Menininkė E. Narbutaitė Sicilijoje sukūrė mažą Lietuvą
Šiltą liepos vakarą Sicilijoje, nedideliame Italos miestelyje, įvyko gražaus sinergijos būdu užsimezgusio ir itin greitai įgyvendinto projekto „LabasItala“ pristatymas visuomenei.
Simona Crisafulli
Specialiai ITLIETUVIAI.IT, Sicilija
Dvi kultūras – šiaurietiškai lietuvišką ir pietietiškai sicilietišką – sujungiantis projektas virto realybe Lietuvos kultūros instituto, atstovaujamo kultūros atašė prie LR ambasados Italijoje Lauros Gabrielaitytės-Kazulėnienės, lietuvės menininkės Eglės Narbutaitės ir Italoje gyvenančių Simonos ir Domenico Crisafulli, valdančių restoraną – viešbutį „Le Giare“, bendromis pastangomis.
Ant pastato sienos, kuriame planuojama įsteigti kultūros ir edukacijos centrą „LabasItala“, per septynias dienas pražydusio lietuvės kūrinio pristatymas pritraukė būrį svečių.
Į pristatymą atvyko projektą globojantis Lietuvos garbės konsulas Sicilijoje advokatas Alessandro Palmigiano, Italos savivaldybės meras Antonino Crisafulli, vietos turizmo asociacijos „Proloco Giovannello da Itala“ prezidentas Domenico Crisafulli, gatvės meno projekto „Messina DistrArt di Stretto“ kuratorė Enrica Carnazza.
Unikalus projektas sulaukė ir Sicilijos spaudos dėmesio. Apie tai, kaip nedideliame viduramžių miestelyje susipynė Sicilija ir Lietuva, aprašė dienraštis „Gazzetta Del Sud“.
Projektui savo muzikinius kūrinius padovanojo iš Lietuvos atvykusi dainininkė Rasa Kulytė Pollini ir šalia Italos, pajūrio miestelyje Scaletta Zanclea gyvenantis, muzikantas Marco Micali. R. Kulytei Pollini atliekant savo kūrybos dainą, E. Narbutaitė užbaigė kūrinį – pasirašė ant sienos ir, kaip pati sako, „paliko dantų šepetuką, kad turėtų, kur grįžti, nes tikrai grįš“.
Lietuvių dailininkės sienos inauguracija – reikšmingas įvykis nedidelio sicilietiško miestelio bendruomenei ir projekto dalyviams. E. Narbutaitės piešiniu pražydusi viduramžių miestelio centre esanti beveik penkių šimtų metų senumo siena atspindi kultūrų susidūrimą.
„Projekto „LabasItala“ tikslas buvo sujungti dvi kultūras, – sako menininkė. – Man patinka medžiai, tad pasirinkau aiškius simbolius – alyvmedį ir obelį. Jie išauga iš dviejų galvas suglaudusių, besiilsinčių ir taikos bei ramybės būsenoje esančių žmonių. Nors pasirinkti simboliai simbolizuoja Lietuvą ir Siciliją, tačiau idėja – daug platesnė.
Piešinyje pavaizduoti jau prigiję, vienu sodu besidalinantys medžiai: vaisingi ir įaugę vienas į kitą. Žmonės, lyg augalai, perima vieni kitų savybes, tačiau išlaiko savastį. Kiekvieno mūsų kultūrinės šaknys atneša daug gražių žiedų ir vaisių, todėl svarbu suteikti toms šaknims sąlygas augti ir prigyti.
Obelyje įpyniau keletą lietuviškų simbolių, o pačią obelį piešiau įkvėpta lietuviškų karpinių. Žaltys, eglutės, liepžiedis, giliukas – lietuviškų miškų simboliai. Žemaičių meška – specialiai Simonai, ji minėjo, jog siciliečiai jai primena žemaičius.“
Portalui ITLIETUVIAI.IT menininkė pasakojo, kad projektas „LabasItala“ jai davė labai daug.
„Atmosfera čia buvo fantastiška. Piešti su saulėtekiu iš jūros, valgyti ledus, vakarieniauti restorane, nežinau, kam dar taip pasiseka, man taip dažnai nebūna“, – sakė Italoje daugiau kaip savaitę praleidusi dailininkė, per tą laiką išmokiusi vietos žmones lietuviško žodžio „labas“.
Dviejų kultūrų bendras būvis, geroji sinergija, teigiami rezultatai, graži draugystė tarp Lietuvos ir Sicilijos – esminiai dalykai, kurie buvo akcentuojami renginyje.
Pristatymo renginys prasidėjo nuo pasakojimo apie išvakarėse E. Narbutaitės įgyvendintas kūrybines dirbtuves vietos vaikams, kai kiekvienas vaikas galėjo palikti savo piešinį ant pastato viduje esančio koridoriaus sienos.
Dalyviai kviesti būti atvirais kitoms kultūroms, vienytis, ieškoti panašumų, o ne skirtumų, gerbti kito autentiškumą ir siekti bendrų tikslų. Buvo pristatyti kūrinio simboliai, skelbiantys panašias žinutes pasauliui, turintys bendras reikšmes: sicilietiška gyvatė ir lietuviškas žaltys – išminties, vaisingumo, proto ženklai, miestelio Katedros langas – aliuzija į lietuvišką verpstę, obuolys ir citrina, obelis ir alyvmedis.
Projekto metu būta visko: nedrąsu, nežinota, kaip į kūrinį reaguos santūrieji, konservatyvieji siciliečiai. Visgi, projektas nugulė ant svarbiausios, pirmiausiai į miestelį įvažiavus matomos sienos.
Kol nesimatė rezultato, girdėjosi tylių atgarsių, klausimų: kas čia bus? Likus dviem dienoms iki renginio, kai buvo nuimti pastoliai ir siena atsivėrė, Italos gyventojai pradėjo reikšti emocijas, net ir apatiškieji viešiems renginiams, sustojo, apžiūrinėjo, komentavo „bello“ (lietuviškai „gražu“, – aut.) ar „complimenti“ („komplimentai“). Kūrinys palietė žmonių širdis. Renginį, kas – vietoje, kiti – iš balkonų, stebėjo nemaža dalis miestelėnų.
Lietuvos kultūros atašė L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė projektą „LabasItala“ pavadino „širdies projektu“, nes jame savanoriškai dalyvavo ne vienas žmogus ir atsirado dar viena galimybė priartinti Lietuvos kultūrą prie Sicilijos.
„ProLoco Giovannello da Itala“ prezidentas D. Crisafulli prisipažino iš pradžių nebuvęs tikras, kaip vietiniai priims projektą ir jo idėją. Net pajuokavo, kad kažkas iš svečių ištaręs, jog į Siciliją daugybę kartų buvo atėję kitataučiai: graikai, ispanai, prancūzai, arabai, romėnai, betrūko tik lietuvių.
„Šaunuoliai, išties – gražu“, – inauguracijos metu sakė D. Crisafulli ir džiaugėsi, kad vietiniai gyventojai „LabasItala“ projektą priėmė labai teigiamai. Jis taip pat padėkojo E. Narbutaitei už jautrumą vietos bendruomenės poreikiams ir už atskirus simbolius piešinyje, įkomponuotus jau proceso metu, atsižvelgiant į kai kurių miestelėnų komentarus. Taip šalia iš pradžių numatytų Sicilijos simbolių – trinakrijos ir citrinų – atsirado kaktusas, figos, abi kultūras vienijantis ąsotis.
Lietuvos garbės konsulas Sicilijoje A. Palmigiano prisipažino, jog jam buvo nelengva karštyje keliauti beveik keturias valandas iš Palermo į Italą ir atgal, dėl vienos valandos renginio, bet džiaugėsi, jog tai padarė, mat, kaip pats sako, buvo verta.
Garbės konsulo teigimu, šio projekto dėka Sicilija ir Lietuva užmezgė ne vieną ryšį ir negailėjo komplimentų lietuvių dailininkės darbui specifiniame kultūriniame kontekste.
Italos miestelio meras A. Crisafulli ne tik pasveikino visus, įgyvendinusius gražų projektą, bet ir atskleidė besižavintis lietuvių būdu, saviraiška, tvirtu ir profesionaliu charakteriu.
„Lietuva čia jau yra žinoma, turbūt, tai yra Simonos dėka, – ITLIETUVIAI.IT sakė E. Narbutaitė. – Tai, kaip galima tokiame mažame mieste šitaip sužydėti, man yra vienas didžiausių įkvėpimų.
Piešinio esmė yra priminti, kad savo šaknų žinojimas yra labai svarbus ir jas reikia ne karpyti, bet puoselėti ir auginti, nesvarbu, kur bebūtum. Šio projekto metu tai pasiteisino su kaupu, pamačiau kaip čia, Italoje, atsirado mažytė Lietuva.“
Renginį užbaigė kvietimas skleisti žinią apie projektą „LabasItala“ socialiniuose tinkluose: atvykus pasidaryti asmenukę ir pažymėti grotažymę #LabasItala.
Lietuvių menininkės E. Narbutaitės kūrinį „LabasItala“ aplankyti ir pamatyti galima adresu: Via Umberto I, Itala, Sicilija, Italija.