Home / KELIONĖS  / Pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininko atminimas viename seniausių Europos universitetų

Pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininko atminimas viename seniausių Europos universitetų

2022-aisiais minėsime svarbią sukaktį – Mažosios kelionių knygelės, pirmos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) išspausdintos knygos, 500–ąjį jubiliejų. Ji buvo išleista 1522 metais Pranciškaus Skorinos spaustuvėje Vilniuje bažnytine slavų kalba su rusėnų kalbos elementais. Knygų leidybos LDK pradininkas Pranciškus Skorina buvo neeilinė, daugiabriaunė Renesanso epochos asmenybė: vertėjas, rašytojas ir liturginis poetas, švietėjas, medikas ir botanikas. Savo, kaip mokslininko, kelią apvainikavęs laisvųjų menų ir medicinos daktaro laipsniu, įgytu Paduvos universitete, kuriuo pelnytai didžiavosi. Jo, vieno didžiųjų LDK humanistų, atminimas iki šiol saugomas Paduvos universiteto senuosiuose rūmuose – Palazzo Bo.

Rusėnas Pranciškus Skorina (gimęs prieš 1490 m. Polocke–miręs prieš 1552 m. Prahoje) po pradžios mokslų Vilniuje, laisvųjų menų bakalauro Krokuvos universitete ir magistro studijų nežinomoje vietoje, kurį laiką dirbo Danijos karaliaus sekretoriumi. 1512 m. jo keliai pasuko į tuometinėje Venecijos Respublikoje įsikūrusį Paduvos universitetą, kur jaunuolis sugebėjo eksternu išlaikyti sudėtingus egzaminus, reikalingus medicinos daktaro laipsniui gauti.

Kodėl, nepaisant nelengvos asmeninės finansinės situacijos, atstumų ir net tuo metu vykusio Kambrė lygos karo, Skorina nusprendė siekti daktaro laipsnio būtent Paduvoje?

Tam galėjo būti įvairių priežasčių, tačiau nenuginčysi, jog šio miesto universitetas garsėjo visoje Europoje savo pažanga, atvirumu įvairių tautybių studentams, o jo menų ir medicinos fakultetas buvo laikomas pačiu geriausiu. Tad P. Skorinai daktaro laipsnio pripažinimas Paduvos universitete buvo prestižo reikalas.

Būtent šiam iškilmingam įvykiui atminti skirta paminklinė lenta koridoriuje, jungiančiame Palazzo Bo naująjį kiemą su senuoju. Ji buvo atidengta 1992 m. spalio 20 d. tuometinio Baltarusijos užsienio reikalų ministro Piotro Kravčenkos (Piotr Kravchenko) pastangų dėka. Anot diplomato, derybos su universiteto vadovybe dėl lentos pritvirtinimo nebuvo paprastos, tačiau teigiamą sprendimą lėmė jos meniškumas, o tai – žinomo baltarusių skulptoriaus Valerijano Januškevičiaus (Valerian Yanushkevich) nuopelnas.

Verta paminėti, kad P. Skorinai taip pat dedikuotas portretas vienoje svarbiausių senųjų rūmų salių – Sala dei Quaranta, išpuoštoje 40 geriausių universiteto studentų iš užsienio portretais.

Nuo pat savo įkūrimo 1222 m. Paduvos universitetas garsėjo demokratiška atmosfera ir akademine laisve, o tai vėlesnėje epochoje buvo puiki dirva Renesanso idėjų plitimui studentų ir dėstytojų aplinkoje.

Baltarusių istorikės Dr. Olgos Šutovos (Olga Shutova), nuodugniai tyrinėjančios P. Skorinos asmenybę ir palikimą, nuomone, Paduvos laikotarpiu užsimezgusios pažintys su Italijos humanistais galėjo įkvėpti P. Skoriną pasirinkti knygų leidėjo kelią, vedusį per Prahą, kur jis 1517–1519 m. leido Rusėniškąją Bibliją (ankstyviausią Senojo Testamento bažnytine slavų kalba spausdintinę publikaciją), į Vilnių, kur 1520 m. jis įsteigė pirmąją spaustuvę LDK.

Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI