Keičiasi lietuvių turistų Italijoje keliavimo įpročiai. Užuot rinkęsi ekskursijas didelėse grupėse, jie ieško individualių patirčių ir nišinių temų. Kelionės tampa prieinamos vis didesniam skaičiui žmonių dėl pigių skrydžių ir galimybės savarankiškai planuoti keliones.

Gabija Vaitkevičiūtė | ITLIETUVIAI.IT

„Dabar turistai yra pasiruošę ieškoti nestandartinių veiklų, vietų ir informacijos. Adrijos jūra ir Apeninų kalnai jau yra praeitas etapas. Tokios ekskursijos, kaip čia matote katedrą, čia matote uostą yra per daug primityvu“, – lietuvių kelionių tendencijas pastebi Venecijoje dirbanti gidė Aida Skorupskas.  

Mažėja ekskursijų didelėse grupėse

Milane dirbanti gidė Lina Markauskienė pasakoja, jog dabar vis daugiau turistų renkasi keliauti individualiai ar mažomis grupėmis. Dėl to keičiasi ir darbo pobūdis.

„Dirbant Milane surinkti grupes paskelbus apie organizuojamą ekskursiją yra labai sudėtinga. Per pastaruosius trejus metus bandžiau surinkti grupes skelbdama apie renginį. Pavyko surinkti tik vieną kitą grupę“, – sako L. Markauskienė.

„Nemėgstu didelių grupių, jų vengiu, nes jos yra standartas. Dabar turistai yra pasiruošę ieškoti nestandartinių veiklų, vietų ir informacijos“, – antrina A. Skorupskas.

Prieinamesnės kelionės leidžia grįžti į pamėgtas vietas

Kelionės į Italiją lietuviams tampa prieinamesnės dėl tiesioginių skrydžių. Vis daugiau keliautojų gali sau leisti į tas pačias vietas sugrįžti keletą kartų.

„Dabar Italija daliai lietuvių tampa beveik antrais namais. Kai kurie buvę klientai tapo mano draugais, nes daug laiko praleidžia Italijoje. Galima išskirti tokią grupelę žmonių, kurie nėra nuolatiniai gyventojai, bet nuolat grįžta į tas pačias vietas.

Anksčiau to nebūdavo. Žmonės atvažiuodavo, greitai pereidavo pagrindines lankytinas vietas ir išvažiuodavo“, – pastebi A. Skorupskas, gide dirbanti jau 37 metus.

• 

Technologijos nepakeičia gyvo pasakojimo

Nors internete gausu informacijos apie Italijos lankytinus objektus, lietuviai turistai vis tiek renkasi gyvas ekskursijas.

„Tai yra vartotojo charekteristika. Kai kurie mėgsta atlikti namų darbus, susirinkti informaciją – tuomet gido ir nenori. Kiti neturi laiko ieškoti informacijos, jie nori, kad gidas juos palydėtų ir parodytų lankytinus objektus“, – svarsto L. Markauskienė.   

Gidai Italijoje reikalingi ne tik ekskursijoms po miestą, bet ir muziejuose.

„Kadangi Italijoje gido darbas yra labai gerbiamas, muziejuose prie eksponatų nebūna beveik jokios informacijos, todėl norint suprasti tai, ką matai, būtinas gidas“, – į iturizmo sektoriaus ypatumus dėmesį atkreipia A. Skorupskas.

Lietuviai nori informaciją išgirsti lietuvių kalba, todėl pasakojimų internete jiems neužtenka.

„Technologijos tobulėja ir atsiranda audiogidų. Tačiau lietuvių kalba nėra tokia populiari, tad muziejuose ja audiogidų nerasi. O turistai, keliaujantys grupėmis su kelionių agentūromis nori ekskursijų lietuviškai“, – pastebi L. Markauskienė.

• 

Keliautojams svarbus tarpkultūrinis kontekstas ir pasakojimo gylis.

„Ekskursijos esmė yra ne apie datas ir žmones, bet apie mus – kaip tai, ką matome, gali paveikti mus. Žmogui nėra nieko įdomiau už patį žmogų. Dažniausiai domimės savimi, savo tauta, kuo buvome, kad žinotume, kur eisime. Gido darbo esmė yra padaryti tas jungtis, kurių joks dirbtinis intelektas nesugeba padaryti“, – gyvų ekskursijų pranašumą apibendrina A. Skorupskas.