Home / AKTUALIJOS  / Pabėgioti mėgstantis diplomatas kviečia apjuosti Italiją lietuviška olimpine mylia

Pabėgioti mėgstantis diplomatas kviečia apjuosti Italiją lietuviška olimpine mylia

Olimpinės dienos tradicijai jau daugiau nei 100 metų. Pasaulį sukrėtusi pandemija rizikavo tradiciją nutraukti. Tačiau nutiko atvirkščiai – Lietuviškos olimpinės mylios bėgimas peržengs Lietuvos ribas ir išsiplės po visą pasaulį. Be to, bus pirmasis virtualus bėgimas, nuvilnysiantis ir per Italiją.

Daiva Lapėnaitė
ITLIETUVIAI.IT

Olimpinės mylios bėgimą Lietuvoje organizuoja Lietuvos tarptautinis olimpinis komitetas (LTOK). Pirmąjį jos bėgimą Italijoje organizuoja Lietuvos respublikos ambasada Romoje kartu su Italijos lietuvių bendruomene ir ITLY – Italijos lietuvių jaunimo sąjunga. ITLIETUVIAI.IT pakalbino renginio Italijoje iniciatorių – Lietuvos ambasadoje Romoje dirbantį ir, kaip pats sako, – pabėgioti mėgstantį diplomatą Valdemarą Juozaitį.

Valdemarai, ar tik ne tave reikėtų kaltinti“, kad olimpinė mylia atspaudą paliks ir Italijoje?

Kaltinti galima (šypsosi). Kadangi esu pabėgiojantis žmogus, domiuosi įvairiais bėgimais Lietuvoje ir užsienyje, sužinojęs apie šitą bėgimą panorau tą patį padaryti ir čia, Italijoje. Bet pagalvojau, o kam čia man vienam bėgti, kai galima bėgti kartu? Šis bėgimas nėra ilgas, tai nėra lenktynės, kiekvienas gali bėgti savo tempu ir man smagu įtraukti daugiau lietuvių.

Turiu patirties organizuoti Sausio 13-osios bėgimus „Gyvybės ir mirties keliu“ įvairiose šalyse. Man pradėjus rengti pagarbos žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams bėgimą Briuselyje, ilgainiui tradicija išsiplėtė į įvairas valstybes, o šią žiemą tradiciją atvežiau ir į Italiją. Buvo labai džiugu, kad prisijungė lietuviai daugelyje regionų. Kitais metais minėsime 30-ties metų nuo tragiškų įvykių sukaktį, tad tikimės dar gausesnio renginio visoje Italijoje.

Lietuviškos olimpinės mylios bėgimas pirmą kartą vyks pasauliniu mastu ir bus virtualus bėgimas © LTOK nuotr.
Olimpinės mylios bėgimas pirmą kartą vyks pasauliniu mąstu ir pirmą kartą tai bus virtualus bėgimas. O juk net buvo svarstoma, kad „Olimpinės dienos tradicija gali nutrūkti. Kaip nutiko, kad tradicija ne tik nenutrūko, bet ir po visą pasaulį išsiplėtė?

Taip, virtulaus bėgimas vyks pirmą kartą. Labai džiugu, kad dabartinėje situacijoje Lietuvos Olimpinis komitetas nenuleido rankų ir šioje nelaimėje, sukrėtusioje visą pasaulį, įžvelgė galimybę. Kadangi Lietuvoje negalima rengti renginių, svarstant, kaip vis tiek padaryti šventę, buvo nuspręsta bėgti visur, kur yra lietuvių. Taip vietoj didžiulio renginio tik Lietuvoje, surengė bet kur pasaulyje esančius lietuvius sujungiantį virtualų bėgimą.

Sakoma, kad mylią sugalvojo romėnai, taip vadinę 1000 dvigubų žingsnių, t.y. apie 1480 metrų, distanciją. Anglosaksų šalyse naudojama britų mylia yra beveik 1610 metrų, tarptautinė jūrmylė lygi 1852 metrams, egzistuoja ir tokios ilgos mylios, kaip beveik 6 km olandų mylia ar net norvegų, švedų, vengrų naudota apie 11 km ilgio mylia. Lietuviška olimpinė mylia yra 1988 metrai. Kodėl?

Lietuviška olimpinė mylia simbolizuoja 1988-uosius metus, kai atgimimo metu buvo atkurtas Lietuvos olimpinis komitetas. Buvo sumanyta šią datą įamžinti ir žaismingai ją paversti lietuviškąja olimpine mylia. Graži data perėjo į gražią distanciją.

Lietuvos olimpinės komandos talismanas Ąžuolas bėgti lietuvišką olimpinę mylią ragino lietuvius visame pasaulyje © LTOK, LTeam nuotr.
Lietuviška olimpinė mylia simbolizuoja LTOK atgimimą. Visa Europa, įskaitant ir Lietuvą bei Italiją, šiuo metu irgi išgyvena atgimimą – žengia pirmus atsigavimo nuo koronaviruso žingsnius. Lietuviškos mylios bėgimas gali įgauti ir papildomą simbolinę, Europos atgimimo prasmę.

Taip, šis bėgimas yra tikrai kitoks, nei vykę iki šiol. Jis yra virtualus, kiekvienas gali bėgti atskirai, po vieną, bet gali bėgti ir kartu, laikantis socialinės distancijos. Bėgti su kitais lietuviais, bendruomenėje, kad ir per vieno metro atstumą, yra žmones jungianti iniciatyva. Virusas mus išmetė iš bendro, normalaus gyvenimo, bet juk norime ir toliau būti benduomene, norime ir toliau išlaikyti mus jungiančius ryšius.

„Džiugu, kad nelaimėje, sukrėtusioje visą pasaulį, Lietuvos Olimpinis komitetas nenuleido rankų ir įžvelgė galimybę“.

Organizatoriai skelbia, kad visi, nubėgę bent vieną lietuvišką olimpinę mylią, gaus dovanėlių. Mačiau, kad tarp tų dovanėlių yra ir akiniai nuo saulės, ir kaklaskarė, ausinės, kuprinėlė, termosas, simpatiški marškinėliai. Gal prizai paskatina žmones gausiai prisijungti? Ar lietuviai Italijoje sportuoja? O gal tiesiog didelis noras nusipurtyti karantino svorį nuo pečių?

Manau, tai – visų išvardintų dalykų suma. Juk svarbiausia – pabūti vieną dieną lietuviu, prabėgti simbolinę lietuvišką distanciją, pasidabinti lietuviška atributika, pabūti bendruomenės nariu, pabūti, bent virtualiai, kartu su lietuviais visame pasaulyje. O ir noras pasportuoti, išbėgti iš namų ir, be abejonės, gražūs prizai prisideda prie noro bėgti ir padeda pritraukti gan didelį skaičių dalyvių.

Prizą gaus kiekvienas, birželio 23 d. nubėgęs lietuvišką olimpinę mylią, nesvarbu kur ir kokiu greičiu. Tereikia tai užfiksuoti bet kuria bėgimo programėle ir su specialia grotažyme #OlimpinėDiena2020 bei Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje / Lithuanian Embassy in Italy (įsitikinkite, kad paskelbtas įrašas yra viešas) pasidalinti nuotrauka socialiniuose tinkluose. (Tiesa, dar reikės užpildyti specialią anketą su savo duomenimis, dovanėlės atsiėmimo vietą pažymint „Roma“ (registracijos anketą galite rasti čia: www.ltok.lt/virtualusbegimas, – aut. pastaba). Mes, ambasada, pasirūpinsime prizų atvežimu iki Romos, o bendruomenės pagalba išsiųsime juos paštu.

Prie olimpinės mylios bėgimo Lietuvoje prisijungs visas būrys olimpiečių ir paralimpiečių, tad bėgsime tikrai šaunioje draugijoje. Be to, Lietuvos olimpinė komanda ketina sukurti vaizdo klipą, kaip viso pasaulio lietuviai bėgo lietuvišką olimpinę mylią.

Atvykęs dirbti į LR ambasadą Italijoje, V. Juozaitis Sausio 13-osios bėgimą atvežė ir į Romą. Asmeninio archyvo nuotr.
Atrodytų, kad lietuviai parodyti vienybę, stiprybę, tautinį pasidižiavimą mėgsta būtent susikibimu: rankomis susikibo į Baltijos kelią, kasmet liepos 6 d. susikimba nematoma balso stygų juostą giedodami himną, dabar susikibs pėdomis bėgdami lietuvišką olimpinę mylią. Tu pats gyveni ir dirbi įvairiose šalyse, ar toks susivienijimas, kad ir virtualus – išskirtinis lietuvių bruožas?

Prieš atvykdamas į Romą ketverius metus gyvenau Briuselyje ir buvau gana įsitraukęs į lietuvių bendruomenės veiklą. Labai džiugu, kad lietuviai nori išlaikyti lietuviškumą, nori priklausyti tam tikrai bendruomenei, kad lietuvaičiai atranda progas tą padaryti. Smagu, kad susijungia į būrelius, ratelius, vieni bėga, kiti daro Vasario 16-osios šventes, treti diskusijas. Stipri bendruomenė yra sudaryta iš atskirų ratelių, kurie persipina vieni su kitais ir taip sukuria tamprų ryšį. Bėgimas – vienas iš tų nedidelių varžtelių, kurie stiprina bendruomenę.

„Juk svarbiausia – pabūti vieną dieną lietuviu, prabėgti simbolinę lietuvišką distanciją, pasidabinti lietuviška atributika, pabūti kartu su lietuviais visame pasaulyje“.

Dabar dirbi Lietuvos ambasadoje Romoje. Italijos sostinėje esi laikinas svečias – baigsis trejų metų rotacija ir keliausi kitur. Ar nesunku gyventi šitaip be šaknų.

Yra iššūkių. Diplomatinis darbas toks yra – važiuojame ir būname: tris metus Vilniuje, tris metus užsienyje. Esame visą laiką lyg ant lagamino. Lietuvoje yra ir šeima, ir draugai, kuriuos tenka kurį laiką palikti. Užsienyje gyvenantys lietuviai tą turbūt puikiai supranta. Tiesa, iš kitos pusės, visada laukia nuostabūs iššūkiai priekyje, kitų šalių, lietuvių bendruomenių pažinimas. Mūsų darbo specifikacija yra ta, kad dirbame Lietuvai. Tas labai džiugina, nes yra garbė atstovauti savo šaliai kitoje valstybėje. Nelengva, bet šitie iššūkiai duoda ir patirties, ir pasididžiavimo.

Kokį bagažą išsiveši iš Italijos?

Dar tik prasidėjo to bagažo krovimas. Į Romą atvažiavau prieš metus ir iškart įpuoliau į darbų sūkūrį: buvo ir Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos vizitas, ir Litvakų dienos Romoje, ir Koliziejaus apšvietimas Kovo 11-osios proga ir daugybė kitų susitikimų bei renginių. Tiesa, nepaisant visų darbų gausos, visada po kurio laiko labiausiai prisimena žmonės: tiek pažinti lietuviai, tiek italai. Italijoje būsiu dar dvejus metus, tad tas lagaminas yra džiugiai kraunamas ir, tikiuosi, prikrausiu kiek įmanoma daugiau.

V. Juozaitis (kairėje) save vadina pabėgioti mėgstančiu žmogumi. Tačiau jam bėgti smagiausia – kartu su kitais. Asmeninio archyvo nuotr.
Valdemarai, bėgimu pradėjome, bėgimu ir baikime. Dažnai iš bėgikų profesionalų, o ir iš tiesiog pabėgioti mėgstančių girdžiu, kad bėgiojimas turi kone magiškų galių: slegiantys rūpesčiai tarsi išprakaituoja, smegenis nušviečia įkvepiančios mintys ir idėjos, nubyra fizinis nuovargis, išgaruoja sekinančios emocijos, o kūnas ir siela atsigauna lyg stebuklingo eliksyro šliūksnį gavę. Kas bėgiojimas yra tau?

Man bėgiojimas yra gyvenimo budas. Esu tas žmogus, kuris mėgsta bėgioti, eilinis, be jokių didesnių gebėjimų ar tikslų. Tiesiog, kaip ne vienas žmogus, po mokyklos nelabai užsiėmiau sportu, kokį gerą dešimtmetį išvis nesportavau. Ilgainiui pasijuto tingumas, nerangumas, sunkumas, toks bendras nuovargis, kažko lyg trūko. Prisiminiau, kad mokykloje esu bėgiojęs, tad pagalvojau pradėti vėl tai daryti ir gyvenimas pakito. Padaugėjo gerų emocijų, energijos, taip pat pasikeitė ir maisto režimas. Nuo bėgimo galima pradėti statyti sveiką gyvenseną ir bendrąjį pozityvumą, tad jį labai rekomenduočiau. Tiesa, jei nesinori bėgti, galima atrasti kitą sportą. Tikra tiesa, kad sveikame kūne – sveika siela, tad ir geros emocijos.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI