Vilniaus universiteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentės Gabrielė Galinytė ir Justina Puvačiauskaitė šiuo metu atlieka tyrimą, kurio pagrindinis klausimas: kodėl tik maža dalis lietuvių emigrantų leidžia savo vaikus į lituanistines mokyklas? Tyrime nagrinėjama situacija būtent Italijos lietuvių bendruomenėje, išsiskiriančioje tuo, jog čia dauguma lietuvių vaikų auga mišriose šeimose. Tad, jei gyvenate Italijoje ir turite vaikų, kviečiame skirti kelias minutes ir užpildyti tyrimui itin svarbią anoniminę apklausos formą. 

Gabrielė Galinytė
ITLIETUVIAI.IT

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė aktyviai kelia su diaspora susijusius klausimus ir įžvelgia vieną esminių problemų – jaunoji pasaulio lietuvių vaikų karta nesimoko lietuvių kalbos. Analizuojant šią problemą, itin plačiai pradėta akcentuoti sudėtinga lituanistinio švietimo užsienyje situacija: pagal Pasaulio lietuvių bendruomenės duomenis, tik apie 6 proc. lietuvių emigrantų šeimų leidžia savo vaikus į lituanistines mokyklas. 

XVIII-oji Vyriausybė kaip vieną iš prioritetų įvardija šio rodiklio padidinimą bent iki 10 proc., o iki 2030-ųjų siekiama, kad vaikų lituanistinėse mokyklose skaičius dar padvigubėtų. 

Savo tyrime siekiame išsiaiškinti, kodėl tik maža dalis lietuvių emigrantų leidžia savo vaikus į lituanistines mokyklas. Plačiau bus nagrinėjamas būtent Italijos lietuvių atvejis.

Šiuo metu pasaulyje skaičiuojama apie 270 lituanistinio švietimo centrų. Į jų tarpą įeina ir Baltistikos centrai universitetuose, todėl būtent lituanistinių mokyklų skaičius yra dar mažesnis. Pagal URM duomenis, jose mokosi apie 9000 vaikų. 

Nors lituanistinio švietimo problema tampa vis plačiau matoma, tačiau vis dar nėra išsamiai ištirta, kas lemia, kad dabartiniai rodikliai yra tokie maži. Todėl savo tyrime siekiame išsiaiškinti, kodėl tik maža dalis lietuvių emigrantų leidžia savo vaikus į lituanistines mokyklas? Plačiau bus nagrinėjamas būtent Italijos lietuvių atvejis. 

• 

• 

Atlikdamos profesinę praktiką Italijos lietuvių bendruomenėje, pastebėjome jos aktyvumą ir narių norą bendrauti, burtis, tačiau iš pačios bendruomenės narių išgirdome nerimą dėl lituanistinio švietimo ateities. Italijos lietuviai susirūpinę, kad tik maža dalis čia gyvenančių tautiečių leidžia savo vaikus į vietines lituanistines mokyklas.

Italijos atvejis išties įdomus: čia gyvena 5412 lietuviai ir net 80 proc. yra moterys. Vyrauja tendencija, kad lietuvės moterys, gyvendamos Italijoje, sukuria šeimas su užsieniečiu vyru ir augina vaikus dvikalbėje aplinkoje. O tai kelia papildomų iššūkių.

Apžvelgus akademinę literatūrą, matome aktyvumo vietinėje lietuvių bendruomenėje ir moteriškosios lyties svarbą lietuviškojo identiteto ir kalbos išlaikyme. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Italijos atveju šie du aspektai yra teigiami, tačiau, kaip matoma praktikoje, jų neužtenka aktyviam Italijos lietuvių įsitraukimui į lituanistinį švietimą.

• 

Jei gyvenate Italijoje ir turite vaikų, kviečiame skirti kelias minutes ir užpildyti tyrimo apklausą paspaudus čia. Taip pat kviečiame pasidalinti apklausa su savo Italijoje gyvenančiais lietuviais draugais, pažįstamais ir kolegomis. Apklausa yra anoniminė.

Tyrimo rezultatais bus pasidalinta 2022 metų sausio mėnesio pradžioje.