Pietų Italijoje kuriasi vis daugiau lietuvių: oficialiai įsteigta Kalabrijos lietuvių bendruomenė
Italijos lietuvių bendruomenė auga – balandžio 6-ąją oficialiai įsteigtas bendruomenės skyrius Italijos pietuose, vis labiau lietuvius traukiančiame Kalabrijos regione, kur kalnai susitinka su smaragdine jūra. Tai – ne pelno siekianti asociacija, atverianti duris naujam Lietuvos ir Italijos kultūrinių bei socialinių ryšių etapui. Bendruomenės pirmininke išrinkta lietuvių itin pamėgtame Scalea miestelyje gyvenanti Henrieta Račylienė. Portalui ITLIETUVIAI.IT ji pabrėžė, kad bendruomenė atvira visiems, pastoviai ar laikinai apsistojusiems Kalabrijoje, kuriems brangi lietuviška kultūra, kalba ir vertybės. Naujos organizacijos planai – ambicingi: kultūriniai, socialiniai bei edukaciniai projektai ir glaudus bendradarbiavimas su miesto savivaldybe.
Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT
Italijos pietuose pastarasiais metais stipriai išaugo čia įsikūrusių ar būsto ieškančių lietuvių skaičius, tautiečiai būrėsi kartu minėti lietuviškų švenčių, tačiau oficialios bendruomenės trūko. Nuo šiol tolimąjį Kalabrijos regioną, turintį kiek mažiau nei 2 mln. gyventojų, ir Lietuvą jungia oficialus tiltas.
Bendruomenės pirmininke išrinkta Henrieta Račylienė sako, kad kartu su organizacija gimė bendrystė. Tikimasi, kad ji sustiprins ne tik pietų Italijoje pastovius ar antrus namus radusių lietuvių tarpusavio ryšius, bet ir padės garsinti Lietuvos vardą regione, kuris anksčiau buvo primirštas ir net „nurašytas“. Ir tik pastaraisiais metais yra vis labiau pastebimas pasaulyje, o dėl savo unikalios gamtos tituluojamas neatrastu, masinio turizmo dar nepaliestu pietų Italijos perlu.
„Tai žmonės, kurie atvyko ne tik saulės ar pigesnių būstų ieškoti – dauguma jų čia atnešė savo vertybes, kūrybą, profesijas, norą kurti prasmingus ryšius. Tai savotiška naujo tipo diaspora – laisvai pasirenkanti, išsilaisvinusi nuo būtinybės, bet ne nuo šaknų”, – H. Račylienė.
Nors ši lietuvių bendruomenė jauniausia, bet bene sparčiausiai auganti. Dalis tautiečių čia persikelia visam laikui, kiti atvyksta laikinai, norėdami praleisti ilgas lietuviškas žiemas. Visgi, H. Račylienė sako, kad juos traukia ne tik švelnesnis klimatas ir mažos nekilnojamojo turto kainos, bet ir noras laisvai rinktis, kur gyventi, neapleidžiant savo šaknų.
„Kalabrijoje lietuvių – daugiau nei šimtas šeimų. Bendruomenės branduolys telkiasi Scalea ir aplinkiniuose miesteliuose. Tai nėra tik geografinė bendrystė – mus vienija noras kurti savo gyvenimą kitaip, giliau, sąmoningiau. Tai žmonės, kurie atvyko ne tik saulės ar pigesnių būstų ieškoti – dauguma jų čia atnešė savo vertybes, kūrybą, profesijas, norą kurti prasmingus ryšius. Tai savotiška naujo tipo diaspora – laisvai pasirenkanti, išsilaisvinusi nuo būtinybės, bet ne nuo šaknų”, – pabrėžė Kalabrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
H. Račylienė pasakoja, kad tuomet, kai ji atvyko į Scalea, lietuvių čia buvo mažai ir visus įsikūrimo rūpesčius teko įveikti vienai. Dabar, tautiečių gretoms išaugus, lietuvė prisipažįsta, kad čia jaučiasi lyg namuose.
„Atvykau ne pabėgti, o atrasti. Italijoje gyvenimas teka kitaip – daugiau erdvės pojūčiams, mažiau skubos. Įsikūrimas buvo procesas – su naujais žmonėmis, nauju ritmu. Visą kelią reikėjo praeiti vienai, be jokios pagalbos. Tam krašte lietuvių buvom vos keli. Pamilau šį kraštą, vietinius žmones, sutikau puikių italų draugų ir patikimų partnerių. Todėl dabar jaučiuosi čia kaip namuose. Ne tik dėl vietinių žmonių, vaizdų, klimato, ar gero maisto, bet jau keli metai ir dėl bendruomenės, kurią kartu kuriame. Tai ne emigracija, tai – sąmoningas pasirinkimas, gyventi taip, kaip dera su mano vidiniu pasauliu“, – pasakojo H. Račylienė.
Taip Scalea tapo nauju lietuvių traukos centru. Ne veltui vis garsiau kalbama, kad ant Viduržemio jūros kranto įsikūrusiame miestelyje, turinčiame kiek daugiau nei 11 tūkst. gyventojų, tiek daug lietuvių, kad gatvėse čia galima išgirsti lietuvių kalbą, o saulėtuose paplūdimiuose lietuviškas dainas.
„Kalabrija traukia tais dalykais, kurių šiuolaikiniame pasaulyje vis mažiau – autentiškumu, gamta, lėtu gyvenimo ritmu. Čia smaragdinė jūra dar kvėpuoja kaip prieš šimtą metų, žmonės pasisveikina gatvėje, citrinos skleidžia nuostabų aromatą, o pomidorai kvepia saule. Scalea traukia ne vien dėl savo gyvybingos lietuvių bendruomenės, bet ir dėl to, kad tai nedidelis, bet strategiškai patogus miestas – pakankamai ramus, bet su visa infrastruktūra. Tarsi natūrali niša tiems, kurie ieško balanso”, – apie Kalabrijos trauką kalbėjo H. Račylienė.
Ši bendruomenė nuo kitų Italijos regioninių lietuvių bendruomenių skirasi ir tuo, kad ją sudaro lietuviškos, ne mišrios šeimos, kurios neseniai atvyko į Italiją. Tad noras puoselėti lietuvybę čia buvo labai natūralus ir gyvas, tradicijos kartu minėti lietuviškas šventes prigijo savaime, o vėliau, pasak H. Račylienės, pribrendo ir poreikis steigti bendruomenę oficialiai.
„Viskas prasidėjo labai natūraliai – nuo vakarienių, susitikimų, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Kalėdų švenčių, liepos 6-osios himno giedojimų. Tai tapo tradicija. Bet laikui bėgant supratome – mes jau esame bendruomenė, tik be vardo. Oficialus steigimas buvo lyg brandos ženklas – noras veikti plačiau, telkti žmones, padėti naujai atvykstantiems, bendradarbiauti su vietos visuomenininkais, skleisti lietuvišką kultūrą, mokytis italų kalbos. Tai buvo ne pareiga, o vidinė būtinybė, – pabrėžė H. Račylienė. – Iššūkių nebijome, nes žinome dėl ko tai darome. Bendruomenės kūrimas – tai investicija ne į pelną, o į žmones. Į prasmingus santykius, pasitikėjimą, pagalbą vienas kitam. Taip, tai reikalauja laiko, energijos, kartais – kantrybės. Bet kai matai, kaip žmonės randa draugų, pagalbą, savo vietą – tai atperka viską.”
Kalabrijos lietuvių bendruomenės planuose – daug veiklų, kurios aprėptų ir kultūrą ir pagalbą verslui. Pasak H. Račylienės daug dėmesio ketinama skirti lietuvių kalbos ir tradicijų sklaidai, megzti bendradarbiavimą su vietinėmis institucijomis ir Scalea miesto savivaldybe, kuri jau dabar palaiko lietuvius.
„Planų turime daug – nuo kultūrinių renginių iki socialinių iniciatyvų. Norime organizuoti lietuviškas šventes atviras ir italams, kalbos mainų vakarus, edukacines veiklas vaikams ir suaugusiems. Mūsų tikslas – sukurti bendruomenę, kuri būtų pagrindas stiprinti lietuvių kultūros ir vertybių sklaidą Kalabrijoje ir Italijoje, kuri veiktų kaip platforma lietuviškos kultūros ir tradicijų sklaidai, atstovautų mūsų, Lietuvos piliečių, interesams Italijoje, o taip pat – pagalbą verslui ir keitimuisi ryšiais tarp šių dviejų šalių. Tai lietuvių kultūros propagavimas ir atstovavimas Kalabrijos regione. Tai verslo ir kultūrinių ryšių tarp Lietuvos ir Italijos plėtrą.
Kalbant apie miesto valdžios paramą, esame labai dėkingi už jų pozityvų požiūrį ir palaikymą. Jis pasireiškia konkrečiu įsitraukimu ir atviru bendradarbiavimu, kurio tikslas – užtikrinti, kad mūsų projektai taptų realybe. Ši partnerystė yra labai svarbi, nes ji leidžia kurti ilgalaikį bendradarbiavimą su vietos institucijomis, siekiant bendro tikslo – suburti bendruomenę ir skatinti tarpkultūrinį dialogą. Palaikymą turime, dabar dirbame, kad tai virstų ir ateityje konkrečia pagalba: erdvėmis, bendrais projektais, gal net simboliniu bendru ženklu, kad Scalea – lietuviams draugiškas miestas”, – apie bendruomenės ateities planus kalbėjo H. Račylienė.
Italijos lietuvių bendruomenės pirminininkė Elzė Simonkevičiūtė di Meglio sako, kad dar vienos apylinkės įsteigimas – svarbus žingsnis, kuris dar labiau sustiprins visą, prieš kelis metus 70-ečio jubiliejų atšventusią bendruomenę. Padės skleisti žinią apie Lietuvą nuo Italijos šiaurės, kur bendruomenės istoriškai turi gilesnes tradicijas, iki pat piečiausių taškų.
„Matosi, kad ir jie nori sukurti tą Lietuvos salelę Kalabrijoje – savo antrų namų žemėje. Tas entuziasmas, pastangos plėsti ryšius tarp Lietuvos ir Italijos, supažindinti vietinę bendruomenę su lietuvių kultūrą, tradicijomis, yra labai žavintis“, – Elzė Simonkevičiūtė di Meglio.
„Džiugu, kad bendruomenė plečiasi, auga, kad yra noras burtis į bendrą ratą su bendrais tislais ir taip puoselėti Lietuvos vardą, kultūrą, tradicijas. Žinome, kad Kalabrijos lietuvių bendruomenė yra šiek tiek kitokia. Yra bendruomenės nariai, kurie jau gyvena tenai, bet didžiąją jos dalį sudaro lietuvių šeimos, kurios turi tarsi antrus namus čia. Tai žmonės, kurie gyvena Lietuvoje, bet leidžia savo laiką, atostogas Kalabrijoje. Matosi, kad ir jie nori sukurti tą Lietuvos salelę Kalabrijoje – savo antrų namų žemėje.
Jie visi nepažįstami ir labai gera matyti, kaip jie suburia bendruomenę, kaip bendrauja, kaip entuziastingai kuria planus. Noras priklausyti, būti Italijos lietuvių bendruomenės dalimi, vieningai, bendrai dirbti yra didelis. Tas entuziasmas, pastangos plėsti ryšius tarp Lietuvos ir Italijos, supažindinti vietinę bendruomenę su lietuvių kultūrą, tradicijomis, yra labai žavintis“, – pabrėžė Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
