Home / KELIONĖS  / Lietuviškoji Rimini pusė: nuo Lietuvos gatvių iki poeto J. Baltrušaičio poilsio vietų

Lietuviškoji Rimini pusė: nuo Lietuvos gatvių iki poeto J. Baltrušaičio poilsio vietų

Italijos šiaurėje, prie Adrijos jūros nusidriekusioje didžiausioje Europoje poilsio zonoje, galime rasti ir Lietuvos vardu pavadintas gatves, ir su lietuvybe susijusias vietas. Turizmo ir itališkojo svetingumo sostine tituluojamame Rimini kurorte yra net dvi gatvės pavadintos Lietuvos vardu. Tai prie Riminio esančiame Longiano miestelyje – tarp kitų Baltijos šalims skirtų paminėti gatvių, esanti elegantiškoji Via Lituania. Bei pačiame Riminyje, pramoniniame rajone tarp fabrikų ir beisbolo stadiono, vingiuojanti kita Lietuvos pavadinimo gatvė. Pačioje Riminio širdyje, žymiojo italų režisieriaus Federico Fellinio mėgstamiausiose ir kine apdainuotose vietose, kartu su Europos aristokratija XX a. pradžioje ilsėjosi ir lietuvių diplomatas, rašytojas Jurgis Baltrušaitis.

Aida Skorupskaitė
ITLIETUVIAI.IT

Longiano – 7000 gyventojų elegantiškas miestelis ant beveik 200 metrų (179 m.) kalvos. Tokias, kaip Longiano, vietas italai vadina borgo ir labai myli už jų autentiškumą, atsipalaidavimo nuotaiką ir dolce vita stiliaus gyvenimą. Longiano išgarsėjo dar viduramžiais, kai vietinių kunigaikščių, grėsmingųjų Malatestų, iš Riminio giminė pasirinko šią vietą vasaros poilsiui.

Nors miestelis nedidelis, bet garsėja kaip kultūros centras. Longiano stovinti pilis ne tik puikiai išliko ir žavi šių dienų keliautojus. Čia dažnai vyksta renginiai ir parodos, pavyzdžiui, 2017 metais buvo organizuota iš Lietuvos kilusios italų menininkės Antonietta Raphaël Mafai (1895 07 29 Kaunas – 1975 09 05 Roma) darbų paroda.

Miesteliui plečiantis XX a. pabaigoje buvo sugalvota ne tik gana originali ir elegantiška naujų gatvių architektūra, bet ir nuspręsta naujas Europos Sąjungos nares pagerbti gatvių pavadinimais. Taip šalia Latvijos ir Lenkijos gatvių atsirado ir Via Lituania pavadinimas. Kiekviena šių gatvių turi vis kitą architektūrinį veidą. Lyg vietiniai architektai matytų kiekvieną šalį kažkuo ypatingą, išsiskiriančią.

Riminyje esanti Via Lituania išsiskiria kaip pramoninė. Ji lyg kartoja šalia esančią autostradą ir veda link fabrikų.

Bet Riminio senamiestyje, prie jūros, randame romantiškus lietuvybės pėdsakus. Čia išlikusią nuostabiąją poilsiavietę per amžius lankė gausybė įžymybių. Tarp jų – ir daug Lietuvos labui nuveikusi Baltrušaičių šeima – tėvas ir sūnus – XX a. pradžios intelektualiosios, besiformuojančios lietuviškosios kultūros elito atstovai. Jurgis Baltrušaitis (1873 05 02 Paantvardys, Jurbarko valsčius – 1944 01 03 Paryžius) – žymus poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas bei jo sūnus Jurgis Baltrušaitis (1903 05 07 Maskva – 1988 01 25 Paryžius) – dailės istorikas, garsus prancūzų viduramžių kultūros žinovas, diplomatas.

Eruditas, poliglotas, net 11 (kitur randame 13 ir net 15) kalbų mokėjęs Jurgis Baltrušaitis mėgo keliauti, ypač domėjosi Italijos ir Skandinavijos šalių kultūra bei istorija. Keliaudamas rašė laiškus, kūrė mistinę poeziją, vertė, dėstė.
Į Italiją Baltrušaičiai ėmė keliauti nuo 1902-ųjų. Žinoma, anksčiau buvo keliaujama ilgiau ir lėčiau. Ne išimtis buvo ir Baltrušaičiai. Galima teigti, jog Lietuvos poetas Italijoje pastoviai gyveno nuo 1904-ųjų rudens iki 1906-ųjų vasaros.

Į Italiją Baltrušaičiai persikėlė visa šeima, pasiimdama kartu virėją ir tarnaitę.

Vydami iš šiaurės, aplanko Veneciją. Miestą ant vandens poetas-mistikas pavadina „žmogaus pasiekimo stebuklu, gyvenimo stebuklu“. Florenciją – „intelektualine dabartinės Italijos sostine“ (iš laiško Briusovui, 1902 m. birželio pradžia).

Baltrušaičiai su mažu dvimečiu sūnumi, būsimu diplomatu Jurgiu, 1905 metų vasarą praleidžia prie Adrijos jūros, Riminio kurorte.

J. Baltrušaitis laisvai kalbėjo ir rašė itališkai, greitai užmezgė pažintis su populiariais to meto italų rašytojais, menininkais, filosofais. Kai kurie iš jų tapo artimais lietuvio draugais: Giovanni Amendola, jo žmona Eva Amendola-Kühn, Giuseppe Vannicola, Giovanni Papini.

Rašytoja, filosofė Eva Amendola Kühn taip pat buvo kilusi iš Lietuvos. Ji gimė Vilniuje (1880 m.) žydų šeimoje. Rašytojas, filosofas, pranciškonas tretininkas Giovanni Papini (1881 Florencija – 1956 Florencija) buvo net pakviestas pagyventi kartu su Baltrušaičių šeima Riminio Villa Adriatica viešbutyje.

G. Papini kurorte prie jūros gyveno visą mėnesį, buvo priimtas ne kaip svečias, o kaip tikras šeimos narys. Atsiminimuose poetas rašo apie ilgus pasivaikščiojimus su Jurgiu prie jūros, apie pokalbius pušų pinijų šešėlyje, apie mažylį Jurgį, kuris mėgo užsiropšti ant „dėdės“ Giovannio kelių.

Riminyje J. Baltrušaitis ilsėjosi nuo 1905-ųjų gegužės iki tų pačių metų spalio. Šis laikotarpis, pasak žmonos, buvo vienas iš sunkiausių poeto gyvenime vidinių išgyvenimų prasme. Jis naktimis sėdėdavo prie Dž. Bairono vertimo. Daug rūkė, daug gėrė kavos. Dienomis vaikščiojo Adrijos pakrante, kartais „išsiblaškymui išplaukdavo su žvejais visai nakčiai į jūrą“ (iš Baltrušaitienės laiškų).

Po Riminio Baltrušaičiai vyksta į Amžinąjį miestą. Aplankę Romą, 1906-ųjų gegužę išvyksta į Berlyną. Iš poeto prisiminimų matyti, kad gyvendamas Italijoje J. Baltrušaitis įveikė „ilgą ir didžiai sudėtingą vidinį kelią“, pajuto savitvardos padidėjimą, nusiraminimą. Rašė, kad itališkoji erdvė, aplinka gali gydyti sielą. Toliau į gyvenimą žiūrėjo stoiškai: „ar kartu, ar saldu – nesvarbu“. Samprotavo apie tai, kad šiaurės samanos jam atrodo gražesnės už itališkas ropes.

Įdomu, kad garsaus lietuvių rašytojo pamėgta Villa Adriatica ne tik išliko, bet ir šiandien priima poilsiautojus. Šiandien vila – keturių žvaigždučių viešbutis miesto centre. Priešais – režisieriaus Federiko Fellinio filmo „Amarcord“ išgarsintas viešbutis „Grand Hotel“. Netoliese – ir kino genijaus F. Fellinio gimimo vieta, Via Dardanelli 10.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI