Lietuvių aktorė – apie likimą pakeitusią viešnagę Romoje ir kodėl nebesirinktų gyvenimo dideliame mieste
Anksčiau vykdama į Italiją aplankyti sesers vilnietė Rūta Papartytė su nuostaba jos klausdavo, kaip ši galinti gyventi šioje šalyje. Tačiau gyvenimas iš tiesų mėgsta staigmenas ir dabar ji pati savo gyvenimą kuria Vidurio Italijoje esančiame Toskanos regione.
Karolina Marcinkevičiūtė
Prieš 11 metų su šeima čia įsikūrusi lietuvė gyvena tikrame regioniniame parke. Visą gyvenimą aukštyn kojomis apvertusi pažintis įvyko prieš 12 metų, kai ji leidosi į piligriminę kelionę. Tuo metu Romoje vyko Gailestingojo Jėzaus paveikslo kongresas, kuriame rinkosi tikintieji iš viso pasaulio. Čia Rūtą pastebėjo ir būsimas vyras.
„Mano istorija banali. Ištekėjusi tapau meilės emigrante. Vyras mane pamatė ir pradėjo siekti mano rankos. Niekada nenorėjau gyventi užsienyje. Mano sesuo Italijoje gyvena jau beveik 20 metų. Kai nuvykdavau pas ją, visada klausdavau, kaip ji gali gyventi šioje šalyje.
Italijoje gera pasisvečiuoti, bet ne gyventi. Dabar ji juokiasi, nes pati gyvena didesniame miestelyje, o aš sakydavau, kad tai tikras kaimas. Dabar gyvenu praktiškai miške – labai mažame miestelyje pačiuose kalnuose“, – pasakojo LRT.lt pašnekovė.
Pasak istorijos herojės, kalnai iš tiesų šiek tiek slegia, tačiau ji atrado būdų, kaip su tuo kovoti. R. Papartytė teigia, kad toks pat sunkumo jausmas gali apnikti tiek gyvenant mieste, tiek kaime, jei žmogui sunku sutarti su savimi. „Man labai padeda tikėjimas, malda, krikščioniška meditacija. Tai ir suteikia tą lengvumą nugalėti sunkumus, kurių gyvenime visada pasitaiko“, – pasakojo lietuvė.
„Nors dirbu ir Italijoje, Lietuvoje vis tiek jautiesi savas tarp savų. Man čia visada gera“, – pasakojo R. Papratytė.
Dar vienas būdas pabėgti ir pabūti vienai su savimi – kelionės į gimtinę. Lietuvoje aktorė jaučiasi itin gerai. Ir šįkart lankydama gimtąjį Vilnių nepraleido progos ne tik pailsėti, bet ir padirbėti. Italijos lietuvė filmavosi LRT laidoje „Literatūros pėdsekys“, o vos pasibaigus filmavimams grįžo į Italiją.
„Nors dirbu ir Italijoje, Lietuvoje vis tiek jautiesi savas tarp savų. Man čia visada gera. Būdama Italijoje organizuoju mokymus ir teatrinėmis technikomis padedu žmonėms kalbėti viešai arba tiesiog išsilaisvinti iš savo baimių. Žaisdami teatro žaidimą, darome terapijas. Italijoje dirbu italams ir noriu visa tai perkelti į Lietuvą.
Pandemija manęs nesustabdė. Turėjau veiklos kaip niekad. Turėjau daug darbo, filmavome vaizdo įrašus. Nejautėme to ir gyvenome gamtoje, galėjome išeiti. Nežiūriu žinių ir nebuvau paveikta. Žinojau, kas vyksta, ir mes saugojomės, bet nejautėme panikos ar baimės“, – pasakojo Rūta.
„Pandemija manęs nesustabdė. Turėjau veiklos kaip niekad. Turėjau daug darbo, filmavome vaizdo įrašus“, – sakė aktorė.
Lietuvą spėjo pamilti ir iš Italijos kilęs Rūtos vyras, tačiau dažniausiai ji čia atkeliauja viena, nes jam sunku palikti verslo reikalus ilgesniam laikui ir išeiti atostogų.
Atokūs ir ramūs namai, kuriuose įsikūrusi sūnus 15-os Adomą ir 9-erių Jokūbą auginanti šeima, atstoja tikrą poilsio oazę. Rūta užsiminė ne kartą svajojusi apie gyvenimą dideliame mieste, tačiau dabar ir pati į nieką nekeistų šio rojaus kampelio. Čia mielai atsipučia ir po darbo su klientais grįžęs vyras.
„Jei reikia dirbti, ką nors nuveikti, aplankyti muziejų ar koncertą, gali išvažiuoti, bet sugrįžti į tylą ir ramybę man taip pat patinka.
Jaunėlis sūnus sako, kad mieste baisu, nes nėra medžių, per daug žmonių. Esame prie to pripratę ir gerai, kad gali turėti pusiausvyrą. Nesame užsidarę nuo pasaulio ir žmonių. Galime važinėti, o dabar noriu skraidyti ir į Lietuvą. Planų persikelti taip pat nėra. Mano vyras dirba Italijoje, o vaikai ten mokosi. Gyvenimas priklauso nuo šeimos, todėl dabar yra taip, o vėliau žiūrėsime“, – sakė emigrantė.
R. Papartytė emigraciją lygina su iš žemės išrautu augalu, kuriam reikia vandens, dirvos ir saulės. Turi praeiti laiko, kol žmogus prisitaiko gyventi svečioje šalyje, ir tai nėra lengva, tačiau Rūta tikina, jog išmokus gyventi svetur vaisiai būna saldūs.
„Grįžusi pastebiu, kad Lietuva yra pasikeitusi, bet į gera. Vilnius tobulėja, auga, keičiasi, žmonės siekia, mokosi, vyksta judėjimas į priekį“.
„Man daugiausia prisitaikyti reikėjo dėl didelio chaoso. Jei reikia susitvarkyti dokumentus, Italijoje susiduriama su labai problematiška biurokratija. Tiesiai šviesiai sakant, tai bjaurus reikalas.
Lietuvoje profesionalūs darbuotojai suteikia visą informaciją ir pavyksta greitai susitvarkyti reikalus, o ten toks jausmas, kad daug žmonių nesupranta, ką dirba, ir kyla didelis chaosas. Italijoje neretai tenka susidurti su neišmanymu.
Grįžusi pastebiu, kad Lietuva yra pasikeitusi, bet į gera. Vilnius tobulėja, auga, keičiasi, žmonės siekia, mokosi, vyksta judėjimas į priekį. Žmonės juda ir sportuoja, tačiau judėjimas vyksta ir vidiniame lygmenyje, kūryboje. Lietuvos sostinė mane labai žavi“, – tautiečiais ir gyvenimu sostinėje žavėjosi pašnekovė.
R. Papartytė atvirai sako, kad anksčiau jautė kitokį Lietuvos kvapą ir patys sugrįžimai buvo kitokie. Dabar jie dažnėja ir tampa rutiniški, iškyla buitinių klausimų, bet meilė savo šaliai ir noras grįžti niekur nedingo.
