Psichologė apie nesėkmes emigracijoje: ką daryti, jei ne viskas susiklosto, kaip norėjote?
Nauja šalis, namai, kalba. Naujas darbas, žmonės ir aplinka. Naujas gyvenimas. Naujos galimybės. Visa tai – didelis entuziazmo užtaisas, bet kartu ir nerimo bomba. O kas bus, jei ne viskas susiklostys, kaip norėjosi? Juk realybėje tikrai ne viskas visada bus, kaip planuota, ypač naujoje ir svečioje realybėje, kur nėra nei artimųjų, nei draugų, į kuriuos atsiremti. Praktiškų patarimų pateikia psichologė Šarūnė Vienė.
Karolina Marcinkevičiūtė
„Dauguma žmonių, išvykstančių į kitą šalį, turi daug lūkesčių ir vilčių, kad gyvenimas taps kitoks. O jei gyvenimas nesusiklosto taip, kaip norisi, kyla nusivylimas. Vis labiau ima erzinti rutina ir kankinti namų ilgesys, – specialiai LRT pasaulio lietuviams skirtoje platformoje „Lituanica“ sako psichologė Š. Vienė.
Socialiniuose tinkluose stebimos kitų žmonių laimingo gyvenimo akimirkos dažniausiai tik sustiprina liūdesį, kurį žmogus jaučia. Kai žmogus nėra patenkinta savo gyvenimu, o mintys apie pokyčius kelia baimę, normalu, kad tokioje situacijoje atsidūręs jaučiasi sutrikęs, tarsi patekęs į užburtą ratą, iš jo išeiti sunku, bet tikrai įmanoma. Patarčiau pradėti mažais žingsneliais.“
Anot specialistės, pirmiausia reikėtų susitelkti prie savo poreikių ir pabandyti paieškoti atsakymų, ko aš tikėjausi išvykdamas, ko mano gyvenime šiandien trūksta, kad būčiau bent šiek tiek laimingesnis.
Dažnai žmonės mano, kad tik turint gerą darbą ir kokybiškus tarpusavio santykius yra galimybė augti ir tobulėti. Tačiau tam, kad žmogus augtų kaip asmenybė, nėra privalu turėti puikų darbą ir santykius.
„Asmeninis augimas vis tiek įmanomas. Orientuokitės į saviugdą ir pasitikėjimo savimi stiprinimą. Jeigu nedrąsu eiti į pasimatymą, neverskite savęs eiti. Jei norisi keisti darbą, galima tiesiog pradėti tuo domėtis, paskaityti pasiūlymus, bet nereikia savęs spausti tuoj pat eiti į darbo pokalbį. Link svajonių ir tikslo geriausia eiti po truputį”, – pataria psichologė.
„Žmonės, kuriems stinga pasitikėjimo savimi, kurie yra nusivylę, dažnai bijo kažką keisti, nes nepasitiki savimi. Bijoti pokyčių yra visiškai normali būsena. Žmogaus psichika saugo save nuo to, kas nepažinta. Tai natūralus savisaugos mechanizmas, todėl permainos gąsdina. Žmogus linkęs pasirinkti ne visai tenkinantį variantą, bet tą, kurį pasirinkęs jaučiasi saugiai.
Tačiau dalykai, kurių bijome, mintyse ir vaizduotėje atrodo daug baisesni nei su jais susidūrus realybėje. Todėl kartais mąstymas apie tai, kas bus, yra nenaudingas. Norint išeiti iš užburto rato pirmiausia reikia veikti.
Teisingas posakis – norint kažką daryti, reikia pradėti daryti: šiek tiek atitrūkti nuo minčių apie santykių ir darbo paieškas ir sutelkti dėmesį į save, į savo pomėgius, į savo asmenybę. Nenuvertinkite savo pasiekimų. Jei atrodo, kad šiandien sunku, niekas nežino, gal rytoj bus lengviau. Gyvenimas pats nesikeičia, jį keičiame mes patys“, – kalbėjo Š. Vienė.
Tiems, kurie atsidūrė panašioje situacijoje, pirmiausia reikėtų įsigilinti į save ir savo poreikius – koks aš esu ir ko man reikia. Antra, konkretizuoti savo norus ir tikslus. Ir, trečia, pagalvoti, ką galėčiau dėl to padaryti šiandien.
Kaip pataria psichologė, jei, pavyzdžiui, norima pakeisti darbą, bent 10 minučių per dieną reikėtų skirti darbo skelbimams peržiūrėti, pasidomėti norima profesine veikla. Tai padeda suvokti situaciją, kurioje esame dabar ir kokioje norėtume būti, motyvuoja veikti ir stiprina pasitikėjimą savimi, to dažnam žmogui trūksta, ypač jei esate patyrę nusivylimų ir susidūrę su gyvenimo sunkumais.
Simos Šilingytės nuotraukos
