Home / AKTUALIJOS  / Pasaulio lietuvių bendruomenei 65: Trakuose atidengtas diasporos globėju tapsiantis angelas

Pasaulio lietuvių bendruomenei 65: Trakuose atidengtas diasporos globėju tapsiantis angelas

65-erių metų sukaktį šiemet mininti Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) šventinius renginius pradėjo Trakų rajone iškilmingai inauguruodama unikalią Pasaulio lietuvių angelo skulptūrą. Iš lietuvių stiprybę simbolizuojančio medžio – ąžuolo – išdrožtas, tautiniais simboliais dekoruotas, įspūdingas 4 metrų aukščio koplytstulpis vienija visus pasaulio lietuvius ir, tikimasi, ateityje taps jų traukos centru. Tautodailininkas Saulius Lampickas pristatydamas savo kūrinį atskleidė, kad taip antram gyvenimui prikėlė miškuose nuvirtusį ąžuolą. PLB pabrėžia, kad angelas – dovana Lietuvai ir jos gausiai diasporai už jau šešis dešimtmečius puoselėjamą lietuvybę.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Po visą pasaulį išsibarstę lietuviai nuo šiol turi savo globėją – Trakų rajone, Būdos kaime įkurtoje Angelų kalvoje nusileidusį ąžuolinį angelą. 4 metrų aukščio koplytstulpis, kuriame du susiglaudę angelai laiko gyvybės medį simbolizuoja vieną Lietuvą ir pasaulio lietuvių įsipareigojimą visada dirbti vardan savo šalies.

Pasaulio lietuvių bendruomenės iniciatyva iškilęs angelas yra 55-oji skulptūra gausiai lankomoje Angelų kalvoje. Simboliška, kad tiek pat skirtingų šalių bendruomenių šiuo metu vienija ir PLB, šiemet iškilmingai mininti įkūrimo 65-etį.

„Man pati koplytstulpio mintis – du angelai – siejasi su dviem plakančiomis širdimis. Iš kurių viena čia – tėvų žemėje, o kita ten, kur gyveni. Taip pat koplytstulpis pastatytas istorinėje žemėje, kuri kalba protėvių kalba ir primena mums visiems apie vienybės galią“, – E. Valiulienė.

Skulptūrą pašventino pirmojo PLB Seimo narys, kunigas Antanas Saulaitis, prisimindamas lietuvių iškentėtą tremtį ir karo pabėgėlius. Inauguracijoje dalyvavo Oslo lietuvių folkloro ansamblis „Gabija“, kurio vadovė Elena Valiulienė pirmoji pasiūlė taip įamžinti diasporos vienybę.

„Labai gera matyti PLB angelą šioje kalvoje, šalia visų kitų. Šis koplytstulpis – vienybės įrodymas visai pasaulio Lietuvai. Man pati koplytstulpio mintis – du angelai – siejasi su dviem plakančiomis širdimis. Iš kurių viena čia – tėvų žemėje, o kita ten, kur gyveni. Taip pat koplytstulpis pastatytas istorinėje žemėje, kuri kalba protėvių kalba ir primena mums visiems apie vienybės galią“, – sakė Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Į ceremoniją gausiai susirinkusius svečius sveikinusi Angelų kalvos įkūrėja Lolita Jolanta Piličiauskaitė džiaugėsi, kad jis tobulai įkūnija šios ypatingos vietovės idėją – kartu susitelkti vardan svarbių darbų.

„Šiandien, kai angelas atskrido, net saulė davė ženklą, kad taip yra kuriamas gėris. Mes supratome metams bėgant, kad šitas objektas kuriasi susitelkimo būdu. Todėl dėl šio įvykio, kai susitelkė pasaulio lietuvių bendruomenės, man eina šiurpas per kūną. Tai dar kartą paliudija, kad Angelų kalva kuriasi būtent taip. Jūsų angelas yra 55-as, gaila, kad ne 65-as, bet manau, kad tai ateityje išsipildys“, – PLB idėja džiaugėsi Angelų kalvos įkūrėja.

Trakų rajono savivaldybės atstovai juokavo, kad antrąja Lietuvos sostine tituluojami Trakai nuo šiol taps pasaulio lietuvių traukos centru ir dėkojo už ypatingą reikšmę turinčią dovaną.

„Trakai po šiandienos turbūt yra ne tik irklavimo, ne tik kultūrų, bet ir pasaulio lietuvių sostinė. Tai labai simboliška, nes prieš 4 metus aš taip pat buvau pasaulio lietuvė, Vokietijos lietuvių bendruomenės narė. Noriu padėkoti mero Andriaus Šatevičiaus vardu už tokią neįkainojamą dovaną, tikrai labai ją saugosime ir gerbsime. Šitas angelas, nutūpęs Trakų žemėje, ne tik saugos pasaulio lietuvius, bet tikrai simbolizuos nedalomą, vieną Lietuvą“, – džiaugėsi Trakų mero patarėja Evelina Šochienė.

„Įdomus sutapimas, kad šitas angelas buvo giliai miške, neatlaikė ar tai metų naštos, ar tai vėtrų, – jis buvo nulūžęs. Miško šeimininkas didelėmis pastangomis ištraukė tą ąžuolą. Taip mes visi bendrai prikėlėme šį ąžuolą naujam gyvenimui“, – S. Lampickas.

Pasaulio lietuvių angelą kūrė jau keletą angelų šiai magiškai vietai išdrožęs tautodailininkas S. Lampickas. Atidengiant skulptūrą jis prisipažino, kad šį kartą kūrinys buvo ypatingas ne tik tuo, kad turėjo ypatingą misiją – simbolizuoti pasaulio lietuvių vienybę.

Koplytstulpiui panaudotas nuvirtęs ąžuolas, kuris tarsi prisikėlė naujai ir reiškia begalinę lietuvių tautos stiprybę, sugebėjimą pakilti net ir po sunkiausių momentų.

„Labai sunkiai radau ąžuolą, norėjau, kad jis būtų bent metro storio. Įdomus sutapimas, kad šitas angelas buvo giliai miške, neatlaikė ar tai metų naštos, ar tai vėtrų, – jis buvo nulūžęs. Miško šeimininkas didelėmis pastangomis ištraukė tą ąžuolą. Taip mes visi bendrai prikėlėme šį ąžuolą naujam gyvenimui, – kalbėjo koplytstulpį iš didžiulio ąžuolo išdrožęs tautodailininkas S. Lampickas. – Du angelai jame simbolizuoja mūsų gražią Lietuvą čia ir tą Lietuvą, kuri kažkiek toliau atsitraukusi. Bet visi mes esame lietuviai ir man labai smagu, kad tokiu būdu palaikome ir mūsų senolių, drožimo meistrų, dievdirbių tradicijas.“

Idėja pastatyti Pasaulio lietuvių angelą, kuris taip pat būtų ir padėka diasporai už visokeriopą ir ilgametę pagalbą Lietuvai, tapo kūnu vos per metus. Pernai, XVII-ojo PLB Seimo metu, iš trijų pasiūlytų projektų didele balsų persvara buvo pasirinktas tautodailininko, drožėjo S. Lampicko koplytstulpis.

„Prikėlėm ąžuolą ir jis, pavirtęs angelu, nusileido Trakų rajone, Angelų kalvoje. Mes nuo pirmos dienos pradėjome galvoti, kaip mes šitą angelą atskraidinsime, turėjome labai nedaug laiko – tik 300 dienų“, – pabrėžė PLB Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.

Išrinkus skulptūrą, imtasi telkti lėšas projekto įgyvendinimui. Prie diasporą globojančio angelo atsiradimo aukomis solidariai prisidėjo įvairių kraštų lietuvių bendruomenės. Lentelėje įrašyti svarbiausi mecenatai, paaukoję daugiau kaip 1000 eurų. Tarp jų – trys užsienio lietuvių fondai ir penkios pasaulio lietuvių bendruomenės: Lietuvių fondas (JAV), Kanados lietuvių fondas, „Seelsorgestiftung Litauen“ fondas (Šveicarija), bei Norvegijos, Šveicarijos, Kanados, Italijos, Australijos lietuvių bendruomenės.

„Tegul šis angelas mums visiems, šiandien susirinkusiems iš 30 pasaulio valstybių, primena, kad turime toliau vienytis ir dirbti kartu „Vardan tos“. Tegul simboliškai įamžina, kad esame viena nedaloma tauta, nesvarbu, kad išsibarstę po pasaulį, nesvarbu, kad kai kurie gal neturi Lietuvos pilietybės“, – D.Henke.

PLB pirmininkė Dalia Henke per inauguracijos ceremoniją dėkojo visiems, kurie padėjo taip greitai įgyvendinti šią idėją ir taip įprasmino pagrindinį visos diasporos tikslą – vienytis vardan Lietuvos.

„Nors kas metai susitinkame čia Lietuvoje ir vis stengiamės aplankyti skirtingus mūsų tėvynės regionus, bet šis susitikimas ir suvažiavimas išskirtinis, jubiliejinis, šventinis. PLB 65-mečio proga, atidengdami Pasaulio lietuvių angelą, nors simboliškai, bet nuoširdžiai dėkojame Lietuvos tautos daliai diasporoje ir čia, Lietuvoje, už mūsų susitelkimą, bendrą darbą, diasporos nuopelnus Lietuvai praeityje, dabartyje.

Tegul šis angelas mums visiems, šiandien susirinkusiems iš 30 pasaulio valstybių, primena, kad turime toliau vienytis ir dirbti kartu „Vardan tos“. Tegul simboliškai įamžina, kad esame viena nedaloma tauta, nesvarbu, kad išsibarstę po pasaulį, nesvarbu, kad kai kurie gal neturi Lietuvos pilietybės“, – sakė PLB pirmininkė D.Henke.

PLB viliasi, kad Pasaulio lietuvių angelas taps diasporos susibūrimų ir apmąstymų vieta, įkvėpsianti išeiviją naujiems dideliems darbams.

„Drauge su Lietuva ėjome šešis dešimtmečius ir žadame toliau rūpintis jos klestėjimu, pažanga, bet tuo pačiu prašome Lietuvos rūpintis savo diaspora, kuri yra šitaip plačiai pasklidusi po pasaulį“, – J. Caspersen.

Įšventinant angelą neatsitiktinai prisiminta 1949 m. parašyta „Lietuvių charta“, kurioje iškelti pagrindiniai tikslai į platųjį pasaulį pasitraukusiems lietuviams – išlaikyti lietuvybę ir kovoti už prarastą nepriklausomybę. Mažiau nei po dešimtmečio, 1958 m., Niujorke susirinkusios 19 kraštų lietuvių bendruomenės nusprendė įkurti PLB – visus pasaulio lietuvius vienijančią skėtinę organizaciją.

„Šiandien, po 65-erių metų, iš tų 19 kraštų jau esame 55 kraštuose. Nors vienas didžiųjų tikslų pasiektas – nepriklausomybė atkurta, Lietuva klesti, bet bendruomenės reikšmė nei kiek nesumažėjusi, gal net padidėjusi. Drauge su Lietuva ėjome šešis dešimtmečius ir žadame toliau rūpintis jos klestėjimu, pažanga, bet tuo pačiu prašome Lietuvos rūpintis savo diaspora, kuri yra šitaip plačiai pasklidusi po pasaulį“, – diasporos reikšmę pabrėžė PLB Kultūros komisijos pirmininkė J. Caspersen.

Po angelo atidengimo ceremonijos diasporos atstovai išvyko į Palangą, kur rengiamas PLB jubiliejui skirtas bendruomenių suvažiavimas „Už lietuvybę, pilietiškumą ir solidarumą“.

Renginyje dalyvaus PLB valdybos nariai, krašto lietuvių bendruomenės ir jaunimo sąjungų pirmininkai, atstovai iš 30 pasaulio šalių lietuvių bendruomenių, svarbiausių Lietuvos valdžios institucijų atstovai. Dalyviai daugiausiai dėmesio skirs strateginėms organizacijoms kryptims. Pasak PLB pirmininkės D. Henke, suvažiavimo susitikimai koncentruosis ne į bendruomenės istoriją, o į ateities viziją ir aktualijas.

„Nors suvažiavimas yra skirtas PLB 65 metų jubiliejui, mažiau akcentuosime istoriją. Daugiau diskutuosime apie dabartį ir apie ateitį: kaip stiprinti lietuvių bendruomenes, kaip ir kokiose srityse daugiau sąveikauti su Lietuva. Kalbėsime Lietuvos pilietinio pasipriešinimo tema, kuri daug metų gulėjo stalčiuose, nes nebebuvo reikalinga. Kalbėsime apie tai, kaip kovoti su dezinformacija ir, jeigu ateitų diena „X“, kaip turėtų veikti diaspora”, – sakė D. Henke.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI