Kaukių dirbtuvės, tradiciniai saldumynai ir įstabūs kostiumai: Venecijos lietuvė apie miestą nuspalvinusį tradicinį karnavalą
Nuo vasario 4 d. į Veneciją sugrįžo kasmetinis karnavalas, kurio metu miesto gatves užplūsta išskirtinėmis kaukėmis ir kostiumais pasidabinę dalyviai. Venecijoje gyvenanti lietuvė gidė Kristina Janušaitė-Valleri pasidalijo savo užfiksuotomis karnavalo akimirkomis, papasakojo, kokių saldumynų būtina paragauti karnavalo metu, ir priminė šios šimtametės tradicijos atsiradimo istoriją.
Ugnė Jonaitytė
Anot pašnekovės, šių metų renginio tematika kviečia atsigręžti į save ir išlaisvinti savo kūrybiškumą.
„Įkvėpimo šaltiniu tampa vandens, ugnies, žemės ir oro simboliai bei zodiako ženklai. Ne veltui kaip pagrindinis protagonistas oficialiam atidarymui pasirinktas vanduo – plaukiojantis teatras, performansas „Original Dreamers“ ant Venecijos lagūnos vandenų, skambant „Traviatos“ melodijai ir vadovaujamas vienaragio, stebuklinės būtybės, nukeliančios svajotojus į žvaigždes, į nepakartojamą ir fantastišką Venecijos karnavalo magiją“, – apibūdina lietuvė.
Gidė portalui LRT.lt pasakoja, kad karnavalo metu Venecijoje būna dar daugiau spalvų ir šurmulio, miestas tampa tarsi teatru po atviru dangumi, įtraukiančiu visas amžiaus grupes ir skatinantis ne tik venecijiečius, bet ir miesto svečius pasidabinti karnavaliniais kostiumais bei kaukėmis ir pajusti šią šventišką atmosferą.
„Persirengėlių minios, pasidabinusios tiek istoriniais, tiek moderniais kostiumais, nuo geležinkelio stoties Santa Lucia pasklinda po Venecijos gatves, skersgatvius, kiemus ir aikštes ir lyg spalvinga upė užlieja visą miestą.
„Mane žavi tiek tradicinės, autentiškos venecijietiškos kaukės – norint kai kuriuose butikuose veikia kaukių dirbtuvės, kur galima susikurti savo kaukę, tiek 18-ojo šimtmečio istoriniai kostiumai,“ – sako Kristina Janušaitė-Valleri.
Pagrindiniai karnavalo renginiai vyksta Šv. Morkaus aikštėje, kur ta proga pastatoma didžiulė scena ir vyksta įvairūs renginiai, tarp jų – ir gražiausios kaukės rinkimų konkursas. Įvairūs teatriniai pasirodymai vyksta ir kitose Venecijos aikštėse“, – pažymi K. Janušaitė-Valleri.
Venecijoje gyvenančiai lietuvei gidei karnavalas – tai įstabus, kasmet kitoks, nepakartojamas ir neatkartojamas reginys, prisotintas spalvų ir neįtikėtinų karnavalinių kostiumų bei kaukių.
„Mane žavi tiek tradicinės, autentiškos venecijietiškos kaukės – norint kai kuriuose butikuose veikia kaukių dirbtuvės, kur galima susikurti savo kaukę, tiek 18-ojo šimtmečio istoriniai kostiumai – ne tik po Šv. Morkaus aikštę, bet ir skersgatviais oriai žingsniuojančios damos su pūstomis spalvingomis sukniomis, lydimos kavalierių, avinčių elegantiškais bateliais ant vidutinio kulniuko ir su kaspinėliu priekyje.
Tokios buvo istorinės mados, žaviai atrodančios šiandieniniame, moderniame, kontekste. Savitos ir modernios kaukės, modernūs karnavaliniai kostiumai, reprezentuojantys įvairius filmų ar knygų personažus. Visada smalsu, kaip kasmet interpretuojama vis kita renginio tematika“, – komentuoja pašnekovė.
Pasak K. Janušaitės-Valleri, karnavalo metu Veneciją užplūsta tūkstančiai šį reginį norinčių išvysti smalsuolių, tarp jų netrūksta ir lietuvių.
Tradiciniai saldumynai – svarbi karnavalo dalis
Tiesa, nors karnavalo metu miestas gyvena visai kitokiu ritmu nei įprastai, kasdieniai darbai nesustoja. Netgi atvirkščiai, nemažai aptarnavimo srities įstaigų – viešbučiai, restoranai, kavinės – dirba dar intensyviau.
„Mieste taip pat vyksta dar viena svarbi renginio dalis – „Carnevale del gusto“ (iš it. Skonio karnavalas) iniciatyva, įtraukianti vietinius restoranus, kavines, kurie karnavalo metu pristatys vieną ar daugiau su karnavalo tema ar tradicija susijusių patiekalų, kokteilių.
„Vienas iš svarbiausių karnavalo saldumynų yra fritole veneziane – venecijietiškos spurgos, pagardintos razinomis ir pinijų sėklomis arba įvairiais, burnoje tirpstančiais kremais. Ne mažiau mėgstami ir galani arba crostoli – saldumynai, šiek tiek savo tešla primenantys lietuviškus žagarėlius, nors ir gerokai nuo jų besiskiriantys savo tekstūra, forma, trapumu,“ – sako Kristina Janušaitė-Valleri.
Tad vietiniams darbo tikrai netrūksta. Kita vertus, yra mėgstančių dalyvauti karnavale, persirengti kostiumais ar pasipuošti kaukėmis po darbų ar savaitgalį, kai į Veneciją suplūsta didžiausios minios“, – tikina pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad Venecijos karnavalas neįsivaizduojamas be tradicinių saldumynų, kurie kepyklėlėse pasirodo tik šios šventės metu, o jai praėjus dingsta iš vitrinų ir lentynų.
„Vienas iš svarbiausių karnavalo saldumynų yra fritole veneziane – venecijietiškos spurgos, pagardintos razinomis ir pinijų sėklomis arba įvairiais, burnoje tirpstančiais kremais. Ne mažiau mėgstami ir galani arba crostoli – saldumynai, šiek tiek savo tešla primenantys lietuviškus žagarėlius, nors ir gerokai nuo jų besiskiriantys savo tekstūra, forma, trapumu.
(…) Tai tarsi būtinas akcentas, tarsi nerašyta taisyklė, kad karnavalo metu tiesiog būtina paragauti fritole veneziane sukant iš vienos kepyklėlės į kitą ir aptariant jų tešlos bei įdarų skonius bei poskonius“, – sako K. Janušaitė-Valleri.
Šimtmečius skaičiuojanti tradicija
Kaip pasakoja K. Janušaitė-Valleri, Venecijos karnavalas yra per šimtmečius susiformavęs renginys, iki šių dienų tebesitęsianti tradicija. Oficialiai jis buvo pradėtas švęsti XIII amžiuje, kai tuometinės Venecijos Respublikos Senato įsaku diena prieš gavėnią buvo paskelbta švente.
„Tuometinis karnavalas trukdavo gana ilgai, net keletą mėnesių, prasidėdavo spalį ir baigdavosi Martedì Grasso, antradienį, kai Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės. Vėliau šio renginio šventimas sutrumpėjo iki šešių savaičių ir šiais laikais jo trukmė apima beveik dvidešimt dienų“, – aiškina pašnekovė.
Tiesa, ji pažymi, kad per Napoleono ir austrų okupacijas karnavalo šventimo tradicija Venecijoje buvo nutrūkusi ir tik po kelių šimtmečių, 1979 m., keletas miesto kultūrinių asociacijų ją atgaivino.
„Tuomet ši tradicija ir karnavalas visu savo potencialu sugrįžo į miestą, prasiplėtė jo geografinės erdvės dėl suplūstančių lankytojų iš įvairių pasaulio kampelių pasigėrėti šiuo įspūdingu reginiu, skatinančiu ir pačiam aktyviai įsitraukti į šią magišką atmosferą“, – komentuoja lietuvė.
