Mažas Sicilijos miestelis Itala jau penkerius metus iš eilės tampa vieta, kur susitinka Lietuvos ir Italijos kultūros. Čia vykstanti Šiaurės Lietuvos menininkų rezidencija „Labas Itala“, kurią organizuoja Šiaulių dailės galerija kartu su Sicilijoje veikiančiu kultūros ir edukacijos centru „Labas“, per šį laikotarpį iš kūrybinės stovyklos rėmų išaugo į nuoseklią tarptautinio bendradarbiavimo platformą, kurioje gimsta ne tik meno kūriniai, bet ir ilgalaikės partnerystės, profesiniai ryšiai bei nuoširdi dviejų bendruomenių draugystė. Šiemet birželio 30 – liepos 7 vykusi rezidencija įgijo ypatingą reikšmę – tapo oficialia Lietuvos sezono Italijoje programos dalimi ir sulaukė itin gausaus dalyvių būrio, net 9 iš Šiaurės Lietuvos atvykusių menininkų.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Laike sustingęs viduramžiškas Sicilijos miestelis Itala, įsikūręs Mesinos provincijoje tarp kalnų ir Jonijos jūros, jau penkerius metus priima lietuvių kūrėjus ir tampa erdve, kur nepaisant tūkstančių kilometrų gimsta gyvas dialogas tarp dviejų kultūrų, kurias sujungia universali meno kalba.

Tokios autentiškos patirties paieškos kasmet į Siciliją atveda ir naujiems kūrybiniams projektams įkvepia vis kitus Lietuvos menininkus. Čia šiuolaikinis Lietuvos menas natūraliai įsilieja į vietos gyvenimą, o nedidelis Italos miestelis tampa atvira šiuolaikinio meno galerija.

Šių metų rezidencijoje dalyvavo net 9 skirtingų kartų ir disciplinų menininkai: tapytojas Ričardas Garbačiauskas, grafikė, scenografė ir performanso menininkė Reda Uogintienė, tapytojas ir performanso menininkas Arūnas Uogintas, grafikė Gabija Korsakaitė, videomenininkė Augustė Tomkutė, tarpdisciplininio meno kūrėjas Lukas Vigelis, Šiaulių dailės galerijos atstovės bei menininkės Danutė Vaitekūnaitė ir Živilė Spūdytė-Blėdė.

„Penkeri metai – pakankamas laikas suprasti, kad „Labas Itala“ seniai peržengė vienkartinio kultūros projekto ribas. Šiandien tai – gyvas Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimo tinklas, paremtas pasitikėjimu, draugyste ir bendru kūrybiniu smalsumu“, – Ernesta Šimkienė

Individualius ir kolektyvinius projektus jie kūrė stebėdami savitą miestelio istoriją ir architektūrą, gyventojų kasdienybę, įsiliejo į vietinės bendruomenės ritmą, tyrinėjo Sicilijos kultūrinį, socialinį ir gamtinį kontekstą, ieškojo sąlyčio taškų tarp Lietuvos ir Italijos kultūrinių patirčių.

Kūrybinis procesas truko 4 dienas, o liepos 5-ąją jo rezultatai buvo pristatyti Italos bendruomenei parodose, meninėse akcijose, performansuose ir atviruose susitikimuose. Lietuvių kūryba – piešiniai, fotografijos, tapybos darbai, videomenas ir instaliacijos buvo eksponuojami ne tik parodų salėse, pasklido viešosiose erdvėse – gatvėse, aikštėse, ant pastatų fasadų. Taip miestelio gyventojai ir svečiai galėjo susitikti su šiuolaikiniu Lietuvos menu kasdienėje aplinkoje.

„Viena svarbiausių „Labas Itala“ vertybių – tiesioginis bendradarbiavimas su vietos žmonėmis. Rezidencija nėra uždara kūrybos laboratorija – ji vyksta miestelyje, kur žmonės gyvena savo gyvenimus, įtraukdama bendruomenę į meninį procesą. Atviros dirbtuvės, diskusijos, susitikimai ir bendri projektai leidžia menui tapti universalia bendravimo kalba, nepaisančia geografinių ar kultūrinių skirtumų.

Penkeri metai – pakankamas laikas suprasti, kad „Labas Itala“ seniai peržengė vienkartinio kultūros projekto ribas. Šiandien tai – gyvas Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimo tinklas, paremtas pasitikėjimu, draugyste ir bendru kūrybiniu smalsumu. Per šiuos metus čia susitiko dešimtys menininkų, įvyko parodos, performansai, edukacijos, užsimezgė naujos profesinės partnerystės, o svarbiausia – atsirado žmonių ryšiai, kurie tęsiasi ir pasibaigus rezidencijoms“, – pasakojo Šiaulių dailės galerijos direktorė Ernesta Šimkienė.

Vienas žinomiausių Šiaulių tapytojų profesorius Ričardas Garbačiauskas, surengęs daugiau kaip dvidešimt personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, džiaugėsi, kad Sicilija tapo dar vienu šio kūrybinio kelio etapu.

„Į Siciliją vykau, turėdamas tam tikrą nusiteikimą, nes pernai jau teko aplankyti šią nuostabią šalį. Taip gimė kūrinių ciklas „Pakeliui į Siciliją“. Rezidencijoje iš arčiau patyriau aplinkinių miestelių koloritą, stebėjau vietos gyventojų būdą. Aplinka išties įkvepia, ji kitokia, jauki, egzotiška. Labai veikia šiaurės šalies gyventojo emocinę būklę. Tikiuosi ateityje grįžti į šitą svetingą ir saulėtą kraštą. Dėkingas rezidencijos šeimininkams už jų rūpestį ir nuoširdumą“, – vylėsi R. Garbačiauskas.

Jaunosios kartos grafikė Gabija Korsakaitė, savo kūryboje jungianti siurrealizmą, simbolius ir vadinamąją tamsiojo meno estetiką, į Italą vyko abejodama ar jos kuriamas mistinis pasaulis nebus pernelyg niūrus saulėtosios Sicilijos šviesoje. Tačiau išgirstos vietos legendos ir istorijos pakeitė tokį požiūrį.

„Tiesa pasakius atvažiavusi negalvojau, kad mano tipo kūryba čia tiks, galvojau kaip darbus nuplauti ir pritaikyti prie saulėto, kraštovaizdžio ir linksmų žmonių, tačiau išgirdusi vietines istorijas ir legendas supratau, kad kaip tik makabriški ir mistiški kūriniai gali skleistis ir mane įkvėpė eksperimentuoti su savo grafikos stiliumi,“ – prisipažino G. Korsakaitė.

Menininkai pabrėžė, kad didžiausias rezidencijos atradimas buvo ne peizažai, o patys siciliečiai. Živilė Spūdytė-Blėdė, kurianti Živilės Žvėrūnos vardu, pasakojo, kad pagrindiniu jos įkvėpimo šaltiniu tapo užburianti Italos kasdienybė, o smalsumas traukė geriau pažinti vietos žmones.

„Iš pažiūros nedidelis Italos miestelis užburia savo gyvenimu. Yra dvi pagrindinės miestelio vietos, kur verda gyvenimas: pagrindinė miesto aikštė, šalia bažnyčios, kurią užkariauja vaikai žaidžiantys futbolą vakare ir vos už kelių žingsnių esantis baras, kuriame susijungia visos kartos gyventojų, žaidžiančių sicilietiškomis kortomis ar stebinčių futbolo varžybas. Betarpis bendravimas ir šiltas ryšys tarp visų, su natūraliomis emocijomis ir karštu temperamentu, įkvepia sužinoti daugiau apie juos ameniškai, įamžinti jų istorijas. Norisi parodyti, kad kiekvienas iš jų yra unikalus,“ – atskleidė Ž. Žvėrūna.

„Kaip ir kasmet, mums didelis malonumas ir laimė sulaukti savo mažoje Italoje tiek talentingų, ryškių, unikalių Šiaulių krašto menininkų. Labai vertinu kiekvieno šviesą ir atvirumą naujiems pasauliams”, – S. Crisafulli

Panašius išgyvenimus prisipažino patyrę ir videomenininkė Augustė Tomkutė kartu su tarpdisciplininio meno kūrėju Luku Vigeliu, skyrę daug dėmesio bendruomenės pažinimui.

„Nors rezidencija Italos miestelyje prasidėjo nuo nedrąsių žvilgsnių su vietiniais ir vienas kito stebėjimo, savaitės bėgyje tai peraugo į šiltus mėginimus susikalbėti ir pažinti vieni kitus. Toks virsmas ir įsiliejimas į šio miestelio gyvenimą, įkvėpė mudviejų su Luku instaliaciją perkelti į „Labas Itala“ pastato langus“, – tikino menininkai.

Reda ir Arūnas Uogintai – performanso meno pradininkai Šiauliuose, dar 1993 metais įkūrę menininkų grupę „Archeologai“, kurios kūryboje susipina performansas, teatras, grafika, tapyba ir instaliacija, Sicilijoje žavėjosi vietine gamta, o įspūdžius užfiksavo savitu dienoraščio fragmentu.

„Dedu savo parašą eskizo kampelyje. Įsiamžinau Labas Itala plenero Sicilijoje parodoje! O visai kitaip įsiamžino čia garbingi, turtingi Sicilijos šeimų žmonės: už nemažą mokestį Kapustinų vienuolynui sutikę po mirties būti mumifikuoti čia Savokos kapucinų vienuolyno rūsyje. Kažkaip mes, žmonės, vis norime palikti ženklą apie save ar kartais savo kūną kaip ženklą. Diskutuojame čia rytą prie kavos, ištaigingame siciliečio bute su Reda prieš karštą plenero dieną, o netoliese vėl savo šviežia lava primena, ką tik naujai prabudęs Etnos ugnikalnis“, – filosolfiškai svarstė A. Uogintas.

„Šis projektas, tai nuostabus įrodymas, kad tikroji kultūrinė diplomatija gimsta per gyvą žmonių ryšį ir bendrystę. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos kultūros programos Italijoje 2025-2026 rėmuose sujungiame ne tik didžiąsias sostines, o regionus, Šiaurės Lietuvą ir Siciliją”, – D. Kreivienė.

Penktus metus Sicilijoje Lietuvos menininkus priimanti ir jais besirūpinanti kultūros centro „Labas“ įkūrėja Simona Crisafulli džiaugėsi projekto tęstinumu, kad ši iniciatyva išaugo į unikalų kultūrinės diplomatijos projektą ir šiemet miestelis sulaukė rekordinio Lietuvos menininkų skaičiaus.

„Kaip ir kasmet, mums didelis malonumas ir laimė sulaukti savo mažoje Italoje tiek talentingų, ryškių, unikalių Šiaulių krašto menininkų. Labai vertinu kiekvieno šviesą ir atvirumą naujiems pasauliams. Šiemet sulaukėme rekordiškai daug menininkų – net devynių. Ačiū Lietuvos kultūros institutui, LR Ambasadai Italijoje, ambasadorei Dalia Kreivienei ir Šiaulių miestui už šią suteiktą galimybę parodyti Šiaurės Lietuvos menininkų darbus italams, o menininkams savo kūryboje atrasti naujų spalvų per santykį su jiems neįprasta aplinka”, – pabrėžė S. Crisafulli.

Kaip itin sėkmingą iniciatyvą projektą vertino ir Lietuvos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė. Diplomatė pabrėžė, kad rezidencija šiemet buvo įtraukta į Lietuvos kultūros metų programą, kurios siekis kuo plačiau pristatyti lietuvių meną ne tik Italijos didmiesčiuose.

„Šis projektas, tai nuostabus įrodymas, kad tikroji kultūrinė diplomatija gimsta per gyvą žmonių ryšį ir bendrystę. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos kultūros programos Italijoje 2025-2026 rėmuose sujungiame ne tik didžiąsias sostines, o regionus, Šiaurės Lietuvą ir Siciliją. Ši rezidencija ne tik pristato mūsų talentingus kūrėjus Italijoje, bet ir kuria tvarius, gilius tiltus tarp dviejų geografiškai tolimų, tačiau dvasia artimų bendruomenių”, – sakė D. Kreivienė.

Lietuvos kultūros atašė Italijoje L. Gabrielaitytė – Kazulėnienė rezidenciją vadino vienu nuosekliausių tarptautinio bendradarbiavimo projektų, jungiančių Šiaurės Lietuvos kūrėjus ir Sicilijos bendruomenes.

„Džiaugiuosi, kad jau penkerius metus gyvuojanti rezidencija „Labas Itala“ šiemet išauga į tokį brandų projektą Sicilijoje. Šis jubiliejinis Šiaulių dailės galerijos ir Italos kultūros centro susitikimas remiasi tvirtu pagrindu, ilgalaikė iniciatyva nutiesė tvarų kultūrinį tiltą, praturtinantį abiejų šalių šiuolaikinio meno lauką. Šios rezidencijos dėka Lietuvos kūrėjų dialogas su Sicilijos bendruomene šiandien įgauna naują, itin stiprų skambesį“, – pabrėžė L. Gabrielaitytė – Kazulėnienė.

Per penkerius metus Italoje iš viso kūrė apie 20 Šiaurės Lietuvos menininkų. Rezidencijos sumanytojai pabrėžia, kad susitikimas su tokia aplinka neišvengiamai keičia ir pačius menininkus, turtina ir praplečia jų kūrybinius horizontus. Kartu suteikia jiems galimybę būti pastebėtiems tarptautiniame kontekste, o į Lietuvą parsivežti naujas patirtis, idėjas ir profesinius ryšius.

Straipsnis parengtas pagal Medijų rėmimo fondo finansuojamą projektą „Lietuvos ir Italijos lietuvių bendruomenės reprezentacija Italijoje“