Spalio 11 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Pirmą kartą istorijoje užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai galės rinkti savo Seimo narį. Pirmieji trys Pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos kandidatai susitiko virtualiuose debatuose.

Pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos įsteigimą lėmė gausus užsienio lietuvių aktyvumas praėjusiuose prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo.

Kandidatus į Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą jau iškėlė keturios partijos:

• Laisvės partija kandidatuoja savo pirmininkę, Seimo narę Aušrinę Armonaitę.
• Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionys demokratai iškėlė Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Asanavičiūtės kandidatūrą.
• Liberalų sąjūdžio kandidatas – Neringos savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Andrius Bagdonas.
• Lietuvos socialdemokratų darbo partija savo kandidatu paskelbė Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.

Pirmuosius debatus nuotoliniu būdu su trimis kandidatasis (L. Linkevičiaus kandidatūra buvo iškleta vėliau, – red. pastaba) birželio pradžioje surengė pilietinis Pasaulio lietuvių judėjimas „Mūsų metas dabar“.

Pirmuosius Pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos kandidatų debatus stebėjo ITLIETUVIAI.IT ir pateikia jų santrauką.

„Rinkimai vyks ypatingu metu, turėsime nemažai iššūkių. Labai svarbu, kad išsirinktume alternatyvą, kuri pasaulio lietuviams yra labiausiai priimtina“, – debatus pradėjo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkas, PLB valdybos narys, Ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininkas profesorius Rimvydas Baltaduonis.

R. Baltaduonis priminė, kad kuo daugiau mūsų užsiregistruos pageidaujančių balsuoti užsienyje registracijos sistemoje, tuo daugiau atstovų galėtume turėti.

Savo valią rinkimuose norintys išreikšti užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai turės iš naujo užsiregistruoti Vyriausiosios rinkimų komisijos platformoje.

Registruotis galima čia.

Kaip save pristatė kandidatai?

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų iškelta kandidatė Dalia Asanavičiūtė (45 m.) prisistatė kaip pasaulio lietuvė. 

„Prieš septynerius metus išvykau į Jungtinę karalystę (JK), dirbu eksporto iš Lietuvos ir JK srityje. Gyvenime esu mama, esu vadovė, o visuomeninė veikla yra visada šalia“, – sakė D. Asanavičiūtė, kuri yra JK lietuvių bendruomenės pirmininkė, dirbo lituanistinio švietimo, balsavimo užsienyje, grįžtamosios migracijos klausimais.

„Naujoji istorinė apygarda yra nuostabus užsienio lietuvių langas į Seimą“, – teigė kandidatė. 

Prieš metus įsteigtos ir šiuo metu labiausiai narių skaičiumi augančios Laisvės partijos kandidatė Aušrinė Armonaitė (31 m.) prisistatyme sakė, kad politinę karjerą pradėjo Remigijaus Šimašiaus miesto tarybos politinėje komandoje, nuo 2016 m. dirba Seime, o prieš metus tapo naujai įsteigtos Laisvės partijos pirmininke. 

„Politikoje esu gana naujas žmogus, matau daug nomenklatūros, daug noro drausti, bausti, kontroliuoti ir mažai galimybių žmonėms pasireikšti. Mano tikslas yra tai pakeisti. Mano prioritetas – globalios Lietuvos idėja. Atstovauti pasaulio lietuvius ketinu ne vienu savo asmeniu, bet visa partijos platforma“, – sakė A. Armonaitė.

Liberalų sąjūdžio kandidatas Andrius Bagdonas (45 m.) prisistatė kaip iš Neringos kilęs ir sunkiu darbu sukūręs tai, ką dabar turi. 

„Esu neringiškis, sunkiai dirbau, sukūriau mano verslą. Mano visuomeninė veikla truko daugiau kaip dešimt metų Neringos savivaldybės taryboje, – pasakojo A. Bagdonas. – Kandidatuoju matydamas, kad galėčiau būti tuo tiltu, kuris jungia užsienyje gyvenančius ir Lietuvoje likusius lietuvius.“

Po kelių minučių trukmės prisistatymo, kandidatai atsakė į klausimus. Pateikiame atsakymų santraukas, o visą debatų vaizdo įrašą galite pamatyti čia: https://www.facebook.com/watch/live/?v=266320651091293

Kokie jums buvo šie paskutiniai trys mėnesiai COVID-19 pandemijos metu?

D. Asanavičiūtė: „Sakiau, duokite man dar dešimt valandų. Buvo daugiau darbo, trūko laiko (ypač dėl lietuvių grįžimo į Lietuvą), prisidėjau organizuojant repatriacinius, humanitarinius skrydžius, su bendruomene surinkome savanorių grupes, išvertėme visą naudingą informaciją. Pagalba tautiečiams šiuos tris mėnesius buvo mano prioritetas.“

A. Bagdonas: „Kas labiausiai sužavėjo, tai – Australija, besiėmusi verslo gelbėjimo plano, ekonomikos sušaldymo. Manau, tai – vienas geriausių susitvarkymo su koronavirusu pavyzdžių. Taip pat patiko JAV, kai per tris dienas kiekvienas dirbantis gavo po 1200 dolerių ir po 500 dolerių už kiekvieną vaiką. Lietuvoje nuvylė ministro sakoma netiesa.  Mes savo ruožtu organizavome savanoriavimą: padėjome vyresnio amžiaus žmonėms, parūpinome kompiuterius vaikams, kad galėtų mokytis nuotoliniu būdu.“

A. Armonaitė: „Šie paskutiniai mėnesiai buvo intensyvesni, nei anksčiau. Dariau ką galėjau, savo kontaktais stengėmės ieškoti medicininių priemonių, kurių Lietuvoje, paaiškėjo, nebuvo. Jautėsi ypatingai didelė pagalba iš įvairiose šalyse gyvenančių lietuvių. Pandemija parodė, kad labai paprasta yra užsidaryti, tačiau solidarumo galėtų būti ir daugiau, Europos Sąjunga, deja, parodė nemažai tokių pavyzdžių.“

Pilietybės išsaugojimo klausimas. Po referendumo jis atsidūrė aklavietėje. Kokią išeitį Jūs siūlytumėte ir kaip spręstumėte klausimą?

A. Bagdonas: „Kiekvienas užsienyje gyvenantis lietuvis yra svarbus ir reikalingas. Pirmiausia, reikėtų įteisinti elektroninį balsavimą, nes skaičiai yra reikalingi, tada bus tikrai viršyti ir galime tikėtis sėkmės.“

A. Armonaitė: „Lietuvos politikai, deja, nepersistengė, buvo galima padaryti daug daugiau. Džiaugiuosi, kad pavyko įtraukti Andrių Mamontovą ir kitus autoritetus. Siūlau įvesti įstatymo pataisą dekriminalizuoti daugybinę pilietybę.“

D. Asanavičiūtė: „Mano nuomonė – vienareikšmiška, žinoma, taip. Daug dirbau prieš referendumą, dabar pabrėžiu ypatingą svarbą Brexit kontekste. Referendumas yra didelis žingsnis į priekį, tačiau turime eiti į antrą referendumą žymiai geriau jam pasiruošus.“

Kodėl, galvojate, dvigubos pilietybės klausimo dar vis nepavyko išspręsti per 30 nepriklausomybės metų?

A. Bagdonas: „Labai dažnai geros iniciatyvos tiesiog dingsta Seime, būna padėtos į stalčių.“ 

A. Armonaitė: „Todėl, kad jos niekas nesprendė. Referendumą turėjome tik pernai ir tai buvo nepakankamas žingsnis, kuris pastrigdavo biurokratiniuose žingsniuose aiškinantis kaip, o dar neaišku ir kodėl. Manau, kad Brexit net privertė Lietuvos politikus suprasti kodėl tai reikalinga.“

D. Asanavičiūtė: „Pasaulio lietuvių bendruomenė šitą klausimą kelia intensyviai 15 metų. Buvo siūlytos ir įstatymų pataisos, visus tris kartus Konstitucinis teismas atsakė, kad išimtis per plati, neatitinka Konstitucijoje numatytų retų atvejų. Brexit situacija pilietybės klausimą išjudino labai stipriai. Tikėkimės, kad šitas išjudinimas duos gerą pretekstą kitam referendumui“.

Koks yra jūsų sąvokos „šeima“ supratimas, vienos lyties santuokų, leidimo įsivaikinti?

A. Armonaitė: „Pritariu, kad šeima yra valstybės pamatas ir jos negalima spausti į jokius biurokratinius rėmus, sampratas. Man dar baisiau, kai politikai ima tai daryti pagal savo įsivaizdavimą. Ar tai būtų seneliai, kurie augina anūkus, vieniša mama, netradicinės lytinės orientacijos žmonės – visa tai yra šeima. Reikia puoselėti įvairovę. Tai, kad Lietuva nepriima vienalyčių santuokų, yra viena priežasčių, kodėl žmonės išvažiuoja. Turime didelę homofobiją.“

A. Bagdonas: „Šeima yra asmeniška tema kiekvienam. Pritariu vienos lyties asmenų partnerystei, bet jeigu kalėti apie šeimos sąvoką ir jos įteisinimą, reikėtų dar su visuomene diskutuoti. Reikia, kad visų teisės būtų lygios.“

D. Asanavičiūtė: „Šeima yra moralinis prieraišumas prie tam tikrų žmonių. Apklausos rodo, kad Lietuvoje žmonės dar nėra pasiruošę plėsti šeimos sampratos suvokimą. Nuleisti iš viršaus visuomenei dar nepriimtiną sąvoką sukeltų didžiulę priešpriešą, reikia diskutuoti su visuomene, šviesti ir ugdyti. Turėtumėm į šį klausimą žiūrėti per tolerancijos prizmę. Kas yra svarbu? Svarbu yra civilinio kodekso pakeitimas, kad ligos atveju galima būtų gauti informaciją apie savo partnerį, turto atveju. Pradėti reikėtų nuo mažų žingsnių.“

Balsavimas internetu. Šiuo metu Seime yra užregistruotos įstatymo pataisos leisti balsuoti internetu, kurios nukeliavo į komitetų svarstymą, tikimasi, kad birželio pabaigoje komisijų išvados bus pristatytos Seimui, kuris svarstys ir balsuos. Duomenys rodo, kad per pastaruosius kelis metus kibernetinio saugumo klasifikacijoje Lietuva pakilo iš 50-os į ketvirtą vietą.

A. Armonaitė: „Asmeninė mano nuomonė yra labai už, jei pavyksta užtikrinti jo saugumą. Tai padidintų aktyvumą ir padėtų išspręsti daugybę problemų. Lietuva jau gali specializuotis kibernetinio saugumo srityje, o elektroninio balsavimo sukūrimas galėtų būti išsikelta ambicija. Imkim ir pabandykim.“ 

D. Asanavičiūtė: „Vienareikšmiškai taip, bent jau užsienio apygardoje. Tačiau būtina užtikrinti gerą techninę bazę, saugumą. Man žmogiškai atrodo, kad keturi mėnesiai per trumpas laikas, kad taikyti balsavimą internetu jau šiuose rinkimuose.“ 

A. Bagdonas: „Liberalų sąjūdis visada palaiko šią galimybę. Tačiau likus keturiems mėnesiams iki rinkimų tai padaryti yra nerealu, tad kalbame apie kitus rinkimus. Kiekvienas naudojamės elektronine bankininkyste, ar nebijome ten laikyti savo pinigus? Tai kodėl turime bijoti balsavimo internetu? Turime pasitikėti IT specialistais ir leisti jiems sukurti saugią balsavimo sistemą.“

Kokios yra partijos programos priemonės lietuvių diasporos ir Seimo dialogo, gerosios patirties pasidalijimui?

A. Bagdonas: „Liberalų sąjūdis parengė gan ambicingą programą, manau, labai svarbu, kad kiekvienas žmogus jaustųsi svarbus ir, kad Lietuvoje gyvenantys nežiūrėtų į išvykusius kaip į priešus.“ 

D. Asanavičiūtė: „Partijos programa dar nepristatyta, bet aš pati aktyviai dalyvavau diasporos strategijoje. Svarbu ryšių su diaspora stiprinimas, ypatingas dėmesys talentų pritraukimui, visų profesijų žmonių grįžimui į Lietuvą. Diaspora yra didelis nepanaudotas potencialas, kuris galėtų prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.“

A. Armonaitė: „Mūsų prioritetai: švietimas, žmogaus teisės ir ekonomika (naujos ekonomikos sprendimai). Tai – mūsų trys pilioriai. Tačiau, pavyzdžiui, pandemijos metu visos mokyklos išsikraustė į internetą, tad galima pabandyti sudaryti galimybes lituanistinių mokyklų mokiniams visą išsilavinimą arba papildomą gauti nuotoliniu būdų.“ 

Ką manote apie JAV vykstančius protestus ir rasizmo problemą Lietuvoje?

A. Bagdonas: „Tai sukrėtė visą pasaulį, negalima pateisinti tokių policijos veiksmų prieš piliečius. Nesvarbu, kokia tavo rasė, niekas neturi teisės taip elgtis su žmogumi.“ 

D. Asanavičiūtė: „Stebime, kas vyksta. Esu prieš diskriminaciją, turime mokyti, šviesti savo visuomenę prieš bet kokią diskriminaciją.“

A. Armonaitė: „Esu tokioje karštoje situacijoje. Šiandien mano „Facebook“ profilis lūžta nuo kritikos, kodėl nuėjau į Vilniuje vykusią akciją prieš rasizmą. Matau, kad Lietuvoje rasizmo problema nėra tokia aštri rasiniu klausimu, bet ji yra labai aktuali. Negalime kaip stručiai sukišti galvų. Galiu tik pacituoti Martiną Liuterį Kingą, kad neteisybė kažkur kelia grėsmę teisingumui visur.“

Kaip keliais sakiniais pristatytumėte Lietuvą jos nepažįstančiam?

D. Asanavičiūtė: „Pati esu antros kartos vilnietė. Turiu draugą, kuris su partneriu norėtų atvykti į Lietuvą. Aš jam sakau vykti būtinai, kad pats pamatytų, kokie mes tolerantiški, pakantūs, sakau jam gyvenime dar nematei tokio nuostabaus miesto, tokios nuostabios Onos bažnyčios, tokio jaukaus senamiesčio.“  

A. Armonaitė: „Pakviesčiau aplankyti mūsų valstybę, miestą – mišką. Mūsų ryšys su gamta – ypatingas, turime jo nešvaistyti. Pakviesčiau į Vilnių – vienintelę pasaulyje didelę kavinę lauke.“

A. Bagdonas: „Reikėtų ir apie Neringą pakalbėti. Pasakyčiau, kad Lietuva per 30 metų tiek pasikeitė, kaip nė viena posovietinė šalis.“

Debatų pabaigoje kandidatai galėjo užduoti po vieną klausimą vienas kitam.

A. Armonaitė kreipėsi į A. Bagdoną: „Andriau, ar neapribos tavęs gyvenimas Neringoje darbe su užsienio lietuviais? Kaip planuoji būti parlamentaru užsienio lietuviams?“

A. Bagdonas: „Gyvename globaliame pasaulyje. Visi mes čia kalbame iš įvairių pasaulio taškų: Vilniaus, Londono, Vašingtono, Neringos.“ 

A. Bagdonas kreipėsi į D. Asanavičiūtę: „Dalia, turbūt neliksite JK, jei būsite išrinkta?“

A. Asanavičiūtė: „Turėjau į Lietuvą grįžti prieš pandemiją, kuri sujaukė mano planus. Fiziškai grįšiu, kai tik bus galimybė.“

A. Asanavičiūtė kreipėsi į A. Armonaitę: „Aušrine, jūs esate partijos lyderė, labai stipri Vilniuje, bet nusprendėte eiti į pasaulio lietuvių apygardą?“

A. Armonaitė: „Tai nėra tik mano asmeninis sprendimas, bet visos partijos sprendimas parodyti mūsų prioritetą užsienyje gyvenantiems lietuviams.“

Debatų pabaigai –  uždaromoji kalba

A. Bagdonas: „Mano pagrindinis tikslas – kad nė vienas lietuvis pasaulyje nesijaustų nereikalingas valstybei. Mano prioritetai: darbo vietų kūrimas, europietiškas atlyginimas visiems, įteisinti elektroninį balsavimą.“ 

D. Asanavičiūtė: „Norėčiau matyti politikus su valstybiniu mąstymu. Norėčiau nematyti atskirties tarp „jie“ ir „mes“. Norėčiau, kad būtumėm viena tauta – pasaulio lietuviai.“ 

A. Armonaitė: „Matau, kad Lietuva yra vis dar uždarai valdoma šalis. Tuo pačiu matau išsilavinusią, optimistišką, šviesią Lietuvą ir ji visai nėra atstovaujama. Laikai pasikeitė, žmonės yra kitokie, žmonėms norisi daugiau laisvės. Aš norių tą įsisenėjusį valdymą pakeisti.“