėme, kad ekonomikoje liktų mažiau žemos ir vidutinės žemos pridėtinės vertės, nes ji diktuoja mažus atlyginimus, mažas pajamas ir amžiną diskusiją kaip kaštų sąskaita būtų galima dar labiau pasispausti.
Vis gi, akcentas turėtų būti į atradimus, į mokslą, į smegenis, į aukštesnes technologijas. Tarkim, gyvybės mokslai, kuriuose Italija yra stipri, ir kai kurios kitos sritys galėtų duoti gerą potencialą bendradarbiavimui. Aš tikėčiausi, kad tai galėtų atnešti daugiau vaisių, negu tie natūralūs ekonomoniai ryšiai, kurie jau yra dabar“, – pabrėžė premjerė.
Lietuvos Vyriausybės vadovė vėliau susitiko su Italijos lietuvių bendruomenės nariais ir aptarė aktualiausius diasporos klausimus. Pasak premjerės, susitikimuose su visų šalių lietuvių bendruomenėmis dažniausiai klausiama apie pakartotinį referendumą dėl Konstitucijos pataisų, kurios leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę tiems lietuviams, kurie tapo kitos šalies piliečiais.
„Manau, kad referendumas turėtų vykti su Prezidento rinkimais vien dėl aktyvumo sumetimo, nes tai yra tas įvykis, galintis sutraukti pakankamą skaičių žmonių prie balsadėžių, kuris yra reikalingas šito pakeitimo atveju. Tikėčiausi, kad tą kampaniją vykdant kartu su diaspora ir su kitomis suinteresuotomis institucijomis bei grupėmis, kitas kartas būtų sėkmingas“, – I. Šimonytė.
Pasak I. Šimonytės, ji pati asmeniškai pritaria Kontitucijos pakeitimams, tačiau praėjusio referendumo nesėkmę buvo galima numatyti. Esą ši Vyriausybė, kuri yra įtraukusi referendumo organizavimą į prioritetinių darbų sąrašą, jam pasiruoš atsakingiau.
„Kada per labai trumpą laiką buvo suorganizuotas, mano nuomone, nesėkmingai, pirmas referendumas, nebuvo Vyriausybės darbotvarkėje turbūt tokios didelės paskatos pasisakyti „už“ ir vykdyti pozityvią kampaniją. Tokiu drugnu keliu ta trumpa kampanija vyko ir tai turbūt yra atsakymas, kodėl referendumas buvo nesėkmingas, – pabrėžė Vyriausybės vadovė. – Kas turėtų būti padaryta ir ką Vyriausybė ir valdančioji koalicija ruošiasi daryti, tai – sutarti kiek įmanoma greičiau dėl pačios formuluotės, kad būtų galima pradėti referendumo kampaniją.
Manau, kad referendumas turėtų vykti su Prezidento rinkimais vien dėl aktyvumo sumetimo, nes tai yra tas įvykis, galintis sutraukti pakankamą skaičių žmonių prie balsadėžių, kuris yra reikalingas šito pakeitimo atveju. Tikėčiausi, kad tą kampaniją vykdant kartu su diaspora ir su kitomis suinteresuotomis institucijomis bei grupėmis, kitas kartas būtų sėkmingas.“
„Žmonės vien tuo, kad laiko save lietuviais, kur jie begyventų, jau prisideda prie to, kad Lietuva yra stipresnė“, – I. Šimonytė.
Premjerė tikino, kad plačiai išsibarsčiusi Lietuvos diaspora savo patirtimi gali daug kuo padėti Lietuvai, ypač įveikiant dabartinius iššūkius.
„Žmonės gali įvairiai padėti ir prisidėti. Yra profesionalų klubai, kurie telkiasi, kas yra labai svarbu. Bet šiaip manau, kad žmonės vien tuo, kad laiko save lietuviais, kur jie begyventų, jau prisideda prie to, kad Lietuva yra stipresnė“, – sakė Italijoje viešinti I. Šimonytė.
Paskutinę vizito Romoje dieną Lietuvos premjerė skirs Vatikanui. Penktadienį, rugsėjo 3-iąją, numatytas Lietuvos Ministrės Pirmininkės susitikimas su popiežiumi Pranciškumi. Vizito Vatikane metu I. Šimonytė taip pat susitiks su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Paroliniu, Vatikano sekretoriumi ryšiams su valstybėmis arkivyskupu Paulu Richardu Gallagheriu, lankysis Romoje įsikūrusiame Maltos ordine ir susitiks su ordino didžiuoju kancleriu Albrechtu Freiherriu von Boeselageriu.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“
