Glaudesni dvišaliai ekonominiai santykiai, naujos verslo perspektyvos, bendradarbiavimas sprendžiant geopolitinius iššūkius, Lietuvos kultūros garsinimas ir darbas su vietos lietuvių bendruomene – tokie pagrindiniai naujosios ambasadorės Italijoje Dalios Kreivienės kadencijos planai. Spalio viduryje į Romą atvykusi diplomatė susitikime su Italijos Prezidentu Sergio Mattarella išsakė viltis, kad Lietuvos ir Italijos ryšiai tik stiprės. Išskirtiniame interviu portalui ITTLIETUVIAI. IT ambasadorė taip pat pabrėžė ketinanti aplankyti visų regionų lietuvius, kad 70-etį šiemet mininti Italijos lietuvių bendruomenė dar labiau išaugtų ir įvairiomis veiklomis prisidėtų prie tautinės savimonės, pilietiškumo ugdymo bei lietuvybės skleidimo. Išskirtinio ambasados dėmesio sulauks ir Italijoje veikiančios lituanistinės mokyklos.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Su prezidentu aptarė geopolitinius iššūkius

Lietuvos ambasadorė Italijoje, Maltoje bei San Marine Dalia Kreivienė kadenciją Romoje pradėjo intensyvia darbotvarke. Pasak diplomatės, pirmosios savaitės buvo dinamiškos, įdomios ir darbingos, nes Italijos ir Lietuvos santykiai – labai platūs, pradedant nuo kultūrinės diplomatijos, bendradarbiavimo politikos, saugumo ir gynybos srityse, baigiant vis glaudesniais dvišaliais ekonominiais ryšiais.

Šiuos klausimus diplomatė aptarė ir su Italijos Prezidentu Sergio Mattarella, kuriam praėjusią savaitę įteikė kredencinius raštus. Susitikime daug dėmesio skirta ir Rusijos vykdomam karui Ukrainoje. Pasak D. Kreivienės, Italija ir Lietuva, būdamos partnerėmis Europos Sąjungoje bei NATO, ir toliau vieningai bei konstruktyviai bendradarbiaus priimant bendrus sprendimus.

• 

• 

• 

• 

Dėkodama Italijai už jos karių dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų batalione ir oro policijos misijoje Lietuvoje, ambasadorė sako tikinti, kad Italijos parama Ukrainai, nepaisant pasikeitusios Vyriausybės, ir toliau išliks tvirta.

„Žinoma, norėtume toliau intensyvinti politinę darbotvarkę su Italija, todėl tikimės sulaukti naujos Italijos Ministrės Pirmininkės Giorgios Meloni vizito į Lietuvą. Tai būtų reikšmingas įvykis mūsų dvišalių santykių gilinimui“, – D. Kreivienė.

„Kalbant apie esminius klausimus šiandieninių iššūkių kontekste, tai tikrai Lietuvos ir Italijos požiūriai sutampa. Tikime, kad ir toliau tęsime visapusišką ir tvirtą paramą Ukrainai ir didinsime spaudimą agresorei Rusijai, taip pat sieksime, kad asmenys, vykdantys agresijos nusikaltimus Ukrainoje, sulauktų atpildo ir prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus. Mes tikrai esame toje pačioje pozicijos pusėje, kas mums yra labai svarbu. Žinoma, norėtume toliau intensyvinti politinę darbotvarkę su Italija, todėl tikimės sulaukti naujos Italijos Ministrės Pirmininkės Giorgios Meloni vizito į Lietuvą. Tai būtų reikšmingas įvykis mūsų dvišalių santykių gilinimui“, – portalui ITLIETUVIAI.IT pabrėžė D. Kreivienė.

• 

• 

Prioritetas – tvirtesni ekonominiai ryšiai

Pirmajam darbo vizitui pasirinkusi Toskanos regioną, D. Kreivienė jau susitiko su Sienoje ir Florencijoje įsikūrusių įvairių įmonių, mokslo institucijų, regiono bei vietos valdžios atstovais. Pasak ambasadorės, vienas pagrindinių jos veiklos prioritetų bus ekonominių ryšių stiprinimas.

„Italija yra tarp 10-ties svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, tai tikrai labai svarbi eksporto rinka lietuviškos kilmės prekėms. Pažiūrėjus, ką mes eksportuojame į Italiją, matyti, kad didžioji dalis, beveik 80 proc., į Italiją iš Lietuvos eksportuojamų prekių yra būtent lietuviškos kilmės, pagamintos Lietuvoje. Taigi, dirbant šioje srityje bus svarbu ir toliau padėti Lietuvos įmonėms didinti eksporto į Italiją apimtis.

Būdų tam yra visokių ir įvairiausių. Lietuvos eksporto struktūroje dominuoja tradicinės pramonės gaminiai, bet Italija yra didelė rinka ir, manau, kad tikrai yra potencialo aukštos pridėtinės vertės prekių ir paslaugų gamintojams iš Lietuvos įsitvirtinti Italijoje“, – apie galimybės plėtoti bendradarbiavimą verslo sektoriuje kalba D. Kreivienė.

• 

• 

Ypatingą dėmesį diplomatė ketina skirti kelioms sritimis. Viena jų – mokslinių tyrimų-eksperimentinės plėtros projektai gyvybės mokslų srityje. Pasak ambasadorės, tai dirva, kurioje galima užauginti ir skinti daug vaisių. Italija šioje srityje yra stipriai pažengusi, o Lietuva turi itin sparčiai augantį gyvybės mokslų sektorių, todėl interesas dirbi kartu būtų naudingas abiem šalims, leidžiantis pasiekti įspūdingų rezultatų.

„Italija yra tarp 10-ties svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, tai tikrai labai svarbi eksporto rinka lietuviškos kilmės prekėms“, – D. Kreivienė.

„Dėl įvairių geopolitinių iššūkių sutrūkinėjus tiekimo grandinėms ir nutrūkus ryšiams su įprastiniais verslo partneriais, kurie buvo nusistovėję iki Rusijos karo Ukrainoje, matome, kad Lietuvos įmonės naujų alternatyvų ieško tiek geografiškai tolimesnėse rinkose, tiek dar labiau siekia įsitvirtinti ES viduje. Akivaizdu, kad Italija mums irgi tampa svarbi šalis, nes tai yra didelė rinka, ir ne tik kaip eksporto rinka, bet ir kaip žaliavų, įrengimų gamybinėms, ypač inžinerinės pramonės įmonėms, tiekėja“, – pabrėžia ambasadorė.

Ieškos naujų nišų

Kita sritis, kur atsiveria vis daugiau galimybių – logistika, čia bendradarbiavimas jau užsimezgęs. Pasak ambasadorės, Italija tampa svarbia rinka perbraižant Lietuvos logistikos žemėlapį, todėl ketinama dėti daug diplomatinių pastangų, kad Italijos ir Lietuvos transporto sektoriaus kompanijų planuojama nauja jungtis tarp Baltijos jūros regiono, Skandinavijos šalių ir Šiaurės Italijos, būtų sėkmingai įgyvendinta.

„Lietuvos geležinkelių“ projektas jau finišo tiesiojoje – artimiausiu metu pradės kursuoti krovininis traukinys, jungiantis Kauną ir didžiausią Italijos uostą Triestą. Pirmasis bandomasis intermodalinis traukinys jau išvyko į Italiją. Numatoma, kad pradėjus reguliarius reisus, jis vyks 2 kartus per savaitę.

• 

Lietuva turi ką pasiūlyti Italijai ir augančios atsinaujinančios energetikos (saulės energetika, vandenilio technologijos) srityje, o šio sektoriaus dalyviai mato dideles bendradarbiavimo su Italija galimybes. Tarp įmonių jau užsimezgęs dvišalis dialogas, tad svarbu ir toliau dirbti įgyvendinant žaliojo kurso projektus.

„Čia aš irgi matau galimybes tapti labiau matomais Italijoje. Atsinaujinanti energetika, kaip žinia, yra ypač aktuali tema šių dienų geopolitiniame kontekste, kai ieškoma įvairių alternatyvų iškastiniam kurui, kurio tiekėja ilgą laiką buvo Rusija, – pabrėžia ambasadorė. – Italijos Vyriausybė, kaip ir Lietuvos, deda daug pastangų ir resursų vystyti atsinaujinančią energetiką, tam planuojamos ir atitinkamos lėšos tiek iš ES, tiek iš nacionalinių, regioninių fondų. Labai svarbu, kad tie planai būtų įgyvendinti, kad ta žalioji transformacija būtų įgyvendinama naudojant Europines technologijas. Kalbant apie saulės energetiką, šioje srityje Lietuvos gamintojai tikrai turi ką pasiūlyti Italijai, todėl tikrai bus darbo šioje srityje.“

„Kreipsime atstovybės pastangas, tiek didinant žinomumą apie Lietuvą, kaip patrauklią investicijoms šalį, tiek kviečiant Italijos kompanijas savo investiciniuose plėtros planuose matyti ir Lietuvą, kaip patrauklią destinaciją,“ – D. Kreivienė.

Pritraukti daugiau itališkų investicijų į Lietuvą – taip pat bus vienas iš iššūkių. Šioje sferoje, pasak D. Kreivienės, yra nemažai erdvės darbui, nes Italija šiuo metu užima tik 31-ą vietą kaip Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų partnerė. Ambasadorė mano, kad turėdama patrauklią investicinę aplinką, Lietuva galėtų sudominti tiek Italijos gamybines įmones (ypač biotechnologijų, farmacijos, medicininės įrangos ar inžinerinės, automobilių pramonės gamintojų investicijas), tiek įvairių verslo paslaugų (finansinių, informacinių technologijų ir kt.) centrų steigimąsi. Taip pat pasiūlyti palankias sąlygas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams.

„Vadovaujantis šiomis kryptimis ir kreipsime atstovybės pastangas, tiek didinant žinomumą apie Lietuvą, kaip patrauklią investicijoms šalį, tiek kviečiant Italijos kompanijas savo investiciniuose plėtros planuose matyti ir Lietuvą, kaip patrauklią destinaciją. Kalbant apie pasikeitusią geopolitinę situaciją, tai ji įnešė tokio neužtikrintumo. Kai kurios kompanijos Rusijos karą Ukrainoje įvardija kaip papildoma rizika dirbti mūsų regione, tačiau mūsų žinia investuotojams yra labai aiški – Lietuva yra ES ir NATO narė, todėl esame saugūs lygiai tiek pat, kiek ir bet kuri kita šioms organizacijoms priklausanti šalis.

Todėl matoma, kad Lietuvoje veikiančios tarptautinės kompanijos savo plėtros projektus įgyvendina, plečiasi, taip pat paraleliai ateina ir naujos. Tai toks akcentas būtų ir kalbantis su italų kompanijomis. Mums reikia tą skaičių, kuris nurodo Italijos investicijas Lietuvoje, tikrai pagerinti,“ – apie galimybes pritraukti daugiau itališkų investicijų į Lietuvą kalba ambasadorė.

Planuose – Lietuvos kultūros metai

Ne tik verslo ryšių plėtojimas, bet ir kultūrinė diplomatija, pasak ambasadorės, labai svarbi sritis, galinti dar plačiau atverti galimybes šalies prisistatymui. Lietuva jau atpažįstama kultūros šalių elite, o iš gilias įvairių meno šakų tradicijas turinčios Italijos mūsų menininkai parsiveža vis daugiau aukščiausių įvertinimų.

„Kitais metais, kaip žinia, Vilnius švęs 700 metų jubiliejų, taigi, minėdami šią gražią sukaktį, pasitelkdami Lietuvos kino ir video menininkus ir kūrėjus, skleisime žinią apie laisvą miestą,“ – D. Kreivienė.

Lietuvos kultūros atstovams Italija, D. Kreivienės teigimu, gali atverti kelius ir į pasaulinius formatus, tad šioje srityje planuojama daug darbų siekiant pristatyti Lietuvą kaip modernią šalį. D. Kreivienė sako, kad ilgesnės perspektyvos tikslas būtų surengti Lietuvos kultūros metus Italijoje, kurie galėtų įvykti 2026-aisiais metais.

• 

• 

• 

„Kultūra yra tikrai ta sritis, kuri tikrai užima reikšmingą vaidmenį pristatant šalį. Lietuvių menininkai ir kūrėjau matomi ir vertinami visame pasaulyje, lietuvių operos solistai, klasikinės muzikos atlikėjai tikrai užkariauja ir Italijos scenas. Juos šį sezoną dar bus galima išgirsti Milane, Neapolyje ir Romoje. Kitas aspektas svarbus yra kiekvienais metais vykstančios Venecijos meno arba architektūros bienalės, kur tikrai plačiai nuskamba Lietuvos vardas, ne tik Italijoje, bet ir pasaulyje.

Šias metais visoje Italijoje švenčiame Jono Meko šimtmetį. Ši vizionieriška asmenybė pasakoja apie modernią Lietuvą, kuri drąsiai žvelgia į ateitį. Kitais metais, kaip žinia, Vilnius švęs 700 metų jubiliejų, taigi, minėdami šią gražią sukaktį, pasitelkdami Lietuvos kino ir video menininkus ir kūrėjus, skleisime žinią apie laisvą miestą. Manau, kad kultūra tikrai yra ta sritis per kurią mes galime skleisti žinią apie save ir pristatyti Lietuvą kaip modernią ir pažangią valstybę,“ – kultūrinės diplomatijos svarbą pabrėžia ambasadorė.

Ambasada – atvira bendruomenei

Naujoji Lietuvos ambasadorė Italijoje daug dėmesio ketina skirti ir vietos lietuvių bendruomenei. D. Kreivienė jau spėjo sudalyvauti Vokietijoje vykusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės organizuotame susitikime, kur Europos šalių bendruomenių lyderiai išsakė savo lūkesčius diplomatams. Glaudesnis ambasadų ir bendruomenių ryšys – vienas iš globalios Lietuvos tikslų.

„Lietuvos ambasada Italijoje, manau, visada buvo ir, galiu pažadėti, toliau išliks atvira Italijos lietuvių bendruomenei. Man, kaip atstovybės vadovei, svarbu išgirsti, įsiklausyti ir suprasti, kas svarbu bendruomenei, kad kartu išsidiskutavę ir bendradarbiaudami, galėtume kurti ir įgyvendinti įvairius projektus, kurie prisidėtų prie pilietiškumo, bendruomeniškumo, lituanistinio ugdymo stiprinimo. Tikslas būtų, kad bendras darbas ir pastangos leistų dar labiau susistiprėti Italijoje jau veikiančioms bendruomenėms, ir, žinoma, kad kurtųsi ir naujos,“ – sako naujoji Lietuvos ambasados Italijoje vadovė.

Oficialiais duomenimis Italijoje gyvena kiek daugiau kaip 5000 lietuvių. Lyginant su kitų Europos šalių bendruomenėmis, tai nedidelis skaičius. Visgi, Italijos lietuvių bendruomenė, šiemet mininti 70 metų jubiliejų, yra daug prisidėjusi, tiek sovietinės okupacijos metais keliant Lietuvos nepriklausomybės bylą pasauliniame kontekste, tiek aktyviai lietuvybės žinią skleisdama dabar.

„Man, kaip atstovybės vadovei, svarbu išgirsti, įsiklausyti ir suprasti, kas svarbu bendruomenei, kad kartu išsidiskutavę ir bendradarbiaudami, galėtume kurti ir įgyvendinti įvairius projektus, kurie prisidėtų prie pilietiškumo, bendruomeniškumo, lituanistinio ugdymo stiprinimo,“ – D. Kreivienė.

Diplomatė sako, kad ambasada savo indėliu prisidės, kad aktyvi, kūrybinga, inovatyvi ir dinamiška Italijos lietuvių bendruomenė toliau augtų, todėl ketina aplankyti visų regionų lietuvius. Pirmasis susitikimas įvyko Toskanoje, kur D. Kreivienė susitiko su Toskanos lietuviais ir apsilankė naujos Toskanos lietuvių bendruomenės pirmininkės, dailininkės V. Skafaru personalinės parodos „Codice DeLight“ atidaryme.

• 

• 

• 

„Džiugiu matyti, kad per pastaruosius 10 metų Italijos lietuvių bendruomenė išaugo ir susistiprėjo, nepaisant to, kad į bendruomenės veiklą nebūtinai jungiasi visi lietuviai. Manau, kad tam augimui turi įtakos atstovybės aktyvi veikla ir informacijos sklaida, kur Italijos lietuvių bendruomenė yra labai aktyvi.

Kaip paskatinti dar labiau telktis? Manau, kad esminis elementas šiame procese yra patys lietuviai, gyvenantys Italijoje, be kurių užsidegimo, entuziazmo, meilės Lietuvai ir siekio išsaugoti Lietuvos kultūrą, istoriją ir nacionalinę savimonę šiandien negalėtume kalbėti apie telkimąsi į bendruomenes. Svarbu, kad yra tokių žmonių, o mes kaip visada bandysime padėti ir paskatinti, kad ir kiti aktyviau dalyvautų veikloje“, – bendruomenės veiklos svarbą pabrėžia D. Kreivienė.

Diplomatės teigimu, svarbus veiksnys bendruomenėse ir lietuvių profesionalų jungimasis, todėl D. Kreivienė mato daug erdvės bendriems projektams su pandemijos metu įkurtu Italijos lietuvių profesionalų klubu ir jo nariais, kurių kontaktai ir patirtis gali labai pasitarnauti Lietuvos verslui.

Skatins lituanistinį švietimą

Ambasadorė interviu portalui ITLIETUVIAI.IT taip pat pabrėžė lituanistinio švietimo svarbą. Italijoje veikiančios lituanistinės mokyklose per pandemiją buvo priverstos pristabdyti savo veiklą, tačiau lituanistinis švietimas nenutrūko jį perkėlus į virtualią erdvę. „Virtuali lituanistinė Italijos mokykla“ ne tik suteikė galimybę mokytis gimtosios kalbos Italijos lietuvių vaikams iš įvairiausių miestų, bet ir pritraukė kitų šalių išeivių vaikus.

„Labai svarbu pasidžiaugti „Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos“ rezultatais, kuri 2021-aisiais metais gavo Globalios Lietuvos apdovanojimą už talentų Lietuvai pasaulyje ugdymą. Kalbant apie tai, kaip pasiekti kuo didesnio lietuvių kalbą besimokančių vaikų skaičiaus, tai labai svarbu atitinkamas dėmesys ir parama užtikrinant mokyklų veiklą. Labai svarbu, kad savanoriškai pagrindais dirbančių mokytojų darbas būtų apmokamas, taip pat svarbu, kad būtų tinkamos patalpos, jeigu yra noras rinktis gyvai“, – sako D. Kreivienė.

Pasak ambasadorės, šie klausimai turėtų išsispręsti nuo kitų metų, nes Lietuvos Vyriausybė yra pritarusi, kad užsienyje veikiančios lituanistinės mokyklos nuo 2023 metų sausio gautų finansavimą iš Lietuvos valstybės biudžeto.

„Svarbu, kad šia galimybe gauti finansavimą būtų pasinaudota. Po to tikslas bus susitikti su mokyklų mokytojais ir apsitarti kuo mes, kaip ambasada, galime padėti. Ar tai būtų dėl priemonių, ar dėl patalpų ar kitų kylančių klausimų. Šia kryptimi mes, kaip atstovybė, tikrai mėginsime padėti, kad tų mokyklų darbas būtų kuo sklandesnis ir kad galėtumėm rodyti pavyzdį kitoms šalims,“ – ambasados indėlį skatinant lituanistinį švietimą pabrėžia ambasadorė.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“