Home / AKTUALIJOS  / Seimo rinkimuose balsuojantys Italijos lietuviai neslepia nusivylimo: tai yra nelygybė

Seimo rinkimuose balsuojantys Italijos lietuviai neslepia nusivylimo: tai yra nelygybė

Lietuvos ambasadoje Romoje rytoj, spalio 9 dieną, prasideda išankstinis balsavimas LR Seimo rinkimuose. Dalis balsų ambasadą jau pasiekė paštu, nes gana anksti biuletenius gavę Italijos lietuviai juos užpildė ir skubiai išsiuntė atgal, apsidrausdami nuo galimų netikėtumų ir vėlavimų. Visgi, Vyriausioji rinkimų komisija praneša, kad Pasaulio lietuvių apygardos biuleteniai į diplomatines atstovybes grįžta lėtai ir ragina suskubti balsuoti. Portalo ITLIETUVIAI. IT kalbinti Italijos lietuviai tikino, kad šiemet biuleteniuose rado daug visiškai negirdėtų pavardžių, apgailestavo dėl apygardai taikomos aukštos kartelės ir baiminosi, kad diasporos aktyvimui koją pakiš dar nepamirštas nusivylimas dėl nelaimėto pilietybės referendumo.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Nors Seimo rinkimai vyks šį sekmadienį, spalio 13 d., užsienio lietuviams balsavimu, kaip visada, teko pasirūpinti gerokai iš anksto. Pirmieji savo pilietinę pareigą atliko balsuojantys paštu. Italijos lietuvius biuleteniai šį kartą pasiekė anksti, likus daugiau nei mėnesiui iki rinkimų.

Veneto regione, kur tautiečiai itin aktyvūs, apklausą atlikusi bendruomenės pirmininkė Ramunė Kupšytė tikino, kad absoliuti dauguma biuletenius gavo dar rugsėjo viduryje. Tam kad balsai spėtų nukeliauti iki ambasados Romoje, kai kurie balsavo ir atgal laiškus išsiuntė nedelsiant, taip siekdami išvengti galimų pašto trukdžių ir neretai pasitaikančių vėlavimų.

„Tai tikrai labai gera statistika, palyginus su gegužę vykusiu referendumu arba Prezidento rinkimais, kuomet biuleteniai išvis neatkeliavo arba atkeliavo labai vėlai. Didžioji dalis biuletenius išsiuntė iš karto. Tačiau apie Seimo rinkimus bendruomenėje beveik nebuvo diskutuojama, išskyrus skatinimą balsuoti.

Manau, kad tai nėra taip artima užsienio lietuviui, kaip referendumas. Po jo nesėkmės tas entuziasmas yra šiek tiek kritęs, bet man ir kitiems labai padėjo buvusi galimybė užsiregistruoti balsavimui kartu, kai registravomės referendumui. Iš karto atkeliavo vokai ir nereikėjo iš naujo vėl galvoti, vėl prisiminti, vėl prašyti“, – pabrėžė paštu balsavusi R. Kupšytė.

Kad svarbūs laiškai nepasiklystų, kai kurie Italijos lietuviai pasinaudojo galimybe užklijuotus vokus su savo balsais įteikti tiesiai į rankas Lietuvos ambasadorei Italijoje Daliai Kreivienei per Lombardijoje vykusį kasmetinį Italijos lietuvių suvažiavimą.

„Mums suteikta garbė balsuoti ir tai reiškia, kad turime teisę kalbėti ir balsuoti dėl sprendimų, kurie įtakoja mus ir mūsų šalį. Iš pasaulio lietuvių atstovo, manau, tikiuosi kaip visuma diasporos, kad mums atstovautų ir pasiektų gerų rezultatų“, – sakė voką perdavusi Emilijos-Romanijos bendruomenės pirmininkė I. Trofimovaitė.

Nors vienmandatėje pasaulio lietuvių apygardoje buvo net 11 kandidatų pavardės, dalis jų diasporai visiškai negirdėtos, ne visi turėjo iš ko rinktis. Juo labiau stebėjosi, kad daug aktualių temų debatuose liko nepaliesta ir kad užsienio lietuvių balsų tikisi tokie veikėjai, kurie atvirai pasisakė prieš referendumą ir pilietybės išsaugojimą.

„Dalis mūsų vienmandatės kandidatų per Prezidento rinkimus buvo prieš dvigubą pilietybę, tai ką jie su mumis, emigracijos lietuviais, turi bendro?“ – T. Gudelytė.

„Savo voką įteikiau ambasadorei, o balsuoju už kairiuosius, tai man iš mūsų vienmandatės kandidatų nelabai koks pasirinkimas, be to, – tie patys vardai (socialdemokratų, konservatorių ir t.t.). Už socialdemokratus balsuoti negaliu, nes jie balsuoja prieš partnerystės įstatymą, o čia principinė vertybinė nuostata, kurią galime išplėsti ir kitoms mažumų grupėms. Apskritai Lietuvos kandidatai nuėjo išimtinai į saugumo temą (kas nėra blogai), bet visiškai pamiršto žmogaus teisių, kultūros ir švietimo temas, kaip prioritetinių sričių klausimą.

Man šito labai trūksta: kokia jų visuomenės vizija? Kiek svarbi įvairovės kultūra? Nediskriminacinis dvigubos pilietybės įstatymas? Dalis mūsų vienmandatės kandidatų per Prezidento rinkimus buvo prieš dvigubą pilietybę, tai ką jie su mumis, emigracijos lietuviais, turi bendro?“ – retoriškai klausė Ligūrijos regione gyvenanti vertėja, publicistė Toma Gudelytė.

Romoje paštu balsavusi režisierė Margarita Bareikytė pabrėžė per praėjusius ketverius metus, kai buvo įkurta Pasaulio lietuvių apygarda, mačiusi teigiamų pokyčių, diasporos ir Lietuvos visuomenės suartėjimą. Šios tendencijos ji sakė laukianti ir toliau, todėl rinkosi tai galintį užtikrinti kandidatą.

„Norėčiau, kad ir toliau atstovas pasaulio lietuvių mažintų atotrūkį tarp Lietuvos ir diasporos, kas buvo sėkmingai vykdoma per šiuos kelis metus. Buvo pažanga, diaspora pasidarė nebe tokia tolima nuo Lietuvos, jos balsas buvo išgirstas, pasikeitė net požiūris į emigrantus. Norėčiau, kad tai būtų tęsiama, kad diaspora ir toliau galėtų aktyviai dalyvauti visuomeniame ir politinimą gyvenime“, – pabrėžė M. Bareikytė.

„Galiu pasakyti, kad neretai užsienio lietuviui Lietuva rūpi labiau, nei tam, kuris neina balsuoti, išreikšti savo nuomonės bei atlikti pilietinės pareigos ir piktinasi viskuo“, – S. Narmontaitė.

Gausiausiai lietuvių gyvenamoje Lombardijoje balsavusi reklamos specialistė, kelionų planuotoja Salomėja Narmontaitė džiaugėsi galėdama toli nuo Lietuvos pasinaudoti savo pilietine teise ir tikino, kad užsienio lietuviams tikrai rūpi, kas vyksta Lietuvoje.

„Užklijavau voką ir ėjau pakelta galva išsiųsti į LR ambasadą Romoje. Visgi, turime ne tik teises, laisves, bet ir pareigas. Yra gyvenančių Lietuvoje piliečių, kurie pyksta, jog užsienyje įsikūrę nori „kištis“ į šalies politiką. Pasak jų, neturime tokios teisės, nes gyvename svečiose šalyse, tačiau galiu pasakyti, kad neretai užsienio lietuviui Lietuva rūpi labiau, nei tam, kuris neina balsuoti, išreikšti savo nuomonės bei atlikti pilietinės pareigos ir piktinasi viskuo. Linkiu nelikti abejingais ir išreikšti savo nuomonę. Jei nerūpės tau, tai kam turėtum rūpėti tu?“ – pabrėžė S. Narmontaitė.

Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė Di Meglio nedrįso prognozuoti Italijos lietuvių aktyvumo. Ji vylėsi, kad jaučiama nuoskauda po nesėkmingo referendumo stipriai neįtakos balsavimo ir diasporos balsų užteks bent jau vienmandatei pasaulio lietuvių apygardai išsaugoti.

„Bijau, kad aktyvumas bus mažesnis, iš dalies tai lemia ir nusivylimas dėl referendumo, bet tikiuosi ir norėčiau klysti. Apygardą išlaikyti tikrai svarbu, kad mūsų balsas būtų labiau girdimas. Be to, manau, kad būtina išrinkti tokį atstovą, kuris tikrai atspindėtų mūsų apygardą, rūpintųsi, tuo, kas mums aktualu, diasporos temomis. Kad šis vienas atstovas Seime atstovautų pasaulio lietuviams, mūsų interesams, kad būtų girdimas mūsų balsas. Apygarda iš tiesų yra labai didelė ir marga, bet užsienio lietuvių interesai labai panašūs visose šalyse“, – sakė Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Turine gyvenanti Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė Aurelija Orlova prisipažino girdėjusi ir tokių nuomonių, kai diasporos atstovai žadėjo balsuoti tik referendume, o kai kurie net nežinojo, kad gali rinkti savo atstovą Seime.

„Apygarda iš tiesų yra labai didelė ir marga, bet užsienio lietuvių interesai labai panašūs visose šalyse“, – E. Simonkevičiūtė Di Meglio.

Pasaulio lietuvių apygarda atsirado per 2020-ųjų Seimo rinkimus, tačiau gali išnykti, jei nebus pasiektas tam tikras balsuojančiųjų skaičius, kuris yra gerokai didesnis nei taikomas Lietuvoje esančioms apygardoms.

„Kai kurie sakydavo: referendumui registruosiuosi, bet Seimo rinkimuose tikrai nebalsuosiu. Bandžiau pasigilinti kokios yra tokių žmonių nebalsavimo priežastys. Pasirodo, gyvenant ilgą laiką užsienyje, kai kurie asmenys jaučiasi taip lyg neturėtų teisės balsuoti ir „rinkti Lietuvos valdžią joje negyvendami“, taip pat pasitaiko visai nežinančių, kad dabar jau antrą kartą pasaulio lietuviai renka būtent mums atstovaujantį Pasaulio lietuvių apygardos atstovą.

Deja, ši apygarda skirtingai negu Lietuvoje esančios apygardos, turi aukštos kartelės „išlikimo“ sąlygą, t.y., ji gyvuos tik tada, jei užsienio lietuviai balsuos aktyviai. Tai reiškia, kad apie 35 000 rinkėjų turi balsuoti, neužtenka tik užsiregistruoti. Remiantis praeitų Seimo rinkimų statistika, jei Lietuvoje esančioms apygardoms būtų taikoma tokia pati sąlyga, tai nė viena iš jų nepasiektų tokio balsavusiųjų skaičiaus, nes beveik visos turi tik apie 35 000 rinkėjų, ir balsuoja iš jų šiek tiek mažiau nei pusė. Jaučiame nelygybę”, – aukštą kartelės klausimą akcentavo A. Orlova.

Ji taip pabrėžė, kad iš naujojo pasaulio lietuvių atstovo tikimasi pagalbos naikinant šią ir kitas nelygybes, tačiau ragino atsakingai balsuoti ir už partijų sąrašus. Tai, kad kad pasaulio lietuvių balsas turi įtakos esą parodė ir praėję rinkimai.

„Apie 35 000 rinkėjų turi balsuoti, neužtenka tik užsiregistruoti. Remiantis praeitų Seimo rinkimų statistika, jei Lietuvoje esančioms apygardoms būtų taikoma tokia pati sąlyga, tai nė viena iš jų nepasiektų tokio balsavusiųjų skaičiaus. Jaučiame nelygybę”, – A. Orlova.

„Labai svarbu gerai pasirinkti už ką balsuoji daugiamandatėje apygardoje, net jei neišrinks tavo pasaulio lietuvių apygardos atstovo, šis kandidatas gali patekti į Seimą per partijų sąrašus. Per praėjusius rinkimus 2 pasaulio lietuvius palaikantys atstovai pateko į Seimą tik dėl užsienio lietuvių balsų. Jie nebūtų patekę, jei mes nebūtumėm balsavę. Atlikau ir platesnę analizę, kas būtų, jei pasaulio lietuviai nebūtų balsavę.

Rezultatai dabartinėse partijose nelabai skirtųsi, tačiau didžiausias pokytis būtų Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai. Jei pasaulio lietuviai apskritai nebūtų balsavę, jie būtų gavę 4 mandatus daugiamandatėje apygardoje, nes būtų peržengę 5 proc. ribą. Mano asmeninis pasirinkimas: balsuosiu už tą, kuris realiai atstovaus pasaulio lietuviams, nes yra dar labai daug tobulintinų sričių. Dažnai esame pamiršti”, – ragino Pjemonto lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Vyriausioji rinkimų komisija įspėja, kad būtent didelis užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių aktyvumas lems ar gausi tautiečių diaspora turės savo atstovą ir kituose LR Seimo rinkimuose.

Pranešama, kad kol kas aktyvumas nėra didelis. Iš daugiau nei 40 000 rinkėjų, užsiregistravusiųjų balsuoti paštu, tik mažiau nei pusės balsai grįžo atgal į atstovybes, kur bus atplėšti ir suskaičiuoti rinkimų dieną.

Todėl visi gavę biuletenius ir jų dar neišsiuntę į ambasadas ar konsulatus, raginami nedelsti – juos užpildyti, sudėti į vokus nustatyta tvarka ir išsiųsti nevėliau kaip spalio 13-ąją. Po šios dienos išsiųsti balsai bus negaliojantys.

Registracija balsuoti paštu visose šalyse jau yra pasibaigusi, tačiau savo balsą atiduoti vis dar galima gyvai atvykus į ambasadą ar konsulatą. Tai padaryti gali ne tik ten nuolat gyvenantys ar studijuoti išvykę Lietuvos piliečiai, bet ir Seimo rinkimų metu laikinai į užsienį išvykę rinkėjai.

2024 m. LR Seimo rinkimų balsavimo ambasadoje Italijoje laikas.

Išankstinis balsavimas:

Spalio 9 d., trečiadienį, 10.00-13.00 val. ir 14.00-17.00 val.

Spalio 10 d., ketvirtadienį, 14.00-17.00 val.

Spalio 11 d., penktadienį, 10.00-13.00 val.

Rinkimų dieną:

Spalio 13 d., sekmadienį, bus galima balsuoti nuo 10.00-19.00 val.

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektąItalijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba

NĖRA KOMENTARŲ

SKELBTI