Lietuvos garbės konsulatas Florencijoje: vieta, pripildyta lietuviškos dvasios
Toskanos širdyje, Florencijoje įsikūrusį Lietuvos garbės konsulatą galima vadinti mažu Lietuvos muziejumi, kur saugomi įvairūs iš Lietuvos atkeliavę meno kūriniai, suvenyrai, knygos, net paties profesoriaus Vytauto Landsbergio konsulatui padovanotas kaklaraištis. Lietuvos garbės konsulas Toskanoje Enrico Palasciano pasakoja, kad dauguma šių daiktų atkeliavo kaip dovanos ir turi ypatingą emocinę vertę. Prieš daugiau kaip dešimtmetį atidarytas konsulatas veikia netoli istorinio Florencijos centro esančiame pastate, o prie jo durų kabo užrašas Villa Lituania, simbolizuojantis sovietų nusavintos tarpukario Lietuvos ambasados Romoje atminimą.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Dar XVI amžiuje užsimezgę pirmieji ryšiai tarp Lietuvos ir Toskanos, skaičiuoja ne vieną šimtmetį, o jų svarbą liudija įspūdinguose Florencijos Senuosiuose rūmuose (Palazzo Vecchio), geografinių žemėlapių salėje, kur žymimos svarbiausios to meto šalys, saugomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės topografinis žemėlapis, nutapytas garsiosios Medici šeimos užsakymu antroje XVI a. pusėje.
Jau daugiau kaip dešimtmetį renesanso lopšiu vadinamoje Florencijoje, kurią kasmet aplanko milijonai turistų, Lietuvos vardą, kultūrą ir istoriją garsina ir garbės konsulatas, kuriam vadovauja aktyvus ir Lietuvą itin pamilęs konsulas, advokatas Enrico Palasciano.
Konsulatas įsikūręs istorinio Florencijos centro pašonėje, adresu Viale Belfiore 33, o iš pagrindinės miesto traukinių stoties Santa Maria Novella yra pasiekiamas ir pėsčiomis. Lietuvos vėliava plevėsuoja prie 1930-aisiais pastatytų rūmų, kurie dėl savo architektūrinės vertės yra saugomi paveldo. Čia pat yra ir Lietuvos garbės konsulo Toskanoje E. Palasciano namai bei advokato biuras.
Advokatas E. Palasciano konsulu paskirtas 2008-aisiais, konsulatas atsidarė 2009-aisiais, o iškilminga inauguracija įvyko dar po metų, 2010-aisiais. Tai buvo devintasis Lietuvos garbės konsulatas Italijoje, paskirtas vykdyti konsulines funkcijas Toskanoje. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo svarbūs Toskanos regiono pareigūnai, Florencijos miesto vadovai, verslo ir kultūros atstovai, o simbolinę juostą perkirpo Lietuvos ambasadoriaus pareigas Italijoje tuomet ėjęs Petras Zapolskas.
„Kai konsulatas buvo inauguruotas, tuometinis Lietuvos ambasadorius Petras Zapolskas manęs paprašė pakabinti prie įėjimo lentelę su užrašu „Villa Lituania“, nes šis pastatas priminė nepriklausomos Lietuvos atstovybę Romoje, kurią nusavino sovietai. Iš tiesų, šiuos pastatus jungia ta pati epocha, tas pats periodas, šis pastatas taip pat yra liberty stiliaus. Tai buvo išskirtinai ambasadoriaus idėja ir prašymas, kuris ir buvo įgyvendintas. Dabar konsulatas vadinasi „Villa Lituania“, – pasakoja Lietuvos salelę Florencijoje sukūręs E. Palasciano.
Konsulas prisipažįsta, imtis šios savanoriškos veiklos jį paskatino pažintis su kitų šalių garbės konsulais. Sužinojęs, kad mirus buvusiam konsului, Toskanoje neliko Lietuvos konsulato, E. Palasciano kreipėsi į Lietuvos ambasadą ir netrukus tuometinio ambasadoriaus Šarūno Adomavičiaus buvo pakviestas į susitikimą Romoje.
„Padėdavau Peru garbės konsului organizuoti renginius ir jis man pasakė, kad Florencijoje trūksta Lietuvos garbės konsulo, nes buvęs konsulas Angelo Perugini buvo prieš porą metų miręs ir konsulatas nebeveikė. 2007 m. rugsėjį parašiau laišką Lietuvos ambasadai, po keturių mėnesių gavau atsakymą, buvo paskirtas susitikimas. Kai nuvažiavau į Romą 2008-ųjų vasarį, iš karto pajutome darną su tuometiniu ambasadoriumi Šarūnu Adomavičiumi. Netrukus jis atvažiavo į Florenciją: aplankėme merą, regiono tarybos pirmininką, Toskanos regiono prezidentą ir kitus. Vizito pabaigoje pasirašėme sutartį“, – darbo pradžią prisimena E. Palasciano.
Tuomet prasidėjo naujas E. Palasciano gyvenimo etapas, leidęs daug artimiau pažinti Lietuvą ir padovanojęs daug neužmirštamų patirčių. Garbės konsulų darbas nėra apmokamas, tačiau E. Palasciano sako, kad ši savanoriška veikla jam asmeniškai davė ypač daug.
„Garbės konsulo darbas – neatlygintinas. Tai visiškai kitokios pareigos nei advokato, man tai padėjo ypač užaugti kultūriškai, taip pat atvėrė kitą pasaulį, kuris mums buvo visiškai kitoks, mažai pažįstamas, nes ilgai slėpėsi už geležinės uždangos. Daugybė naujų fantastiškų pažinčių, kontaktų mane personaliai paskatino tobulėti, padovanojo gausybę puikių prisiminimų ir atitraukė nuo pragariško advokato darbo.
Žinoma, advokato pareigos labai padeda būnant konsulu, pavyzdžiui, kai tenka kalbėtis, derinti pozicijas su valdžios institucijomis. Bet, galėčiau pasakyti taip: advokato darbas intoksikuoja, o konsulo veikla, atvirkščiai, tarsi detoksikacija. Visada gera užsiimti visuomeniniais darbais, ypač tais, kurie palieka kažką tavo viduje“, – prisipažįsta aktyvia veikla garsėjantis Lietuvos garbės konsulas Toskanoje.
Vos pravėrus konsulato duris, pasijunti tarsi lietuviškuose namuose. Konsulate per visą šį laikotarpį vietą rado daugybė Lietuvą simbolizuojančių ir su ja vienaip ar kitaip susijusių daiktų: nuo meno kūrinių iki knygų, brošiūrų, įvairių suvenyrų. Dauguma jų – konsului asmeniškai įteiktos dovanos, gautos iš draugų ir pažįstamų lietuvių, parsivežtos iš dažnų kelionių į Lietuvą.
Akį patraukia simpatiška iš Lietuvos atkeliavusi keramikinė vištų šeimyna, dailininko Vytenio Lingio ir kitų lietuvių nutapyti paveikslai, menininko Mariaus Jonučio kūriniai, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio reprodukcija, buvusio ambasadoriaus Šarūno Adomavičiaus padovanotas šalikas su užrašu „Lietuva“, Baltijos gintaras.
Konsulate taip pat saugoma už Lietuvos ir Italijos dvišalių santykių skatinimą 2019-aisiais inauguruojant naują Lietuvos ambasadą Romoje konsului įteiktas apdovanojimas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“, kurią E. Palasciano gavo iš buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus rankų. Konsulą sveikino ir tuometinė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pats konsulas sako, kad visi šie daiktai savaip brangūs, turintys savo istorijas ir mielai papasakoja viena jų: kaip konsulate atsirado profesoriaus Vytauto Landsbergio kaklaraištis. Jį pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas padovanojo, kai su šviesaus atminimo žmona 2011-ųjų lapkritį atvyko į Florenciją privataus vizito ir buvo apsistojęs konsulate.
„Jie pas mane viešėjo apie 10 dienų. Aplankėme daug svarbių istorinių Florencijos vietų, susitikome su tuometiniu arkivyskupu, dabartiniu Florencijos vyskupu Giuseppe Betori. V. Landsbergis visą laiką dėvėjo tautiniais Lietuvos raštais papuoštą kaklaraištį, o vizito gale, prieš pat išvažiavimą, netikėtai jį nusiėmė ir net neišardydamas kilpos uždėjo man. Aš jį taip ir pakabinau vitrinoje. Šis kaklaraištis man turi ypatingą emocinę vertę. Kaip ir pažintis su pačiu V. Landsbergiu, nes išgirsti Lietuvos istoriją tiesiai iš tokių žmonių lūpų yra neįkainojama patirtis. Sunku dabar papasakoti, ką jauti bendraudamas prie vakarienės stalo su tokiu žmogumi“, – prisiminimais dalinasi E. Palasciano.
Lietuvos garbės konsulatas Florencijoje savo duris dažnai atveria svečiams iš Lietuvos. E. Palasciano džiaugiasi, kad čia pabuvojo visi 5 Italijoje paskirti Lietuvos ambasadoriai, su kuriais jam teko dirbti. Naujoji ambasados vadovė Dalia Kreivienė Florencijoje ir konsulate lankėsi 2022-ųjų lapkritį. Belfiori gatvėje įsikūrusioje Lietuvos salelėje taip pat viešėjo daug Lietuvos menininkų, kitų žinomų visuomenės, politikos veikėjų.
„Kai jie atvykdavo į Florenciją, aš su dideliu malonumu visus priimdavau. Tarp jų buvo dailininkas Marius Jonutis, kunigas Hermanas Šulcas, kurį čia atėjo sutikti daug dvasininkų, poetė, žurnalistė Dalia Bielskytė, krepšininkas Rimantas Kaukėnas, buvęs Vilniaus Universiteto rektorius, profesorius Artūras Žukauskas. Ypač įstrigo tuometinio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio vizitas, vykęs 2011-ųjų gegužę. Su juo apsilankėme pas to meto Florencijos merą Matteo Renzi. Kai kurios šių pažinčių virto draugystės istorijomis“, – sako kontaktus tarp Lietuvos ir Toskanos padedantis megzti E. Palasciano.
14 metų Lietuvos garbės konsulu dirbantis advokatas džiaugiasi, kad per tuos metus pavyko sėkmingai įgyvendinti daug įvairių dvišalių projektų, kurie padėjo Toskanai daugiau sužinoti apie Lietuvą, jos istoriją ir žmones, taip pat suteikti vienai Florencijos gatvei Lietuvos pavadinimą.
Konsulate įvairioms progoms dažnai susiburia ir Toskanos lietuvių bendruomenė, vadinanti konsulatą savo antraisiais namais. Prasidėjus karui Ukrainoje čia buvo renkama ir į Ukrainą vežama parama ukrainiečiams.
Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.
