„Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra unikali tuo, jog turi savo Seimą, tai yra teisinį junginį“, – tikina šios bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Kelis dešimtmečius išeivijos bendruomenei priklausanti D. Henke puikiai atspindi jos dvasią, kupiną energijos bei entuziazmo. D. Henke sutiko papasakoti apie šį unikalų Seimą, kuris po metų švęs 65-ajį jubiliejų. Pasak jos, pastaraisiais metais Seimo veiklai iššūkius kėlė tiek Covid-19 pandemija, tiek šiais metais nestabili geopolitinė situacija bei karas Ukrainoje.

Karolina Motiejūnaitė
ITLIETUVIAI.IT

Kaip veikia PLB Seimas?

Dar 1958 metais Niujorke vyko pirmasis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Seimas, kuris tuo metu vienijo tik 20 išeivijos bendruomenių, o šią vasarą vykusiame XVII Seime rinkosi atstovai net iš 54 valstybių, tačiau, pasak D. Henke, tai nėra plėtros riba. PLB veikia pagal savo konstituciją, o ji remiasi Lietuvių Charta, paskelbta 1949 m. birželio 14 d. Pirmą kartą PLB Seimas jau nepriklausomoje Lietuvoje susirinko 1997 metais. 

• 

• 

Pati atstovaujamoji sistema yra labai įdomi. Kiekviena iš 54 valstybių išsirenka mažiausiai vieną atstovą, be to, automatiškai į Seimą patenka valstybės bendruomenės pirmininkas bei, jeigu tokia yra, jaunimo bendruomenės pirmininkas. Viena iš svarbiausių Seimo veiklų yra nusibrėžti ateinančių trejų metų gaires, kuriomis bus vadovaujamasi kadencijos metu. 

D. Henke pripažįsta, jog šiais metais tai padaryti buvo sudėtinga, kadangi nestabili geopolitinė situacija bei pandemijos sukelti iššūkiai darbų tikrai nepalengvino. Nepaisant to, buvo priimtos net 22 rezoliucijos. Jos skirtos tiek PLB valdybai, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir LR Seimui, atskiroms ministerijoms. 

,,Pilietinė telktis, pilietinis pasipriešinimas atėjus dienai ,,X“ – tai svarbios temos, kurias turėjome traukti iš stalčiaus. Ši tema buvo svarbi PLB pirmtakams, kurie ir įkūrė Pasaulio Lietuvių Bendruomenę ir PLB Seimą su tikslu, kad Lietuva būtų laisva, kovoti už Lietuvos laisvės pripažinimą“, – sako pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Grįžta prie pirmtakams svarbių tikslų

PLB Seimas yra šaukiamas kas trejus metus, pastarasis įvyko šių metų liepą. Pasak trečiąją bendruomenės pirmininkės kadenciją einančios D. Henke, viena pagrindinių šių metų rezoliucijų yra remti Ukrainą, ne tik užtikrinant, jog ji bus remiama visokeriopai, bet ir aiškiai išdėstant PLB poziciją karo atžvilgiu. Solidarumas šiuo metu yra vėl atgimstanti potemė PLB Seime. ,,Pilietinė telktis, pilietinis pasipriešinimas atėjus dienai ,,X“ – tai svarbios temos, kurias turėjome traukti iš stalčiaus. Ši tema buvo svarbi PLB pirmtakams, kurie ir įkūrė PLB Seimą su tikslu, kad Lietuva būtų laisva, kovoti už Lietuvos laisvės pripažinimą“, – sako D. Henke.

Pasak bendruomenės pirmininkės, šiuo metu yra svarbu užtikrinti, kad jei Lietuvai grėstų pavojus, būtų užtikrintas pabėgėlių prieglobsčio klausimas, finansinis užnugaris, vietinio štabo klausimas bei politinis reagavimas. 

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Dalia Henke atskleidžia, kad vis dar labai svarbia tema išeivijos lietuviams lieka pilietybės išsaugojimo klausimas. 

Pagrindiniai PLB tikslai yra užtikrinti visame pasaulyje gyvenančių lietuvių atstovavimą Lietuvos Respublikos valstybinėse institucijose, siekti bendradarbiavimo tarp užsienio lietuvių bendruomenių tarpusavyje, pilietiškumo ir tautiškumo skatinimas ir palaikymas. Pirmininkė pabrėžia, jog Lietuvos gerovės kūrimas, pasitelkiant išeivijos žinias ir praktiką, yra taip pat viena iš esminių PLB veiklos sričių. D. Henke primena, kad vis dar labai svarbia tema pasaulio lietuviams lieka pilietybės išsaugojimo klausimas. 

• 

• 

• 

Patriotų reikia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje

D. Henke sako, jog pilietiškumo klausimas vis dar yra itin aktualus ne tik išvažiavusiems iš Lietuvos piliečiams, bet ir pačioje Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Auganti karta turi branginti ir saugoti savo tradicijas, kalbą bei papročius, nes tik tokiu būdu nepaisant gyvenimo aplinkybių galėsime turėti vieningą tautą.

,,Jeigu mes turėsime patriotų lietuvių užsienyje, tai jie ir prisidės atėjus dienai ,,X“ – sako D. Henke, kalbėdama apie tautinio švietimo svarbą dabarties aktualijoms. Šiuo metu lituanistinio švietimo mokyklos, kurios užsiima kalbos mokymu, veikia net 235 valstybėse. Šią lituanistinio švietimo programą remia Lietuvos pirmoji ponia – Diana Nausėdienė. Nors išvykstančių lietuvių vis dar tikrai nestinga, D. Henke tikina, kad per paskutinius metus prisijungė 10 naujų bendruomenių ir tai rodo, jog vis dar yra noras bendrauti, palaikyti savo šaknis. 

Italijos lietuvių bendruomenė – itin aktyvi

,,Nebūtinai bendruomenės turi būti didelės, Italijos Lietuvių bendruomenė yra viena seniausių išeivijos bendruomenių, susikūrusių jau prieš 70 metų ir veikia labai aktyviai. Ji turi ne tik labai glaudžius ryšius, bet ir veikiantį portalą – ITLIETUVIA.IT.“, – teigia D. Henke. Šį lietuviams Italijoje skirtą portalą kuruoja Aurelija Orlova, kuri yra itin aktyvi bendruomenės veiklose. Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė, viena iš virtualios lituanistinės mokyklos Italijoje įkūrėjų šiais metais buvo išrinkta į PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininkės postą. Taip ji tapo pirmąja Italijos lietuvių atstove PLB valdyboje nuo nepriklausomybės laikų.

A. Orlova yra išrinkta į PLB seimą pirmą kartą ir, kaip pati teigia, nesitikėjo, kad pateks į valdybą. Nors jau seniai domėjosi PLB veikla tiek dėl lituanistinio švietimo, tiek pilietybės klausimais, vis dėl to pačiai aktyviai veikti buvo iššūkis, nes jos specializacija yra informacinės technologijos. Kadangi Italijos lietuvių bendruomenėje aktyviai veikė jau ne vienerius metus ir ITLIETUVIAI.IT portalas buvo vienas iš A. Orlovos kuruojamų veiklų, nenuostabu, kad PLB nepraleido galimybės ir pasiūlė būti atsakingai už viešuosius ryšius. Dėl A. Orlovos kandidatūros nekilo klausimų, kadangi jos pozicijos suteikimui balsavime buvo nuspręsta praktiškai vienbalsiai – surinkus 94 balsus. 

,,Tik pradėjusi veiklą pastebėjau, jog įsilieti į jau veikiančią bendruomenę yra sunku, visi jau turi tam tikrą bendrą kolektyvinę atmintį, prisiminimus ir dažnai naujai prisijungę nariai jaučiasi vieniši, jiems būna nejauku, tad vienas iš mano pagrindinių tikslų būnant bendruomenės pirmininke yra užtikrinti, kad kiekvienas naujai prisijungęs bendruomenės narys rastų savo vietą, jaustųsi priimtas ir atrastų savo motyvaciją priklausyti lietuvių bendruomenei, atrastų savo funkciją joje“, – Pjemonto regiono bendruomenės pirmininkė Aurelija Orlova.

A. Orlova pripažįsta: ,,Dirbti PLB Seimo valdyboje nėra paprasta, vos pradėjusi turėjau įsilieti į ritmą ir pradėti viešinti kitų komisijų darbą, o savo komandos formavimas bei strateginio plano paruošimas dėl to šiek tiek nukentėjo”. PLB viešųjų ryšių komisijos pirmininkės darbas tuo neapsiriboja, šiuo metu rengiama iniciatyva sukurti bendrą informacinį puslapį, kurio pamatas būtų jau egzistuojantis lietuviai.lt portalas, su praplėstais polapiais, kuriuose būtų talpinama visų pasaulio lietuvių bendruomenių informacija ne tik lituanistinio švietimo klausimais, bet ir visomis kitomis svarbiomis temomis.

Toks puslapis galėtų veikti kaip bendrinė duomenų bazė, kurioje žmogus, atvykęs į kitą šalį, galėtų rasti visą naudingą informaciją, susijusią su bendruomenės veikla ar rekomendacijomis. A. Orlova primena, jog šiuo metu vis dar veikia ir puikiai gyvuoja projektas ,,Lietuvis pas lietuvį“ https://www.lietuvispaslietuvi.net, kuriame galima rasti naudingos informacijos, pavyzdžiui, kur apsistoti, gauti turizmo paslaugas pas užsienyje gyvenančius lietuvius. Nors veiklų tikrai netrūksta, A. Orlova pasidalina, kad lapkričio 30 d. ir gruodžio 7 d. užsienio lietuviams skaitė paskaitas apie visas Lietuvoje veikiančias internetines paslaugas, kurios jiems, kaip išeiviams, gali būti naudingos (pavyzdžiui, el. parašo veikimas).  

• 

• 

Pats priklausymas lietuvių bendruomenei Italijoje A. Orlovai yra savaime suprantamas. Vos išvykusi gyventi į Italiją, ji jau žiūrėjo kokias veiklas organizuoja vietinė lietuvių bendruomenė, ar turi veikiančias lituanistines vaikų mokyklas, nors tuo metu dar vaikų neturėjo. Jau pirmaisiais Italijoje praleistais metais ji aktyviai dalyvavo bendruomenės veiklose ir gavo pasiūlymą būti Pjemonto regiono bendruomenės pirmininke. Tai buvo pirmasis žingsnis pasaulio bendruomenių veiklose.

A. Orlova neslepia: ,,Tik pradėjusi veiklą pastebėjau, jog įsilieti į jau veikiančią bendruomenę yra sunku, visi jau turi tam tikrą bendrą kolektyvinę atmintį, prisiminimus ir dažnai naujai prisijungę nariai jaučiasi vieniši, jiems būna nejauku, tad vienas iš mano pagrindinių tikslų būnant bendruomenės pirmininke yra užtikrinti, kad kiekvienas naujai prisijungęs bendruomenės narys rastų savo vietą, jaustųsi priimtas ir atrastų savo motyvaciją priklausyti lietuvių bendruomenei, atrastų savo funkciją joje. Tik tokiu būdu galime išsaugoti savo bendruomenes ir palaikyti jas gyvas.“

,,Kiekviena bendruomenė yra pilna skirtingų žmonių, tad natūralu, kad jų poreikiai yra skirtingi, ne kiekvienas nori eiti į renginius ir kalbėti apie lietuviškus papročius, kai kurie žmonės tiesiog nori pabendrauti, pasidalinti savo problemomis” – atvirauja A. Orlova. Artėjant Pjemonto regiono valdybos pirmininko rinkimams Aurelija teigia, kad iš tiesų bendruomenei reikia žmonių kaitos ir tikisi, kad galės perleisti valdybos vairą, tačiau tam reikia aktyvaus bendruomenės narių dalyvavimo. Tad Aurelija labai skatina ir ragina visus norinčius pabandyti ir išbandyti savo jėgas, pradėti savo kelią bendruomenės formavime. ,,Žinoma, natūralu yra bijoti, nedrįsti pradėti, žengti pirmųjų žingsnių, prisiimti atsakomybę, tačiau visa tai yra išmokstama ir visos žinios įgyjamos, galiausiai visuomet drąsiai padėsiu ir pakonsultuosiu prireikus pagalbos”, – sako A. Orlova.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“