Seime po pirmojo balsavimo pritarta siūlymui kitais metais rengti pakartotinį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo tiems lietuviams, kurie yra įgiję kitos šalies pilietybę. Referendumas vyktų gegužės 12-ąją, kartu su Prezidento rinkimų pirmuoju turu. Nors pirmasis bandymas pakeisti Konstituciją nebuvo sėkmingas, tikimasi, kad šį kartą rezultatas bus kitoks. Dėl to ketinama gerokai anksčiau, dar rudenį, pradėti agitacinę kampaniją, žymiai paankstinti balsuojančių užsienyje registraciją, labiau įtraukti pasaulio lietuvius. Referendumo iniciatoriai tikina, kad kito kelio nėra, todėl ragina vieningai suremti pečius ir po metų referendume galutinai išspręsti šį klausimą. Pasaulio lietuvių bendruomenės teigimu, jis aktualus ne tik išeiviams, bet ir stipresnei Lietuvai, dabar nuolat prarandančiai savo piliečius dėl itin griežtos pilietybės reguliavimo tvarkos.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Seime žengtas pirmasis tvirtas žingsnis link kitų metų referendumo, kuriame bus balsuojama, ar leisti išsaugoti pilietybę tiems Lietuvos piliečiams, kurie yra priėmę kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Už tokį nutarimo projektą po pateikimo balsavo 101 Seimo narys, vienas buvo prieš, keturi susilaikė.

Referendume siūloma balsuoti dėl kur kas aiškesnės ir paprasčiau suformuluotos Konstitucijos 12-ojo straipsnio nuostatos, nei 2019-aisiais, kai referendumas patyrė fiasko, o viena pagrindinių tokios nesėkmės priežasčių, kaip teigiama, ir buvo per sudėtinga formuluotė.

• 

Specialios parlamente sudarytos referendumo darbo grupės siūlymu ji turėtų skambėti taip: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Jeigu šiai formuluotei būtų pritarta, pagrindiniame šalies įstatyme nebeliktų draudimo šalia lietuviškos turėti ir kitos šalies pilietybę. Siūloma, kad detalesnes dvigubos pilietybės įgijimo bei netekimo sąlygas ir kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas.

Jame siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietis gimimu įgytos pilietybės nepraranda tuo atveju, jeigu yra įgijęs ES, Europos ekonominės erdvės, NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijai priklausančių šalių pilietybę.

• 

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sako, kad tokia formuluotė daug aiškesnė ir lakoniškesnė, tačiau, kad jai būtų pritarta, reikės labai stiprios ir aktyvios informacinės kampanijos, nes referendumo kartelė yra itin aukšta – Konstitucijos 12-ojo straipsnio keitimui turi pritarti daugiau kaip 50 proc. visų balsavimo teisę turinčių ir įrašytų į rinkėjų sąrašus piliečių.

„Kad referendumas dėl gimimu įgytos pilietybės būtų sėkmingas ir LR Konstitucijos vienas straipsnis būtų pakeistas, reikia, kad ne tik į referendumą ateitų apie 1 mln. 300 tūkst. LR piliečių, turinčių balso teisę, bet taip pat, kas dar sunkiau, lygiai tiek pat balsų reikalinga, kad balsuotų „už”. Tokį kiekį balsų pasiekti iki šiol pavyko tik 2003 m. referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą, kuris vyko dvi dienas. Buvo skiriamos didelės lėšos ir nežmoniška informacinė kampanija. Tad būtina pritraukti dar didesnę balsuoti Lietuvoje ir užsienyje žmonių grupę“, – pabrėžė PLB pirmininkė D. Henke.

„Šį kartą sutarėme dėl aiškios Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, sudarėme veiksmų planą, kuris jau įgyvendinamas, pati informacinė kampanija prasidės jau rudenį, registruotis užsienyje rinkėjo puslapyje pasaulio lietuviai taip pat galės jau nuo rudens, likus daugiau nei pusei metų iki referendumo“, – D. Asanavičiūtė.

2019 m. referendume dalyvavo 56 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Dauguma jų, virš 72 proc., balsavo už Konstitucijos keitimą, tačiau šių balsų neužteko. Visgi, Seimo darbo grupės pirmininkė, pakartotinio referendumo iniciatorė Dalia Asanavičiūtė turi vilties, kad šį kartą referendume bus balsuojama aktyviau ir daugiau rinkėjų pritars siūlymui nebeatimti Lietuvos pilietybės.

• 

„2019 m. vykusio referendumo informacinė kampanija prasidėjo tik mėnesiui likus iki referendumo. Taip pat buvo sudėtinga formuluotė, kartu vyko kitas referendumas, kuriame buvo skatinama nedalyvauti, t.y., daug sumaišties ir mažai aiškumo.

Šį kartą sutarėme dėl aiškios Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, sudarėme veiksmų planą, kuris jau įgyvendinamas, pati informacinė kampanija prasidės jau rudenį, registruotis užsienyje rinkėjo puslapyje pasaulio lietuviai taip pat galės jau nuo rudens, likus daugiau nei pusei metų iki referendumo. Taip pat įtraukiamos savivaldybės, bažnyčios ir įtakos formuotojai“, – apie laukiančius žingsnius iki referendumo kalbėjo D. Asanavičiūtė.

Referendumo sėkme, nepaisant sunkiai įveikiamos kartelės, sako tinkinti ir pasaulio lietuvių vienmandatinėje apygardoje išrinkta seimo narė Aušrinė Armonaitė. Ji pabrėžia, kad tam reikės milžiniško visų institucijų susitelkimo ir reikšmingų resursų referendumo viešinimui.

• 

„Yra svarbu aktyviai balsuoti, svarbu valstybės institucijoms gerai pasiruošti, kad žmonės žinotų ir suprastų dėl ko yra balsuojama, kad ateitų patys fiziškai į rinkimus, tą reikia tikrai padaryt. Kitus variantus, kaip spręsti šitą klausimą, apriboja Konstitucija, tik referendumu galime išspręsti ir reikia spręsti tol, kol išspręsime. Referendumas tikrai dar nėra pralaimėtas, nors tikrai girdžiu skepsio ir pati matau kaip sunku bus surinkti pakankamą kiekį balsuojančių, bet dėl to ir reikia atidėti visas politines ambicijas, visą biurokratiją ir padaryti, kad būtų daugiau balsavimo vietų, daugiau komunikacijos, daugiau aiškumo ir panašiai“, – pabrėžia viena iš valdančiosios koalicijos lyderių.

Išvykę iš Lietuvos po Nepriklausomybės atkūrimo, išskyrus kai kurias išimtis, išlaikyti Lietuvos pilietybės negali, jei tampa kitos šalies piliečiais. Konstitucinis Teismas net kelis kartus yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją tokia galimybė būtų įteisinta. Seimo narė D. Asanavičiūtė sako, kad toks teismo išaiškinimas aiškiai apribojo kitus Konstitucijos keitimo kelius, kurie jau buvo nesėkmingai išbandyti. Kartelės sumažinimas, kuris, anot diasporos atstovų, galėtų garantuoti referendumo sėkmę, taip pat nerealus, ypač šiuo metu, kai Lietuvos pašonėje vyksta karas.

„Referendumas tikrai dar nėra pralaimėtas, nors tikrai girdžiu skepsio ir pati matau kaip sunku bus surinkti pakankamą kiekį balsuojančių, bet dėl to ir reikia atidėti visas politines ambicijas, visą biurokratiją ir padaryti, kad būtų daugiau balsavimo vietų, daugiau komunikacijos, daugiau aiškumo“, – A. Armonaitė.

„Konstitucijos pirmojo skirsnio, apart pirmojo straipsnio, keitimo kartelė numatyta Referendumo konstituciniame įstatyme. Teoriškai konstitucinį įstatymą galima keisti 3/5 Seimo narių balsais. Pirmajame Konstitucijos skirsnyje numatytas tautos suverenitetas, teritorinis vientisumas, Lietuvos nepriklausomybė, valstybinė kalba, valstybinė vėliava, herbas, valstybės himnas ir sostinė, todėl kartelės mažinimas, ypač esant grėsmei už sienos ir karui Ukrainoje, būtų pavojingas mūsų Valstybei ir jos demokratinei santvarkai“, – apie siūlomą kartelės mažinimą sako parlamentarė.

PLB pirmininkė D. Henke pabrėžia, kad negalėjimas išlaikyti Lietuvos pilietybės yra itin skaudi problema diasporai, tačiau dėl jos kenčia ne tik išeiviai, bet ir Lietuva, prarasdama savo piliečius. Todėl pilietybės išlaikymas turi būti suvokiamas kaip aktualus klausimas visiems tiems, kam rūpi Lietuvos saugumas, stabilumas ir ateitis globaliame pasaulyje.

• 

• 

• 

• 

„Labai svarbu suvokti, kad PLB, kalbėdama apie pilietybės išsaugojimą, turi galvoje „gimstant gautos pilietybės išsaugojimą“. Tokiu atveju kalbame apie stiprų, beveik vienintelį ne kraujo ryšį su savo valstybe, tam tikrą tautinį tapatumą. Todėl PLB pasisako už tai, kad gimdamas (arba per tėvus) Lietuvos pilietybę gavęs asmuo, galėtų ją išsaugoti net persikėlęs gyventi į kitą šalį ir toje šalyje dėl susiklosčiusių asmeninių priežasčių įgijęs kitos šalies pilietybę.

Teisiškai tai jau dabar yra legalu ir galiojantis pilietybės įstatymas yra numatęs 11 išimčių: viena iš išimčių numato, kad iki 1990 m. išvykusieji žmonės iš Lietuvos, jų vaikai ir vaikaičiai tai padaryti gali, o tie, kurie išvyko po 1990 m., – negali. Tai didelė diskriminacija!“– dabar galiojančią, pasaulio lietuvius diskriminuojančią tvarką akcentuoja D. Henke.

„Tokie įstatymai ydingai kenkia valstybės ateities raidai: tiek augimui, tiek stabilumui ir Lietuvos saugumui. Taip pat, jeigu žmogus planuoja grįžti, tai Lietuvą pasirinks lengviau su LR pasu rankose, nei be jo“, – D. Henke.

Dėl šiuo metu galiojančių įstatymų daugybei Lietuvos piliečių kasmet tenka atsisakyti Lietuvos pilietybės. Migracijos departamento duomenimis, 2022 m. tokių atvejų buvo 671, 2021 m. – 1000, 2020 m. net 1252.

„Už šių skaičių slypi skaudžios istorijos, kai LR piliečiai jaučiasi priversti išsižadėti savo valstybės, nors norėtų ir toliau būti naudingi Lietuvai ir neprarasti to vienintelio ryšio su valstybe. Tarp jų rastume ir žmonių, kurie sausio 13-ąją rizikavo gyvybe įrodydami savo ištikimybę Lietuvai, bet vėliau dėl finansinių, asmeninių, profesinių priežasčių atsidūrė užsienyje. Todėl tokie įstatymai ydingai kenkia valstybės ateities raidai: tiek augimui, tiek stabilumui ir Lietuvos saugumui. Taip pat, jeigu žmogus planuoja grįžti, tai Lietuvą pasirinks lengviau su LR pasu rankose, nei be jo“, –pilietybės išsaugojimo svarbą Lietuvos ateičiai pabrėžia PLB pirmininkė.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“