Varėnos rajone, Rodukos kaime šiemet jau ketvirtą kartą rinkosi Lietuvos diasporos vaikai. Vasaros stovykla „Pasaulio Lietuva“, šį kartą tapo pusšimčio iš tolimiausių pasaulio kraštų atvykusių 12-18 metų jaunuolių susitikimo vieta, simbolišku skirtingų kultūrų lopšiu, auginančiu jų širdyse meilę Lietuvai. Stovyklos programa sujungė tiek edukacines, tiek kūrybines veiklas, netrūko susitikimų ir su žinomais lietuvių kūrėjais. Apie nepamirštamus stovyklos įspūdžius ir patirtis, užmegztus draugystės tiltus ir pažintas lietuviškas tradicijas portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja jos organizatoriai ir dalyviai.

Radvilė Bartkutė
ITLIETUVIAI.IT

Daugiau nei pusšimtis jaunuolių net iš 16 šalių, nuo Pietų Amerikos iki Europos ir Australijos, paskutinėmis liepos ir pirmosiomis rugpjūčio dienomis susirinko į vasaros stovyklą Lietuvoje, kuri jau ketvirtą kartą tapo stipriu lietuviškumo židiniu, puikia galimybe lietuvių kilmės jaunuoliams, iš įvairių lituanistinių mokyklų, praleisti laiką kartu gamtos apsuptyje, užmegzti draugysčių saitus, susikurti savitą, individualią pažintį su Lietuva.

Stovyklos atidarymo šventine nuotaika tradiciškai pasirūpino Alytaus kultūros centro folkloro ansamblio „Žvangucis“ (vad. Jūratė Fedaravičienė). Vainikų pynimas, edukacinės veiklos, tradiciniai liaudies šokiai ir dainos – tai, ką „Žvangucis“ kiekvieną kartą padovanoja iš viso pasaulio kampelių susirinkusiems stovyklautojams.

• 

• 

• 

• 

Šioje diasporos jaunimui skirtą stovykloje stengiamasi koncentruotis ne į lietuvių kalbos mokymąsi, kaip tokį procesą siaurąja šio žodžio prasme, o į būdą (į)valdyti jau turimas žinias, formuojant ir lavinant kalbinius įgūdžius.

Veiklų įvairovė visos savaitės metu apjungia daug skirtingų sferų: nuo paskaitų apie aukštaičių tarmes, viešojo kalbėjimo ir aktorystės meno pamokų, susitikimų su Lietuvos kūrėjais iki plaukimo Merkio upe baidarėmis, vakaronių prie laužo bei kino seansų po atviru dangumi.

„Stovykla pagrįstai tampa viso pasaulio lietuvių kilmės vaikų lietuvybės epicentru, turiningai praleisto laiko sinonimu bei vieta, į kurią – tarsi į namus – norisi sugrįžti“, – A. Černiauskaitė.

Plečiami ne tik kultūriniai horizontai, kaip ir dera stovykloje, žinių bagažas pildomas derinant užsiėmimus su aktyviomis pramogomis gamtoje.

• 

Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo reikalų komisijos vadovė Alvija Černiauskaitė, jau ketvirtus metus organizuojantis stovyklą „Pasaulio Lietuva‘‘, portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja, kad šią iniciatyvą kasmet įgyvendina ir tęsia PLB Švietimo komisija ir Jungtinės Karalystės bendruomenė, remiama Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos.

Pasak A. Černiauskaitės, stovykla jau puikiai pažįstama lietuvių kilmės jaunuoliams, kurie noriai atvyksta į Rodukos kaimą susipažinti su savo tradicijomis ir šaknimis.

„Stovykla pagrįstai tampa viso pasaulio lietuvių kilmės vaikų lietuvybės epicentru, turiningai praleisto laiko sinonimu bei vieta, į kurią – tarsi į namus – norisi sugrįžti“, – pabrėžia A. Černiauskaitė.

Paruošę įvairių užsiėmimų programą jaunuoliams, į stovyklą šiemet atvyko ir Lietuvos kariuomenės atstovai. Stovyklautojai turėjo galimybę ne tik užduoti jiems aktualius klausimus, susijusius su šalies gynyba ir saugumu, tačiau ir sudalyvauti jiems parengtose veiklose bei ten išbandyti savo jėgas.

• 

• 

Popietės laikas buvo skirtas viešojo kalbėjimo įgūdžių tobulinimui su aktoriumi Mariumi Cegelsku, o vakarą užbaigė kinas po atviru dangumi bei staigmena – virtualus susitikimas su JAV gyvenančia žinoma rašytoja Rūta Šepetys, vykęs po filmo „Tarp pilkų debesų“ (rež. Marius A. Markevičius), pastatyto pagal to paties pavadinimo R. Šepetys romaną, peržiūros.

Į stovyklą išsamiau papasakoti apie savo veiklą taip pat atvyko Varėnos ir Alytaus miestų policijos pareigūnai bei greitojo reagavimo būrys „Aras“, o po intensyvių užsiėmimų, stovyklautojai susitiko su užsienyje gyvenančia poete Sandra Avižienyte, kuri pasidalijo pasakojimais apie savo gyvenimą svetur bei pasirinktą kūrėjos kelią. Vakare stovyklautojų laukė kelionė į M. K. Čiurlionio gimtinę – Druskininkus bei pramogos vandens pramogų parke.

• 

Itin įdomu buvo pakalbinti jaunuolius jau stovyklai pasibaigus. Sužinoti, kokių minčių padovanojo šios naujos patirtys ir įspūdžiai. Taip pat išgirsti apie jų pačių santykį su Lietuva.

Vienuolikmetė Paulina, atvykusi iš Varšuvos, dalindamasi įspūdžiais apie praleistą laiką stovykloje, išskyrė, jos manymu, esminį ir svarbiausią tikslą – susipažinimą su lietuviška kultūra.

• 

• 

„Dar vienas dalykas, kad galėjau susipažinti su vaikais, kurie buvo panašūs į mane, tuo faktu, jog gyvena užsienyje, bet yra lietuviai. Buvo jauduliukas ne dėl kalbos, o dėl to, kad dar pati nesu buvusi tokioje stovykloje ir, žinoma, atvažiuoti be draugo po paranke,“ – šypsodamasi kalbėjo Paulina Mažul.

„Esu ir prieš tai buvusi stovyklose, tačiau niekada iki šiol neteko patirti kažko panašaus. Kiekvieną dieną mes turėjome galimybę paragauti skirtingo lietuviško maisto, ko tikrai dažnai netenka daryti“, – L. Knepa.

Laura (13 m.) į stovyklą atvyko iš tolimųjų Jungtinių Amerikos Valstijų. Mergina prisipažįsta, kad iššūkiu jai tapo ne tik kalbos barjeras bei pažintys su naujais žmonėmis, tačiau ir pati kelionė, kadangi ji į Lietuvą atskrido viena. Pasakodama apie lūkesčius bei ją kamavusias mintis prieš stovyklą, Laura sakė iš pradžių ilgai svarsčiusi ir abejojusi, ar tikrai vyks į Rodukos kaimą, tačiau tikino dabar esanti labai laiminga, kad išdrįso.

„Esu ir prieš tai buvusi stovyklose, tačiau niekada iki šiol neteko patirti kažko panašaus. Kiekvieną dieną mes turėjome galimybę paragauti skirtingo lietuviško maisto, ko tikrai dažnai netenka daryti. Buvo gražu stebėti, kaip stovykloje vieni kitiems padedame bendrauti“, – portalui ITLIETUVIAI.IT pasakojo Laura Knepa.

• 

Iš Vokietijos atvykusios seserys Emmilia (14 m.) ir Gabriele (11 m.) Ciorcirlie itin džiaugėsi įvykusiu susitikimu su Lietuvos kariuomene bei apsilankymu Druskininkuose. Paklaustos apie tai, kaip jos jaučiasi būdamos Lietuvoje, Emmilia ir Gabriele neslėpė nuoširdžios šypsenos.

„Aš matau Lietuvą kaip savo tėvynę. Čia labai gražu ir laisva,“ – entuziastingai pasakojo Emmilia.

Paklausta apie santykį su Lietuva ir jos gamta, Emmilia akcentavo, kad Lietuva jai visados siejasi su gandrais ir gražiomis kalnuotomis vietomis. Sesuo Gabriele, užbaigdama mūsų pokalbį, pabrėžė „Man Lietuva – kaip namai, nors gyvenu Vokietijoje. Lietuva – mano saugi vieta.“

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Mes – lietuviai“