Home / LITUANISTINIS ŠVIETIMAS  / Italijos mokytojos apie Lituanistinės mokyklos dieną Vilniuje: „Esame viena šeima“

Italijos mokytojos apie Lituanistinės mokyklos dieną Vilniuje: „Esame viena šeima“

Gyvenant užsienyje, išsaugoti artimą ryšį su gimtąja kalba, kultūra ir šaknimis gali būti nemenkas iššūkis. Lituanistinės mokyklos tampa svarbiu tiltu tarp svetur augančių vaikų ir jų lietuviškos tapatybės, padėdamos puoselėti kalbą, istoriją ir tradicijas. Rugpjūčio 10-oji – Lituanistinių mokyklų diena – jau kelerius metus primena apie šios misijos svarbą.

Beatričė Valiukevičiūtė

ITLIETUVIAI.LT

Rugpjūčio 8-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ši diena paminėta subūrus lituanistinių mokyklų atstovus iš įvairių pasaulio šalių. Tarp jų – net septynios Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos (VKLIM) mokytojos: Jūratė Štelemėkaitė, Perla Šilinskaitė, Giedrė Žekaitė, Dovilė Varapnickaitė-Sartori, Kristina Petrauskaitė, Giedrė Lakštutytė Mariscotti ir Aurelija Orlova. Dvi iš jų – D. Varapnickaitė-Sartori ir J. Štelemėkaitė su ITLIETUVIAI.LT portalu pasidalino savo įspūdžiais iš iškilmingo minėjimo.

Prezidentūroje Lituanistinės mokyklos diena šiemet minėta jau trečią kartą. 2023 m. čia buvo surengtas pirmasis simbolinis šios dienos minėjimas, subūręs lituanistinių mokyklų atstovus iš 21 šalies. Renginyje dalyvavo ir lituanistinio švietimo pasaulyje globėja – pirmoji ponia Diana Nausėdienė, tuomet išreiškusi paramą idėjai šią dieną paskelbti oficialiai atmintina. Na, o 2024 m. Seimas Lituanistinės mokyklos dieną įtraukė į Atmintinų dienų įstatymą.

Bendrystės jėga

Mokytoja D. Varapnickaitė-Sartori pabrėžia, kad ši diena svarbi ne tik dėl simbolikos, bet ir dėl galimybės mokytojams susitikti, užmegzti naujas pažintis, neprarasti motyvacijos bei jausti Lietuvos institucijų palaikymą. 

„Jaučiu didelę bendrystę visuose diasporos renginiuose. Esame kaip viena didelė šeima“, – dalijasi mokytoja. 

Mane visada stebina, kad turime tiek daug entuziastingų, lietuvybę puoselėjančių žmonių, kad yra daugybė mokytojų, kurie, kaip ir aš, pradėjo mokyti tapę savo vaikelių pirmosiomis lietuvių kalbos mokytojomis.

Tuo tarpu J. Štelemėkaitė džiaugiasi renginyje vyravusia pakilia nuotaika ir galimybe būti tarp daugybės entuziastingų lietuvybę puoselėjančių žmonių. 

„Supratau, kad esu tarp savų – gyvenančių svetur, bet iš minčių nepaleidžiančių Lietuvos. Mane visada stebina, kad turime tiek daug entuziastingų, lietuvybę puoselėjančių žmonių, kad yra daugybė mokytojų, kurie, kaip ir aš, pradėjo mokyti tapę savo vaikelių pirmosiomis lietuvių kalbos mokytojomis“, – sako J. Štelemėkaitė.

Lituanistinių mokyklų mokytojai ir pirmoji ponia | Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos / Eitvydo Kinaičio nuotr.

Tiltas į Lietuvą

VKLIM mokytojos prisimena, kad renginyje buvo skirtas ypatingas dėmesys užsienio lietuvių vaikų ryšiui su Lietuva. J. Štelemėkaitė prisimena, kaip pirmosios ponios Dianos Nausėdienės žodžiai apie kiekvieno vaiko svarbą Lietuvai sujaudino ir sustiprino jos įsitikinimą, jog mokytojo darbas lituanistinėse mokyklose yra nepaprastai reikšmingas.

Mintis, kad vaikas gali nuspręsti savo ateitį susieti su Lietuva, yra didžiulė motyvacija tęsti šį darbą lituanistinėse mokyklėlėse

„Lituanistinės mokyklos – tai daugiau nei švietimo įstaigos. Tai gyvybiškai svarbūs tiltai, jungiantys diasporos vaikus su jų šaknimis ir su Lietuva. Mokydami gimtosios kalbos, puoselėdami tradicijas ir papročius, padedame vaikams stiprinti emocinį ir kultūrinį ryšį su Lietuva, leidžiame jiems jaustis jos dalimi net gyvenant toli nuo gimtinės“, – lituanistinių mokyklų ir kalbos svarbą pabrėžė pirmoji ponia.

„Mintis, kad vaikas gali nuspręsti savo ateitį susieti su Lietuva, yra didžiulė motyvacija tęsti šį darbą lituanistinėse mokyklėlėse“, – atskleidžia J. Štelemėkaitė.

Šią mintį papildo D. Varapnickaitė-Sartori pastebėjimai apie renginių reikšmę – jie ne tik stiprina bendradarbiavimą, bet ir leidžia jausti Lietuvos institucijų palaikymą net mažose užsienio bendruomenėse.

Renginiai Prezidentūroje – tai ne tik oficialūs pasisakymai, bet ir nuoširdūs bendravimo momentai. Mokytojos ypač išskiria Jolitos Šilanskienės „Mokytojo žodį“, kuris atskleidžia kasdienes lituanistinių mokyklų iššūkių realijas, taip pat pirmosios ponios kalbą ir nuoširdžius plojimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus atstovams, su kuriais vyksta prasmingas bendradarbiavimas. Po renginio vykęs neformalus bendravimas tapo ne mažiau svarbia renginio dalimi, leidžiančia mokytojoms dalintis patirtimis ir iššūkiais.

Profesinio tobulėjimo patirtys

Lituanistinės dienos minėjimo renginyje ne kartą pabrėžta, kad mokytojo darbas reikalauja ypatingo atsidavimo. VKLIM mokytojos taip pat nuolat tobulina savo žinias. D. Varapnickaitė-Sartori dalyvavo Klaipėdos universiteto dviejų savaičių kvalifikacijos kėlimo kursuose, skirtuose užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. 

„Kursai pranoko mano lūkesčius – ne tik įgyjome naujų pedagoginių ir psichologinių žinių, bet ir patyrėme daug bendrystės akimirkų – kepėme lietuvišką duoną, dainavome sutartines, rišome šiaudinius sodus, o mūsų vaikai tuo metu lankė muziejus ir užsiėmė kultūrinėmis veiklomis“, – pasakoja Lombardijos lietuvė.

J. Štelemėkaitė neseniai baigė profesines perkvalifikavimo pedagogines studijas, skirtas lituanistinių mokyklų mokytojams. 

„Patirtis buvo ypatinga ir nepakartojama – augau ne tik kaip mokytoja, bet ir kaip žmogus. Studijos mane nustebino kūrybos laisve darbe su vaikais. Nors jos nebuvo lengvos – reikėjo išeiti iš komforto zonos, skirti nemažai laiko užduotims ir apmąstymams – viskas buvo labai naudinga, ypač galimybė susijungti į vieną grupę su mokytojais iš viso pasaulio, dalintis patirtimi ir idėjomis. Net ir diplominio darbo rašymas tapo svarbia patirtimi, leidusia išbandyti naujas technologijas pamokose“, – pasakoja Emilijoje Romanijoje gyvenanti lietuvė, ypatingai dėkodama Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojams ir kolegoms už palaikymą bei bendradarbiavimą.

Įtvirtinta tradicija

Abi kalbintos mokytojos džiaugiasi oficialiu Lituanistinės mokyklos dienos įteisinimu Lietuvoje. J. Štelemėkaitė teigia, kad tai puiki šventė, kuri padeda atkreipti dėmesį į lietuvybės puoselėjimą ir skatina pagalvoti apie savo šaknis net ir tiems, kurie gyvena Lietuvoje. 

„Kartais lietuvybės puoselėjimą jaučiu net labiau svetur nei Lietuvoje“, – pripažįsta ji. 

Lituanistinės mokyklos diena – tai priminimas visiems, kad rūpestis savo kultūra ir kalba yra neatsiejama mūsų praeities, dabarties ir ateities dalis. 

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI