Lietuviai Italijoje jaukiai paminėjo artėjančias šventes: susikūrė tėvynės oazę tarp itališko klegesio
Artėjant gražiausioms metų šventėms, lietuviai visoje Italijoje susitinka jas paminėti tautiečių būryje. Šiemet lietuvių bendruomenių nariai pasakoja artėjančias šventes paminėję itin ramiai ir šiltai – daug jų į tėvynę Šv. Kalėdoms nevyksta, tad ypač svarbu į šventines vakarones įpinti kuo daugiau lietuviškų elementų, ir be abejo, pabendrauti su antra šeima tapusia bendruomene. Šių metų susitikimuose tautiečiai skanavo tradicinius lietuviškus Kūčių patiekalus, prisiminė senovinius šio laikotarpio burtus, rinko pinigus paramos fondams Lietuvoje, o mažieji savo rankomis meistravo žaisliukus Kalėdų eglėms papuošti.
Pirmiausiai susitiko amžinajame mieste
Paminėti metų pabaigos šventes tautiečiai pradėjo susitikinėti dar nuo lapkričio pabaigos. Lapkričio 30-ąją susitiko Romos lietuviai, susibūrimą trečius metus iš eilės organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje kartu su Lietuvos Respublikos ambasada prie Šventojo Sosto.
Renginio metu vaikai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse kartu su iš Lietuvos atvykusia kanklininke Erika Astrauske ir turėjo galimybę susipažinti su tradiciniu lietuvių liaudies instrumentu – kanklėmis. Vaikų laukė ir šventinės kalėdinės dovanėlės.
Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė di Meglio apžvelgė 2024 m. bendruomenės vykdytus projektus ir planus 2025 metams, o iš Lietuvos atvykusi Dr. Jolanta Budriūnienė pristatė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektą „Skaitymo skatinimo programos“ ir perdavė naują knygų lietuvių ir italų kalbomis kolekcija, kuri netrukus papildys bibliotekas Italijoje.
Gruodžio 7 d. šventiniam susitikimui susibūrė Sardinijos lietuviai. Jų organizuotose dūzgėse didžiausio susidomėjimo susilaukė senoviniai lietuviški burtai – šiaudų traukimas ir ateities spėjimas vašku. Tautiečiai pastebėjo ne vieną panašumą tarp Lietuvos ir Sardinijos Kūčių ir Kalėdų tradicijų. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje.
Veneto lietuviai ruošėsi gražiausios eglės konkursui
Įpusėjus paskutiniajam metų mėnesiui – gruodžio 14-15 dienomis kalėdiniai susibūrimai vyko net penkiuose bendruomenėse.
Šeštadienį Bassano del Grappa mieste susitiko apie 40 Veneto regione gyvenančių tautiečių.
Šventės programoje buvo numatyti senoviniai burtai, kalėdinius kūrinius atliko sesės Ramunė ir Eglė Kupšytės, vaikučiai užsiėmė popierinių snaigių karpymu ir kitų žaisliukų gaminimu eglutės papuošimui.
„Norėjome eglutę papuošti ypatingai gražiai, kad galėtume dalyvauti diasporos Kalėdų eglutės konkurse, – atskleidžia Veneto lietuvių bendruomenės valdybos narė Elžbieta Guščiūtė, – o kad artėjančių Šv. Kalėdų laukimas įgautų dar didesnę prasmę, kaip ir kiekvienais metais svarstėme, kokiai Lietuvoje esančiai organizacijai rinksime pinigus prisidedant prie jų veiklos. Šiemet nusprendėme paremti iniciatyvą „Niekieno vaikai“, kuri didžiuosiuose Lietuvos miestuose savanorių dėka rūpinasi vaikais, neturinčiais artimųjų ir gulinčiais ligoninėse bei gyvenančiais krizių centruose.“ Daugiau apie Veneto lietuvių kalėdinį renginį skaitykite.
Rami ir jauki šventė Lombardijoje
Lombardijos lietuvių bendruomenės susitikime Gorgonzolos mieste susitiko 70 tautiečių ir jų šeimų narių.
Pasak bendruomenės pirmininkės Lijos Kuzmaitės, šiemet artėjančios šventės buvo paminėtos itin ramiai ir šiltai. Iš Romos atvykęs kunigas Audrius Arštikaitis aukojo Šv. Mišias, tuo metu mažiesiems bendruomenės nariams užsiėmimus vedė atsikūrusios Milano lituanistinės mokyklos mokytojos. Vaikai su mokytoja Marija iš tuščių indelių meistravo žibintus, žaidė šachmatais, keitėsi iš namų atsineštomis knygelėmis. L. Kuzmaitė džiaugiasi, kad kol vaikai buvo užimti mokytojų, tėveliai galėjo ramiai pabendrauti tarpusavyje.
Ne visi grįžta į Lietuvą šventėms, o visiems norisi pasibūti su savais, man taip pat yra toks poreikis. Aš pati žiemą negrįžtu į Lietuvą, tad ramiai pabūt su savais man tikrai smagu, nes paskui per Kalėdas yra panirimas į itališkas tradicijas, itališką gausybę ir klegesį.
„Šį kartą buvo labai rami atmosfera, labai jaukus bendravimas. Mes buvome pasiruošę ir aktyvesnei veiklai, atsivežę etnosporto įrangos pažaisti, bet visi taip jaukiai bendravo, kad neprireikė. Vaikai buvo užimti, o suaugusiems matyt trūko bendravimo, išsišnekėjimo. Labai jaukiai pasėdėjome, fone skambėjo muzika.
Ne visi grįžta į Lietuvą šventėms, o visiems norisi pasibūti su savais, man taip pat yra toks poreikis. Aš pati žiemą negrįžtu į Lietuvą, tad ramiai pabūt su savais man tikrai smagu, nes paskui per Kalėdas yra panirimas į itališkas tradicijas, itališką gausybę ir klegesį. Matau, kad ir kitiems to ramaus pabuvimo reikia. Yra tokių šeimų, kurias matau tik kartą per metus – jie ateina būtent į kalėdinę šventę“, – sako Lombardijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Kaip ir visose lietuvių bendruomenėse, Gorgonzoloje ant stalų netrūko tiek tradicinių lietuviškų, tiek itališkų šventinių patiekalų.
Genujuje italai klausėsi lietuviškų eilėraščių
Ligūrijos lietuvių bendruomenė prieššventiniam susitikimui susirinko šiemet atskikūriosios Genujos lituanistinės mokyklos patalpose. Nedideliame būrelyje (dalyvavo kiek mažiau nei 20 žmonių) buvo ir lietuvių šeimos narių italų, kuriuos sudomino lietuviški eilėraščiai.
„Viena lietuvė sukūrė advento kalendorių su eilėraščiais ir paeiliui juos paskaitėme. Italai vis norėjo vertimo, bet pasiūlėme tiesiog pasiklausyti lietuviškos kalbos, pasimokyti lietuviškų žodžių“, – juokiasi renginį organizavusi lituanistinės mokyklos mokytoja Giedrė Žėkaitė.
Mokytoja pasakoja, kad susirinkusieji laiką kartu praleido jaukiai ir smagiai – tiek vaikai, tiek suaugusieji žaidė įvairius žaidmus, mažieji priešė ir darė rankdarbius.
„Buvo smagus ir jaukus vakaras, tikrai labai gerai praleidom laiką“, – apibendrina pašnekovė.
Emilija Romanija: lietuviški kalėdaičiai – ir italų šeimoms
Nedidelėje kompanijoje vienoje Modenos osterijoje metų pabaigos šventes paminėjo ir Emilijos Romanijos lietuviai.
„Suvalgėme kalėdaitį, likusius išsidalinome – kiekvienais metais paprašau, kad atvežtų iš Lietuvos. Jau trečius metus kalėdaičius vežu ir į Bardžio vaikų darželį. Šiemet juos išdalinau šeimoms ir kartu atlikome Kalėdinį darbelį“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė Inga Trofimovaitė.
Su Bardžio vaikų darželiu bendruomenė bendradarbiauja nuo jos rengto suvažiavimo 2021 m. – ten yra pasodintas lietuviškas ąžuoliukas, stovi lietuviškas kryžstulpis, o patį darželį yra pastatęs Lietuvai nusipelnęs kardinolas Antonio Samoré.
Prieš Kalėdas visada norisi susitikti. Ši šventė yra šeimyninė, o mes jau daug metų esame pažįstami ir vos ne kaip didelė šeima.
Kalėdiniame susitikime lietuviai surinko lėšų Rimanto Kaukėno fondui.
„Prieš Kalėdas visada norisi susitikti. Ši šventė yra šeimyninė, o mes jau daug metų esame pažįstami ir vos ne kaip didelė šeima“, – mąsto I. Trofimovaitė.
Ilgametė tradicija Pjemonte
Pjemonto lietuvė Aurelija Orlova pasakoja, kad bendruomenės metų pabaigos švenčių minėjimo tradicijos skaičiuoja jau bene dešimtmetį. Vieną iš kasmetinio renginio elementų regiono tautiečiai pasiskolino iš vietinių – žaisti tradicinį, loteriją primenantį itališką žaidimą „Tombola“.
„Bet prizai visad lietuviški būna“, – pabrėžia A. Orlova. Ji pastebi dar vieną šventės jų regione išskirtinumą – prie jos rengimo prisideda visi dalyvaujantys.
„Kitose bendruomenėse, kiek dalyvavau, atrodo, kad tu ateini ir viskas jau būna paruošta. Taip pas mus niekada nebuvo. Visi iki vieno ateina į dar nesutvarkytą salę su tuščiais stalais, taip pat pasiskirstom, kas ką gali atvežti šventei. Tie, kurie negali atvykti padėti iš ryto, pasilieka vakare ir sutvarko salę“, – pasakoja Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Ji džiaugiasi, kad tautiečiai pasistengia ir kasmet prieš šventę intensyviai pluša virtuvėse.
„Kas neturi laiko, nusiperka picų ar fokačios, bet pas mus visgi daug kas stengiasi patys pagaminti ir pavaišinti – labai visi yra šeimyniški ir nekantrauja parodyti savo kulinarinius šedevrus (juokiasi – aut. pastaba). Šįkart buvo silkių pataluose, salotos su burokėlais, salotos su krabais ir ryžiais, tuno salotos, tortas iš tuno, visokių pyragėlių prikepė… Mes visada sakome pasiimti sau ir draugui. Taip pat visada pagaminam tris kilogramus pastos“, – vardija A. Orlova.
Ši šventė yra daroma reguliariai ir žmonės jos laukia. Tai labai suburia, ateina žmonės, kuriems trūksta tos šilumos: gal negali nuvykti į Lietuvą per Kalėdas, o pas mus labai jaučiasi ta lietuviška atmosfera, po šventės visi būna laimingi.
Į susitikimą šiemet susirinko kiek mažiau nei pusšimtis žmonių, bendruomenę aplankė ir Šv. Mišias aukojo kunigas A. Arštikaitis.
„Gyvendami Italijoje ne visi švenčia Kalėdas lietuviškai, o mes koncentruojamės į lietuviškas Kalėdų, advento tradicijas, Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos mokytoja Vilma supažindina su lietuviškais papročiais. Tikrai ne visi lietuviai Italijoje mišriose šeimose švenčia lietuviškai, aš pati nešvenčiu. O per mūsų susitikimus laikomės Kūčių tradicijų – pavyzdžiui, kad maistas būtų be mėsos. Taip pat daug kas ateina ir dėl lietuviškų mišių.
Ši šventė yra daroma reguliariai ir žmonės jos laukia. Tai labai suburia, ateina bendruomenės nariai patirti bendrystę ir šilumą: gal negali nuvykti į Lietuvą per Kalėdas, o pas mus labai jaučiasi lietuviška atmosfera, po šventės visi būna laimingi. Tą patį Kalėdų senį Italijoje rasti yra sunku, net mokykloje nebūna. Kitas dalykas – mūsų bendruomenė yra labai stipri, norime susiburti ir pabūt kartu“, – apibendrina Turino lietuvė.
Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“
