Vasario 22 dieną Veronoje nusileido 25-ųjų žiemos olimpinių žaidynių uždanga. 2026-ųjų Milano ir Kortinos d’Ampeco (Italija) žaidynės įėjo į istoriją ne tik kaip vienas plačiausiai geografiškai išdėstytų sporto renginių, bet ir kaip šventė, atnešusi istorinius pasiekimus mūsų šaliai. Šios žaidynės išsiskyrė beprecedenčiu sugrįžimu prie autentiškų žiemos sporto šaknų, didžiausia visų laikų Lietuvos delegacija, milžinišku sirgalių palaikymu ir unikalia patirtimi mūsų šalies sportininkams. Nors organizatoriams ir nepavyko išvengti kritikų dvejonių dėl išaugusių kaštų bei iššūkių įgyvendinant „tvarumo olimpiados“ pažadus, Italijos lietuvių bendruomenei tai tapo didžiule švente, subūrusia net į du ypatingus renginius – susitikimus su Lietuvos olimpiečiais bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) delegacija. Kaip šios žaidynės atrodė žvelgiant iš globalios, pačių atletų ir jas iš arti stebėjusių Italijos lietuvių prizmės?

Ana Vengrovskaja
ITLIETUVIAI.IT

Atsisveikinimas su „miestais-vaiduokliais“ ir posūkis į tvarumą

Milano ir Kortinos olimpinės žaidynės tapo pirmuoju dideliu Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) „Darbotvarkė 2020+5“ reformų išbandymu. Po tokių žaidynių kaip 2014 m. Sočyje ar 2022 m. Pekine, kurios pasižymėjo milžiniškais biudžetais ir masinėmis statybomis plynuose laukuose, Italija pasiūlė visiškai kitokį – decentralizuotą ir išsklaidytą modelį. 

Varžybos vyko net 22 000 kvadratinių kilometrų plote: nuo kosmopolitiškojo Milano iki Dolomitinių Alpių perlo Kortinos d’Ampeco, įtraukiant tokius centrus kaip Valtelina, Val di Fiemė, Livinjas ir Anterselva. Rungtynės buvo išskirstytos trijuose turistų pamėgtuose ir žiemos sporto infrastruktūrą jau turinčiuose Italijos regionuose: Lombardijoje, Venete ir Trentine. 

Italijoje olimpinėms žaidynėms einant į pabaigą viešėjęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už sporto sritį, Giedrius Grybauskas pabrėžė šio Italijos žingsnio svarbą visam olimpiniam judėjimui.

„Reikia pasidžiaugti už Italiją – ji buvo pirmoji šalis, kuri po daug metų perlaužė seną nusistovėjusią Tarptautinio olimpinio komiteto tvarką, kad viename regione arba viename mieste turi vykti olimpiada. Ši žiemos olimpiada yra unikali, nes, kaip skelbia olimpinė chartija, sportas turi būti tvarus, o Italija puikiai išnaudojo turimą infrastruktūrą, įtraukė daug miestų ir žaidynės kainavo mažiau, nei galėtų kainuoti. Italija perlaužė ledus ir ateities olimpiadų organizatoriams bus galima imti pavyzdį, kad kuo daugiau bendruomenių, kuo daugiau miestų, o galbūt ir šalių būtų įtraukta į kitas žaidynes“, – ITLIETUVIAI.IT sakė viceministras.

Šiai minčiai pritarė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ji priminė, kad didžioji dalis olimpinėms žaidynėms naudotos sporto infrastruktūros jau buvo pastatyta anksčiau, todėl pavyko išvengti vadinamųjų „vaiduoklių“ – po žaidynių apleistų sporto bazių.

„Dabar pasaulyje krypstama į tvarumą, taip buvo ir šiuo atveju. Buvo pastatytos tik dvi naujos sporto bazės: Milane ledo ritulio arena, dėl kurios mes daugiausia turėjom abejonių, nes rugsėjo mėnesį po ją dar vaikščiojau su statybiniu šalmu, ir rogučių trasa. O visos kitos buvo tikrai naudojamos, jau esamos, kažkiek galbūt modernizuotos. Tai yra ir tvarumas, ir lėšų taupymas. Mes atsimenam olimpinių žaidynių, po kurių milžiniškos, daug kainavusios bazės liko vaiduokliais stovėti ir dabar Tarptautinis olimpinis komitetas ir siekia to tvarumo, kad nebūtų pinigų švaistymo“, – vasario 16-ajai paminėti skirtame renginyje sakė olimpinė čempionė.

Italijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, apie 93 proc. olimpiadoje panaudotų varžybų objektų egzistavo anksčiau arba buvo pastatyti laikini. Vis dėlto organizatoriai sulaukė kritikos, kad olimpiada buvo ne tokia tvari, kaip planuota.

Nemažai kritikos susilaukė visiškai naujai Kortinoje pastatyta rogučių trasa, kainavusi net 120 mln. eurų (dvigubai daugiau, nei planuota). Daug kainuos ir jos išlaikymas, o rogučių sportą praktikuojančių sportininkų Italijoje yra mažai. Kitas kritikų objektas – išaugęs olimpinių žaidynių biudžetas. Oficialus organizacinis biudžetas, remiantis fondo „Milano Cortina 2026“ komiteto dokumentuose pateiktais skaičiais, išaugo nuo maždaug 1,5 mlrd. iki 1,7 mlrd. eurų, tačiau bendras biudžetas su valstybės ir regionų investicijomis į įvairią susijusią infrastruktūrą (pvz., kelių ir geležinkelių remontai) pasiekė daugiau nei 6 mlrd. eurų. Tai lėmė infliacija, išaugusios žaliavų kainos ir skubotos statybų sutartys.

Pasak fondo „Milano Cortina 2026“, organizuojančio 2026 m. žiemos olimpines ir paralimpines žaidynes, pirmininko Giovani Malagò, finansinius iššūkius lėmė objektyvios priežastys: „Susidūrėme su milžiniškomis kliūtimis: dvejus metus trukusi Covid pandemija, karo Ukrainoje sukelta infliacija ir dėl to neišvengiamu išlaidų augimu.“

Visgi ekspertai, tarp jų nacionalinė Italijos įmonių sąjunga „Unimpresa“, skaičiuoja, kad bendras teigiamas olimpinių žaidynių ekonominis poveikis (įskaitant turizmą per artimiausius dvejus metus bei išliekamąją infrastruktūros vertę) sieks apie 6,1 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad ilgalaikė finansinė nauda turėtų padengti visas žaidynių išlaidas.

Lietuviška prizmė: logistinė realybė 

Lietuvai žaidynės tapo istorinėmis – į Italiją išvyko net 17 sportininkų delegacija (iki šiol rekordas siekė 13 atletų 2022 m. Pekine). Organizatoriams teko suvaldyti milžinišką logistinį mechanizmą, dėl kurio Lietuvos atletai buvo apgyvendinti net penkiuose skirtinguose olimpiniuose kaimeliuose. D. Gudzinevičiūtė atviravo, kad nors delegacijos vadovams tai tapo iššūkiu, sportininkams toks sprendimas išėjo tik į naudą.

„Mūsų sportininkai įsikūrę net penkiuose olimpiniuose kaimeliuose. Dėl to šiek tiek apmaudu, nes negalime visų aplankyti, neturime tam fizinių galimybių. Tačiau patiems atletams taip yra daug paprasčiau, nes visi jie gyvena arčiau savo varžybų bazių. Jiems nekyla transporto iššūkių, kurie tampa sunkiai prognozuojami gyvenant toli nuo arenų. Be to, gavome daugiau techninių akreditacijų, kas mažai delegacijai visada yra iššūkis, todėl sportininkams taip tikrai geriau. Štai Allison Reed su Sauliumi Ambrulevičiumi yra čia, Milane – iki Assago arenos jiems važiuoti labai arti. Andrejus Drukarovas šiandien puikiai finišavo Bormijuje, o ten jis pats ir gyvena, tad jam viskas čia pat. Tas pats ir su biatlonu: Anterselva, galima sakyti, yra biatlono namai, sportininkai ten jau viską žino. Tad manau, kad toks išdėstymas buvo daug patogiau ir priekaištų neturime“, – vasario 16 d. renginio Milane metu teigė LTOK prezidentė. 

Į Italiją atvykusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė taip pat džiaugėsi sklandžiu organizatorių darbu ir olimpine dvasia. Vizito metu ministerija dėmesį skyrė ne tik sportininkams, bet ir susitiko su vietos lietuvių bendruomene ir Virtualios ir kontaktinės lituanistinės Italijos mokyklos vadovybe bei mokytojomis. Reportaža apie susitikimą Veronoje skaitykite čia.

„Labai džiaugiamės atvykę į olimpiadą – toks buvo mūsų pagrindinis tikslas. Tačiau ne mažiau džiaugiuosi, kad darbotvarkėje pavyko skirti laiko susitikimui su lietuvių bendruomene, ypač – su mokytojais, švietimo atstovais, kurie dirba lituanistinėse mokyklose ir skleidžia tą tikrai labai svarbią žinią, prisideda prie lietuvybės išsaugojimo bei lietuvių kalbos mokymo. 

Pati olimpiada taip pat buvo be galo įdomi. Pirmasis vizito tikslas buvo aplankyti olimpiečius sportininkų kaimelyje, ten susitikome su mūsų čiuožėjais – Meda Variakojyte, Sauliumi Ambrulevičiumi, Allison Reed. Iš jų išgirdome daug džiaugsmingų emocijų bei išsipildžiusių lūkesčių. Stebėjome šokius ant ledo, greitąjį čiuožimą. Nors mūsų lietuvių sportininkų šiose rungtyse neturėjome, buvo labai įspūdinga pajusti tą tikrą olimpinę dvasią ir nuotaiką. Tikrai labai smagu, viskas suorganizuota tiesiog puikiai“, – įspūdžiais dalijosi ministrė R. Popovienė. 

Rezultatai ir lūkesčių išsipildymas: nuo ledo arenų iki kalnų

Viceministras G. Grybauskas, apibendrindamas sportininkų pasirodymus, džiaugėsi talentingo jaunimo proveržiu ir patvirtino tolesnį valstybės palaikymą. Pagyrų sulaukė ir Italijos lietuvis, kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas.

„Kalbant apie Lietuvą, mes tikrai turėjome rekordinę rinktinę, 17 atletų. Pirmą kartą turėjom ledo čiuožėją, kuri vienetuose dalyvavo, Medą Variakojytę. Ji dar tik mokosi dvyliktoje klasėje, tad tikime, kad tai pirmoji, bet ne paskutinė olimpiada. Talentinga Neringa Stepanauskaitė iš Druskininkų kalnų slidinėjime turi didelį potencialą, biatlonininkus turim du labai jaunus vaikinus. Labai džiaugiamės už tas federacijas ir jų prezidentus, kurie suranda talentus ir sudaro galimybes – ir Italijoje treniruojasi du lietuviai, pasaulis labai keičiasi, tampa globalus, turime išnaudoti tas galimybes. Žiema mums žada neblogus rezultatus ateityje, o dabar reikia laukti rezultatų santūriai, nes Lietuvoje sniego mažai ir ne visą laiką finansavimas nueina tiksliniams dalykams, tad turime turėti realius lūkesčius dėl pasiekimų, – kalbėjo G. Grybauskas, taip pat išskyręs A. Drukarovo rezultatus. – Labai pozityvus jaunas sportininkas, labai džiugu, kad pasiekė tokį rezultatą, palipo dviem laipteliais aukščiau ir gaus iš Lietuvos stipendiją keturiems metams. Jam nusibraukė dėl amžiaus Tarptautinio olimpinio komiteto stipendija, tad džiugiu, kad Lietuva toliau galės finansuoti jį per stipendiją. Esame dėkingi visai Italijos bendruomenei, kuri jį palaiko, nes jis gyvena Italijoje ilgesnį laiką. Taip pat ačiū ir jo mamai, šeimai, kuri jį labai palaiko, tikime, kad kita olimpiada Prancūzijoje jam bus dar sėkmingesnė.“

LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė sportininkų pasirodymus vertino racionaliai, primindama, kad aukšto meistriškumo sporte vietos iliuzijoms nėra:

„Tikrai labai džiaugiamės mūsų šokių ant ledo pora, kurie užėmė šeštą vietą. Ir Andrejus Drukarovas – 22-a vieta, kas yra rekordas Lietuvai. Visi kiti pasirodo pagal savo galimybes. Sporte stebuklų nebūna. (…) Aš niekada neprognozuoju ir nekabinu niekam nei medalių, nei vietų, nes žinau, kad tai papildomas krūvis mūsų sportininkams. Tai yra geriausia, ką turime, ir mūsų rinktinė eina pagal savo pasirengimą“, – likus kelioms dienoms iki olimpiados pabaigos ITLIETUVIAI.IT kalbėjo LTOK prezidentė.

Emocijos ant ledo: A. Reed ir S. Ambrulevičiaus triumfas ir sirgalių palaikymas

Didžiausios Lietuvos viltys ir sirgalių akys žaidynių metu krypo į Milano priemiestyje esančią areną, kurioje varžėsi Lietuvos ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius. Iškovota aukšta 6-oji vieta pradžiugino sirgalius visame pasaulyje.

A. Reed po pasirodymo neslėpė džiaugsmo, girdama ir Italijos organizatorius, ir nepaprastą Lietuvos sirgalių meilę:

„Manau, kad viskas pranoko mūsų lūkesčius. Italija tapo nuostabiais namais visiems čia atvykusiems varžytis atletams. Visi objektai labai gerai prižiūrimi, ir mes buvome tokie laimingi galėdami čiuožti ant to ledo. Buvo garbė čia būti, esame labai dėkingi už visą Italijos organizaciją, – teigė sportininkė. – Į šias varžybas atvykome norėdami tiesiog pasirodyti geriausiai, kaip galime, parodyti maksimumą. Manau, kad šią savaitę tai įgyvendinome. Tai buvo tiesiog nuostabi, nuostabi kelionė, o žmonių palaikymas tikrai visada vertinamas – niekada jo nelaukiame kaip duotybės, bet visada vertiname.“

S. Ambrulevičius taip pat gyrė atnaujintą Milano areną bei pabrėžė unikalų ryšį su tėvyne:

„Organizacija buvo labai gera. Nesijautėm pamiršti ar kad kažko trūktų. Ledo kokybe irgi tikrai džiaugiamės, nes šitoj arenoj čiuožėm anksčiau, ją atnaujino ir jautėsi kaip nauji rūmai. Kartu rezultatai atėjo iš paskos ir mes labai viskuo džiaugiamės. Kol kas šita patirtim gyvenam – kas vyksta kiekvieną dieną, kiekvieną minutę, – pasakojo ledo šokėjas. – O kalbant apie palaikymą, jis nustebina ir tokius momentus padaro dar labiau ypatingus. Atsakymas iš Lietuvos yra labai šiltas ir mes džiaugiamės, kad ta šiluma galėjome dalintis su visais, siunčiam meilę atgal.“

Italijos lietuvė: pasididžiavimas už Italiją ir Lietuvą

Olimpinės žaidynės subūrė ir Italijos lietuvių bendruomenės narius: tautiečiai ne tik stebėjo atidarymo ir uždarymo ceremonijas bei varžybas prie televizorių ekranų, bet ir gyvai jose dalyvavo, aktyviai palaikė Lietuvos rinktinę. Olimpinės žaidynės taip pat sukūrė galimybę bendruomenės nariams dalyvauti dviejuose ypatinguose renginiuose – vasario 16 d. pačiame Milano centre vyko Lietuvos garbės konsulato Milane ir Lietuvos ambasados Romoje organizuotas Valstybės atkūrimo dienos minėjimas su Lietuvos olimpiečiais, o vasario 21 d. Veneto lietuviai žaidynių uždarymo ceremonijai besiruošiančioje Veronoje surengė susitikimą su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene ir viceministru Giedriumi Grybausku, kuriame bendruomenė aptarė lituanistinio švietimo aktualijas.

Lombardijos lietuvė Viktorija Dentelli su šeima dalyvavo įspūdingoje atidarymo ceremonijoje Milane ir su ITLIETUVIAI.IT pasidalino savo įspūdžiais.

„Tai buvo tikrai nuostabus renginys, pats įspūdingiausias, kokiame man teko dalyvauti. Buvo labai gerai pristatyta italų kultūra. Likome sužavėti ir tikrai labai džiaugiuosi, kad pasitaikė tokia galimybė“, – pasakoja lietuvė.

Jai įspūdį padarė tai, kaip per įvairias meno sritis buvo pristatyta Italijos kultūra.

„Įspūdingiausia dalis buvo dedikacija madai, Giorgio Armani, kai Vittoria Ceretti atnešė vėliavą ir išėjo modeliai, sudarydami tiesiog gyvą Italijos vėliavą, – tai buvo išskirtinis momentas. Įspūdį padarė ir Andrea Bocelli – ne kiekvieną dieną tenka pamatyti jį dainuojantį, – pasakoja V. Dentelli. – Nors aš nesu italė, bet jaučiau pasididžiavimą, kad aš čia gyvenu, šioje kultūroje. Mano vyras yra italas ir jam irgi paliko didelį įspūdį“, – sako pašnekovė.

Atidarymo renginyje dalyvavusi lietuvė atskleidžia, kad kiekvienam žiūrovui buvo įteikta LED apyrankė, kuri įsižiebdavo ir stadione kūrėsi ornamentai: „Tai buvo gražus momentas, kaip įtraukti visą publiką į renginį, kad visi jaustųsi jo dalimi.“

Pasak pašnekovės, iš pažįstamų ji girdėjo daugiau pozityvių atsiliepimų ir pasididžiavimą, kad olimpiada vyko Italijoje. Visgi dalis žmonių dalinosi abejonėmis, prisimindami po Turino olimpiados ir Milano „Expo“ likusius nebenaudojamus pastatus. Klausimų kėlė ir vėlavimai statant ledo areną Milane.

„Italai labai prieš olimpiadą šnekėjo, ar suspės pastatyti ledo ritulio areną, o galų gale pastatė ir viskas buvo gerai. Kolegos džiaugėsi, sakė, mums, italams, visada atrodo, kad nespėsim, bet galiausiai vis tiek išsivyniojam“, – juokiasi lietuvė. Kaip ir kiekvienas tokio masto renginys, jis visada turi dvi nuomones, bet iš mano aplinkos daugiausia žmonių džiaugėsi ir dėl naudos turizmo sričiai, ir dėl pasididžiavimo pačiai šaliai.“

V. Dentelli džiaugiasi šiemet gausia Lietuvos delegacija. 

„Lietuviai labai gerai pasirodė, labai džiaugiuosi ir tikėkimės, kad ateity vis daugiau matysim lietuvių sportininkų tiek žiemos, tiek vasaros olimpinėse žaidynėse, – sako Lombardijos lietuvė ir pasidalina jautria akimirka. – Vykstant metro į atidarymo ceremoniją teko sutikti lietuvius sirgalius. Aš buvau su lietuvišku šaliku, tai man sako: „O, už Lietuvą!“ Aš irgi sakau: „Už Lietuvą!“ Tokie momentai visada malonūs.“

Pasaulio akys dabar krypsta į ateities žaidynes – 2030-ųjų Prancūzijos Alpes ir 2034-ųjų Solt Leik Sitį. Ar jiems pavyks išlaikyti Italijos užkeltą decentralizacijos kartelę ir sėkmingiau išspręsti tvarumo problemas, parodys laikas. Lietuvai 2026-ųjų žiemos olimpinės žaidynės jau įrašytos į istoriją kaip puikių rezultatų ir didžiausios visų laikų delegacijos metai, o Italijos lietuvių bendruomenei – kaip galimybė dalyvauti istoriniuose renginiuose ir susitikimuose.

Straipsnis parengtas pagal Medijų rėmimo fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės ir Lietuvos reprezentacija ITLIETUVIAI.IT naujienų portale“