Home / AKTUALIJOS  / Lietuvių kolegija Romoje mini 70-ąsias metines

Lietuvių kolegija Romoje mini 70-ąsias metines

„Villa Lituania“. G. Jasinsko nuotr.

 

Lietuvos vyskupai, kunigai ir tikintieji pasauliečiai atvyko į Romą padėkoti popiežiui Pranciškui už jo apaštališkąjį vizitą Lietuvoje. Ta pačia proga minimas ir pokario metais Romoje įkurtos Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos 70-metis.

 

Trečiadienį, lapkričio 28 d., lietuviai piligrimai su kunigais ir ganytojais dalyvavo popiežiaus Pranciškaus bendrojoje audiencijoje. Po pietų buvo aukojamos Mišios Romos katedroje – Laterano Šv. Jono bazilikoje. Kartu su Lietuvos vyskupais koncelebruotoms Mišioms vadovavo ir homiliją sakė Šventojo Sosto Dvasininkijos kongregacijos sekretorius, atsakingas už kunigų seminarijas, arkivysk. Jorge Carlos Patron Wong.

 

Kartu su kolegijos septyniasdešimtmečiu Mišių metu paminėtos ir ilgamečio jos dvasios tėvo prel. Stasio Žilio kunigystės 70-osios metinės. Sukakties proga prelatą Stasį Žilį pasveikino LVK pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: „Prelatas Stasys Žilys, kaip ir Lietuvių kolegija, lygiai prieš 70 metų pradėjo savo kunigystės metus. Jie visi buvo tampriai susiję ne tik su Popiežiškąja lietuvių kolegija, bet ir su pačiu Šventuoju Sostu. Šalia darbo lietuvių kolegijos dvasios tėvu, jis taip pat dirbo Rytų Bažnyčių kongregacijoje. Jo ryšys su popiežiumi tuo nesibaigė. Jisai buvo šv. Jono Pauliaus II lietuvių kalbos mokytojas, kai prieš 25 metus buvo ruošiamasi popiežiaus kelionei į Lietuvą. Šiais metais kolegijos sukakties šventimas ir jo jubiliejus sutampa su mūsų padėka Šventajam Tėvui už vizitą Lietuvoje.“

 

„70 metų jubiliejaus proga, norime Prelatui padovanoti popiežiaus vizito Lietuvoje Mišių arnotą – kunigiškosios tarnystės rūbą ir popiežiaus vizito medalį, kad ir ši popiežiškosios istorijos dalis būtų tampriai susijusi su jo ilgamete tarnyste. Prelate, ad multos annos!,“ – sveikino G. Grušas.

 

Prelatas S.Žilys A.Buckutės nuotr.

Prelatas S. Žilys A. Buckutės nuotr.

 

Ketvirtadienio rytą, lapkričio 29 d., apie Kolegijos įsikūrimo aplinkybes ir jos veiklą tais laikais, kai Bažnyčia Lietuvoje gyveno sovietų ir vietinių kolaborantų priespaudoje kalba Bažnyčios istorikai Irena Vaišvilaitė ir Arūnas Streikus. Po pietų aukojamos Mišias Romos Didžiojoje Švč. M. Marijos bazilikoje.

 

Sumanymas Romoje įkurti lietuvių kolegiją siekia tarpukario metus, tačiau jis buvo įgyvendintas tik po Antrojo pasaulinio karo, kai Romoje atsidūrė kelios dešimtys nuo komunistų iš Lietuvos pabėgusių kunigų ir klierikų. Iš pradžių jie laikinai glaudėsi kitose Romos kolegijose. 1946 metais, Amerikoje gyvenusio kunigo Antano Briškos dosnios aukos dėka, buvo įsigytos atskiros patalpos – du nedideli simetriški rūmeliai, nelabai toli nuo Laterano Šv. Jono bazilikos. Kolegija kanoniškai buvo įkurta 1948 m. gegužės 1 d.

 

Kolegija išleido daugiau kaip 170 kunigų. Tarp jų yra Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys J. Bačkis, dabartinis Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, abu Vilniaus augziliarai – vysk. Arūnas Poniškaitis ir vyks. Darius Trijonis. Sovietų laikais studijuodamas Romoje lietuvių kolegijoje gyveno vėliau Panevėžio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi tapęs vysk. Romualdas Krikščiūnas (1930-2010). Popiežiškosios Lietuvių kolegijos alumnas buvo ir apaštališkasis nuncijus arkivysk. Jonas Bulaitis (1933-2010).

 

Šiuo metu Lietuvių kolegijos studentų bendruomenei priklauso Romoje studijuojantys kunigai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Indijos ir Korėjos.

 

JM/VaticanNews
ITLIETUVIAI.IT

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI