Home / DVIKALBYSTĖ  / Lituanistė Birutė Michelini: mūsų priklausymą tautai geriausiai rodo kalba

Lituanistė Birutė Michelini: mūsų priklausymą tautai geriausiai rodo kalba

Į Italiją atkeliavo garbingas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimas už lietuvių kalbos puoselėjimą, kuriuo įvertinta lietuvių kalbininkė ir vertėja, tris dešimtmečius Italijos universitetuose lietuvių kalbą dėsčiusi Birutė Michelini. Kantrų darbą simbolizuojančią skulptūrėlę „Sraigė“ Lietuvos mokslų akademijos rūmuose atsiėmusi lituanistė dėkojo savo vyrui, šviesaus atminimo italų baltistui Guido Michelini už kartu nueitą lietuvių kalbos puoselėjimo kelią Italijoje. Portalui ITLIETUVIAI.IT ji pabrėžė nesitikėjusi tokio įvertimo ir tikino kalbų mokslus pamilusi dar mokykloje.

Orinta Rikterytė
ITLIETUVIAI.IT

Būti pastebėtam ir įvertintam svarbu kiekvienam žmogui. Nuo 2016-ųjų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikiama „Sraigės“ skulptūrėlė, kurios autorius Rokas Dovydėnas, ir yra apie tai. Apie nuoseklų, lėtą, proceso reikalaujanti darbą, kuriam gimti bei virsti į kažką didžiulio, reikia daug laiko. Tai nėra vienetinio darbo, o didžiulės darbų visumos įvertinimas.

Kovą Vilniuje apdovanojimą atsiėmusi Italijos lietuvė, kalbininkė ir vertėja Birutė Michelini, tikino, kad buvo nustebinta tokio įvertinimo, nors lietuvių kalbos puoselėjimui paskyrė visą savo karjerą, tris dešimtmečius italų studentus mokydama retos ir mažai kam žinomos baltų kalbos.

„Netikėta ir malonu“, – tokie du kuklūs žodžiai sklido iš Birutės Michelini lūpų po žinios apie gautą apdovanojimą.

Dar mokydamasi mokykloje Birutė Michelini jautė ypatingą trauką humanitarinio profilio mokslams. Nuo pat mažų dienų ji mokėsi lotynų kalbos ir svajojo apie kalbų studijas. Nors tuo metu nebuvo visiškai apsisprendusi dėl lietuvių kalbos, sužinojusi apie tais metais atsiradusią lituanistinių studijų programą Vilniaus Universite, Birutė suprato, kad tai jos kelias.

„Prisimenu save vežant stojimo dokumentus į Vilniaus Universiteto priėmimo komisiją. Dar turėjau šiek tiek abejonių, bet sužinojusi apie naują specializacijos galimybę, apsisprendžiau net nemirktelėjusi“, – prisiminimais dalijasi lietuvių kalbininkė.

Atvykusi į Italiją dar sovietų laikais ir netrukus pradėjusi čia dėstytojauti, Birutė Michelini jau nuo pat pirmosios paskaitos suprato, kad jai reikės pagalbos dėstant vieną sunkiausių pasaulio kalbų. Todėl savo iniciatyva ji parengė bei išleido lietuvių kalbos vadovėlį, italams – lietuvių–italų ir italų–lietuvių kalbų žodynus. Per savo karjerą, dėstydama lituanistiką Milano ir Parmos universitetuose, lietuvių kalbos ji išmokė kelis šimtus italų filologų, išvertė lietuvių autorių knygas į italų kalbą.

„Iš pradžių rinkau savo pačios sudarytų konspektų kopijas, o vėliau išleidau ir visą vadovėlį, kuris man buvo itin didelė pagalba“, – pasakoja B. Michelini. 

Profesorės paklausus, kaip pavyko per tiek metų išsaugoti meilę tėvynei ir dirbti jos labui, B. Michelini atsakė, jog tam visada turėjo puikias sąlygas ir galimybes. Kalbėdama apie ryšį su gimtine, Birutė pripažįsta, kad visą laiką jis buvo itin stiprus, nepaisant skiriančių tūkstančių kilometrų.

„Aš galėjau išvažiavus iš Lietuvos dirbti tai, ką aš būčiau dirbus Lietuvoje. Visą laiką kalbėjau lietuviškai, nors gyvenau ne Lietuvoje. Su vaikais iš pradžių kalbėjau tik lietuviškai”, – pabrėžė už ilgametį ir kantrų darbą įvertinta kalbininkė.

Visgi, profesorė atvirauja, kad viena įsimintiniausių patirčių jos karjeros kelyje buvo darbas su šviesaus atminimo garsiu Lietuvos režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi (1952–2018). Tris dešimtmečius B. Michelini buvo Italijoje itin mylimo ir čia daug kūrusio režisieriaus vertėja. Jų keliai susipynė dar 1989-aisias, kuomet E. Nekrošius buvo pakviestas į Parmos miestą, kuriame lietuvė gyveno, atvežti savo spektaklius „Dėdė Vania“ ir „Pirosmani, Pirosamani“. Tuomet ir užsimezgė jų bendradarbiavimas bei nuoširdi draugystė.

„Nelaikau to darbu, laikau tai dovana. Tai man buvo maloniausias darbas, kurį turėjau gyvenime. Mes buvome draugai“, – naujienų protalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja Birutė.

Lituanistės nuomone, ir gyvenant užsienyje galima daug prisidėti prie Lietuvos gerovės bei augimo: „Manau, kad bet koks lietuvis, gyvenantis ar išvykęs svetur, gali kažką padaryti. Kviesčiau labai pagalvoti apie grįžimą, ypač tiems, kurie dar nesukūrė šeimų, kurie svarsto.“

Kalbėdama apie lietuvių kalbą, B. Michelini kiekvienam jaunosios kartos atstovui nuoširdžiai linki nepamesti gimtosios kalbos šaknų ir neužmiršti taisyklingos lietuvių kalbos vartojimo.

„Kas geriau, nei kalba gali nustatyti mūsų priklausomumą tautai? Jeigu save laikome lietuviais, tai kaip kitaip, jeigu ne lietuviškai, turėtume kalbėti?“ – klausė lituanistė, pabrėždama, kad pirmasis žmogaus išskirtinumo požymis, tai jo kalbos vartojamas, identifikavimas. Tad tas, kuris abejoja lietuvių kalbos reikalingumu, turbūt abejoja ir savo kilme.

B. Michelini pernai sulaukė ir dar vieno įvertinimo. 2021-ųjų liepos 6-ąją, minint Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, prezidentūroje ji buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Birutė Michelini tuomet neslėpė džiaugsmo ir susijaudinimo bei atskleidė, kad šį savo apdovanojimą ir didžiausią padėką skiria savo vyrui, žymiam italų baltistui Guido Michelini (1951–2020 m.), kuris visą savo karjerą buvo atsidavęs baltų kalbų tyrinėjimui.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI