Apie dar glaudesnę ir tvirtesnę Lietuvos visuomenės ir diasporos bendrystę pasaulio lietuviai diskutavo spalio 21-ąją dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto erdvėse vykusiame Pasaulio lietuvių bendruomenių forume. Renginį, kuriame dalyvauti užsiregistravo virš šimto dalyvių iš 29 skirtingų valstybių, buvo galima stebėti ir nuotoliniu būdu. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henkes, šis forumas skirtas suartinti lietuvybę puoselėjančius ir Lietuvą užsienyje atstovaujančius lietuvių bendruomenių narius su piliečiais Lietuvoje, taip tiesiant įvairiausio pobūdžio tiltus ir stiprinant abipusius saitus.

Justina Puvačiauskaitė
ITLIETUVIAI.IT

Pabrėžė diasporos indėlį

Forume, kuris gyvai ar nuotoliniu būdu sutraukė lietuvius iš įvairių pasaulio kampelių, buvo pasidalinta pasaulio lietuvių bendruomenių veikla, ateities tikslais, aptartai pilietybės išsaugojimo ir lituanistinio švietimo klausimai, bei glaudesnių ryšių tarp diasporos ir Lietuvos stiprinimas.

Forumo dalyvius pasveikino premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, VDU profesorius ir rektorius Juozas Augutis bei renginio globėja Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė­-Nielsen.

Ministrė pirmininkė pasidžiaugė, kad yra organizuojama tokio pobūdžio diskusija ir pabrėžė, kad lietuvių tauta taip tęsia savo istoriją, kuri pradėta rašyti daugiau nei prieš tūkstantį metų. Pasak I. Šimonytės, lietuvių bendruomenė, nesvarbu, kur bebūtų, yra kertinė šalies ašis ir pagrindinis valstybės ramstis, o ši vyriausybė tvirtą ryšį su diaspora laiko vienu iš savo veiklos prioritetų.

Renginio globėja, Seimo Pirmininkė V. Čmilytė­-Nielsen sveikinimo kalboje taip pat akcentavo glaudaus bendradarbiavimo su diaspora svarbą ir prasmę. Ji dėkojo už pastangas telkiant globalaus pasaulio lietuvius, o ypač už tai, kad į šią veiklą vis labiau įtraukiamas jaunimas. 

„Šiandien matomi Lietuvos ir po visą pasaulį išsibarsčiusių lietuvių organizacijų nariai, akademikai, politikai, pedagogai, moksleiviai. Tai rodo, kad mums, esantiems čia, ir jums, esantiems ten, reikia vieniems kitų. Mūsų bendradarbiavimas, bendravimas, ryšio palaikymas – labai prasmingi“, – sakė Seimo Pirmininkė.

Pasak I. Šimonytės, lietuvių bendruomenė, nesvarbu, kur bebūtų, yra kertinė šalies ašis ir pagrindinis valstybės ramstis, o ši vyriausybė tvirtą ryšį su diaspora laiko vienu iš savo veiklos prioritetų.

Pasak užsienio reikalų ministro G. Landsbergio, šis renginys gerai atspindi 18-osios Vyriausybės programos nuostatas, kurioje diasporai aktualiausios problemos įtrauktos kaip prioritetinės.

„Mūsų Vyriausybė diasporos klausimams skiria labai didelį dėmesį. O viena iš programos nuostatų yra aktyvesnis, gilesnis ir į konkrečius rezultatus orientuotas dialogas tarp valstybės ir diasporos“, – sakoma ministro sveikinime, kurį forumo dalyviams perdavė viceministras Egidijus Meilūnas.

Kvietė dirbti kartu

Forumo organizatoriai į keturių dalių diskusiją Vytauto Didžiojo Universitete sukvietė profesorius, užsienio lietuvius, nevyriausybinių organizacijų atstovus dalintis savo patirtimi ir supažindinti su bendruomenės veiklomis. 

VDU rektorius J. Augutis džiaugėsi, kad universitetas gali prisidėti prie forumo įgyvendinimo, nes siekis puoselėti Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendrystę bei stiprinti įvairiasluoksnės tapatybės supratimą – artimas VDU vertybėms ir misijai.

„Kviečiu žvelgti į ateitį ir tiesti abipusius tiltus su Lietuva. Esame vieni kitiems svarbūs ir reikalingi dėl gerovės Lietuvai“, – D. Henke.

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke pabrėžė, kad diasporos organizacijų bendravimas ir bendradarbiavimas su valstybės vadovais ir skirtingoms valstybinėmis institucijomis yra gana sėkmingas. Šiuo metu lietuvių bendruomenės jau veikia 54-iose valstybėse, visuose penkiuose kontinentuose ir vis dar yra kuriamos naujos. Pasak D. Henkes, šio forumo svarbiausias tikslas vienyti ir geriau pažinti vieni kitus.

„Kviečiu žvelgti į ateitį ir tiesti abipusius tiltus su Lietuva. Esame vieni kitiems svarbūs ir reikalingi dėl gerovės Lietuvai“, – kvietė D. Henke.

• 

• 

Dėmesys referendumui ir lituanistiniam švietimui

Pasaulio lietuvių bendruomenė jau skaičiuoja daugiau nei 60 m. sukaktį ir, pasak organizacijos pirmininkės, jos vertybės nekito nuo pat bendruomenės įsikūrimo: išlaikyti lietuvišką tapatybę, kalbą bei istorinę atmintį, plėtoti santykį su Lietuva bei ją reprezentuoti užsienyje.

Šis forumas, organizatorių teigimu, jau yra nedidelis pasirengimas referendumui dėl pilietybės išsaugojimo ir galima repeticija antrajam Pasaulio lietuvių Kongresui, kuris pirmą kartą vyko 1935 metais.

Forumo dalyviams pažadą dėl būsimo pakartotinio referendumo davė ir premjerė I. Šimonytė. Esą ši Vyriausybė sieks padaryti viską, kad bendromis visų pastangomis būtų geriau pasirengta balsavimui dėl Konstitucijos pakeitimų, kurie leistų neprarasti Lietuvos pilietybės, įgijus kitos šalies pasą.

Tik 6 proc. pasaulio lietuvių vaikų lanko lituanistines mokyklas. Vyriausybės tikslas per ketverius metus šį procentą padidinti bent iki 10 proc., o iki 2030-ųjų siekiama, kad vaikų lituanistinėse mokyklose skaičius dar padvigubėtų.

Pasak politikų, kiek mažiau optimistiškai nuteikianti yra lituanistinio švietimo situacija. Tik 6 proc. pasaulio lietuvių vaikų lanko lituanistines mokyklas. Vyriausybės tikslas per ketverius metus šį procentą padidinti bent iki 10 proc., o iki 2030-ųjų siekiama, kad vaikų lituanistinėse mokyklose skaičius dar padvigubėtų.

G. Landsbergio teigimu, norint pasiekti, kad daugiau diasporos vaikų įsitrauktų į lituanistinę veiklą, neužteks vien tik padidintos valstybės paramos – reikės ir bendruomenių aktyvumo, kviečiant tėvus vesti savo vaikus į savaitgalio mokyklas ir įtikinti, kad jų vaikams mokytis lietuvių kalbos tikrai verta. 

• 

• 

• 

• 

Forumo baigiamojoje diskusijoje pabrėžta, kad svarbus diasporą ir Lietuvą jungiantis ryšys yra tikėjimas bendruomene. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke linkėjo ir toliau ją stiprinti, perduodant emocinį ryšį iš kartos į kartą.

„Diaspora yra ne tik lietuviai gyvenantys užsienyje, bet tai yra ir susiorganizavusių lietuvių grupė“, – apibendrino Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė , Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.

Pasaulio lietuvių bendruomenių forumą organizavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) ir Draugija pasaulio lietuviams pažinti (DPLP).

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“