Naujojo Popiežiškosios šv. Kazimiero lietuvių kolegijos altoriaus relikvijos saugoja ryšį su Lietuva
Popiežiškojoje šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje Romoje, pradedant naujus 2021-2022 akademinius metus, pašventintas ir naujas kolegijos koplyčios altorius. Kaip teigia šios kolegijos vadovas, kunigas Audrius Arštikaitis, idėja pakeisti altorių gimė per kolegijos 70-ečio jubiliejų, o jam vizualinį sprendimą rado architektas Pierluigi Bernini. Naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT dvasininkas pasakoja, kaip vyko projekto kūrimas, kokios ypatingą prasmę turinčios relikvijos buvo sudėtos į altorių ir ar jo kūrėjas P. Bernini tikrai kilęs iš garsiosios italų Bernini giminės.
Greta Talat-Kelpšaitė
ITLIETUVIAI.IT
Idėja kilo per kolegijos jubiliejų
Viena svarbiausių lietuviams vietų Romoje – Popiežiškoji šv. Kazimiero lietuvių kolegijos koplyčia – tikinčiuosius pasitinka atsinaujinusi. Naujasis altorius pašventintas 2021-ųjų spalio 29 dieną, o jo dedikavimo apeigoms vadovavo iš Lietuvos atvykęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Iškilmėse dalyvavo Kolegijos bendruomenė, Romos lietuviai, dvasininkai ir kolegijos mecenatai iš Lietuvos.
Kaip pasakoja kun. A. Arštikaitis, mintis atnaujinti koplyčią ir altorių gimė dėl utilitarinių priežasčių.
„Mūsų parketas jau buvo labai susidėvėjęs, jau buvo neįmanoma jo restauruoti, tad buvo nuspręsta parketą keisti į grindinį marmurą, o tuo pačiu buvo prieita išvada, kad reikia pakeisti ir altorių. Padaryti jį stabilų, nenešiojamą, nesukiojamą, apie kurį galėtų susiburti Dievo tauta ir švęsti Eucharistiją. Taip ir gimė šis projektas, o dabar jau turime ir jo vaisius“, – naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja atnaujinimo iniciatorius.
Pasak jo, pati idėja kilo per kolegijos 70-ąjį jubiliejų.
„Pagalvojome, kad tiek buvę studentai, tiek rėmėjai – visi apjungę jėgas, galime tą padaryti, atnaujinti kolegijos koplyčią. Tada jau buvo žinoma, kad bus keičiamas grindinys, altorius, tad pradėjome rinkti aukas ir pradėjome darbus. Tačiau per pandemiją jų negalėjome tęsti, tad vyko tik projektinė dokumentacija, laukėme, kada pasibaigs karantinas, todėl viskas kiek užsitęsė“, – prisiminimais dalijasi A. Arštikaitis.
Architekto sąsajos su garsiaisiais Bernini
Projektas buvo sukurtas kartu su architektu Pierluigi Bernini, kuris 1984 m. baigė Romos La Sapienza universiteto, Valle Giulia architektūros mokyklą.
Architektas visuomet ieško kompozicinės harmonijos tarp erdvių, medžiagų ir spalvų, daugiausia užsiima architektūrinių ir industrinių unikalių kūrinių projektavimu.
„Projektą kūrėme su Pierluigiu Berniniu, juokavome, kad jei jis jau turi Bernini pavardę, tai tikrai sugebėsime viską padaryti. Juk, kad ir tolimas giminaitis, tačiau vis tiek eina iš tos pačios šaknies, turi Berninių giminės DNR“, – juokiasi A. Arštikaitis ir priduria, kad patvirtinti architekto ryšius su garsiąja Bernini gimine sudėtinga, nes architekto giminės medis iš tiesų nėra sudarytas.
Svarbiausia – altoriaus funkcionalumas
Koplyčios altorius, pasak kolegijos vadovo, buvo projektuojamas taip, kad atitiktų buvusio altoriaus spalvas, išlaikytų artimesnę formą, nebūtų masyvus.
„Gavosi lengvas, modernus stilius, kuris neprieštarauja anam altoriui, – naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT teigia A. Arštikaitis. – Kiekvienas žiūri savo akimis: patinka ar nepatinka, arčiau širdies ar ne. Sunku vertinti, kiek jis patiks kaip meno kūrinys, tačiau svarbiausia, kad altorius atitinka savo funkciją: ant jo galima aukoti šventąsias mišias, ant jo vyksta eucharistinė auka, jis mus suburia. Tai ir yra svarbiausia, o meninė išvaizda – antraeilis dalykas.“
Pasak dvasininko, atnaujinti koplyčią pavyko tik dosnių rėmėjų dėka: visos koplyčios rekonstravimo išlaidos buvo padengtos aukotojų lėšomis. O jos sudarė tikrai nemenką sumą – beveik siekiančią metinį kolegijos biudžetą.
„Viskas pavyko aukotojų lėšų pagalba: tiek buvę studentai, tiek kolegijos rėmėjai, tiek „Lietuvos Vyčiai“ prisidėjo, kad šita kolegijos koplyčia būtų atnaujinta. Galime jiems padėkoti, nes tik jų dėka tai pavyko, iš pačių kolegijos lėšų mes nebūtume galėję to padaryti. Kiekvienas euras svarbus. Tai nebuvo vienas ar du rėmėjai – gal 50 jų. Buvę studentai aukojo ne vieną šimtą eurų. Taip iš mažų akmenėlių susideda mozaika – kiekvienas savo auka prisidėjo prie koplyčios atsiradimo“, – rėmėjams dėkoja A. Arštikaitis.
Relikvijos kuria ryšį su Lietuva
Į naująjį altorių įdėti ypatingi simboliai, tai yra šventųjų ir palaimintųjų relikvijos – Lietuvos globėjo kunigaikščio šv. Kazimiero ir penkių kankinių: šv. Eufrazijos, šv. Praksėdos, šv. Andriejaus Bobolos, vyskupo šv. Juozapato Kuncevičiaus ir palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio.
„Sudėjome senas relikvijas ir gavome naują – palaimintojo arkivyskupo, kankinio Teofiliaus Matulionio relikviją. Ją rugpjūčio penkioliktąją dieną, per Žolinę, padovanojo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Buvome pateikę užklausą, ar galėtume gauti šią relikviją ir įdėti į naujai ruošiamą altorių“, – pasakoja kunigas.
Tik šita relikvija yra visiškai nauja, kitos – išimtos iš senojo altoriaus ir perkeltos į naująjį. Kun. A. Arštikaitis tikina, kad renkantis relikvijas buvo svarbu, kad jos turėtų sąsajų su Lietuva.
„Tai tam tikri asmenys, susiję su Lietuva: šv. Kazimieras yra mūsų globėjas, šv. J. Kuncevičius taip pat susijęs su mūsų šalimi, T. Matulionis irgi, o šv. A. Bobola – su Lietuvos jėzuitais. Stengiamės atrasti ryšių tarp Lietuvos ir kolegijos, tad ir relikvijas sudėjome kuo artimesnes“, – teigia kolegijos vadovas.
Kviečia ateiti su malda
Nors ši kolegijos koplyčia privati ir nėra atvira visuomenei, tačiau norintys ją aplankyti, gali susitarti dėl vizito.
„Ji daugiau skirta kolegijos bendruomenei, tiems, kurie čia gyvena, studijuoja, bet neatmetama galimybė, kad visi gali užeiti, vyksta turistinės ekskursijos, bet tik su prašymais“, – pastebi A. Arštikaitis ir priduria, kad visi ateinantys turėtų būti nusiteikę ne tik apžiūrėti ir nusifotografuoti, bet ir melstis.
„Svarbu melstis, kad akmuo taptų gyvas: impregnuoti jį maldomis, nes kitaip akmuo lieka akmeniu, tačiau reikia, kad jis taptų šiltas ir mus šildytų, o tam būtinas mūsų dalyvavimas ir mūsų maldos. Jei kas nusprendžia aplankyti, tai prašome, kad ne vien tik apžiūrėtų, bet ateitų su malda, su maldingu nusiteikimu“, – maldos svarbą naujienų portalui ITLIETUVIAI.IT pabrėžia kun. A. Arštikaitis.
Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.