Šv. Pranciškaus Švenčiausių Stigmų bažnyčioje Romoje ilsisi Vazų dinastijos palikuonis
Pačiame Romos centre, netoli Panteono, yra Šventojo Pranciškaus Švenčiausių Stigmų bažnyčia. Įėję į šventovę, kairės navos pačiame gale, priešais įėjimą į zakristiją, rasite garsiosios Vazų dinastijos atstovo – nesantuokinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus sūnaus Vladislovo Konstantino Vazos kapą. Romos bažnyčioje jo amžinojo poilsio vietą žymi vėlyvo baroko paminklas, su epitafija lotynų kalba, kurio užsakovas buvo popiežius Klemensas XI. Paminklo autorius – italų baroko skulptorius Lorenzo Ottoni.
Nerija Marciukaitė
ITLIETUVIAI.IT
Nuotykių kupinu gyvenimu garsėjęs Vladislovas Konstantinas Vaza gimė 1635 m. Jis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos bei gražuolės Lvovo miesto gyventojos Jadvygos Luškovskos nesantuokinis sūnus. Karalius savo nesantuokinį sūnų pripažino, suteikė jam grafo Vasenau titulą ir prisakė globoti motiną.
Paveldėjęs gražiausius Jadvygos ir Vladislovo Vazos bruožus, solidžią pinigų sumą, įvaldęs įgimtas dvaro manieras, grafas Vasenau po motinos mirties išvyko į Europą – jam atsivėrė Anglijos, Ispanijos karališkųjų rūmų menės ir buduarai.
Nuolatiniai audringi meilės nuotykiai, mirtinos dvikovos garsios šeimos palikuonį vertė dažnai keisti gyvenamąją vietą. Trumpam buvo apsistojęs Paryžiuje, savo dėdės Jono Kazimiero, kuris 1668 m. atsisakė Lenkijos karūnos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulo, dvare.
Po dėdės mirties 1672 m., iššvaistęs palikimą, garsiosios šeimos atstovas patraukė į Romą pas tetą – Švedijos karalienę Kristiną Aleksandrą Vazą, su jos pagalba tapo Šveicarijos gvardijos kapitonu, pradėjo ramų gyvenimą. Popiežius Aleksandras VIII suteikė jam šambeliono titulą.
Mirė 1698 m. kovo 19 d. Romoje, nepalikęs palikuonių. Jo turtų paveldėtojas buvo kardinolas Giovanni Francesco Albani, vėliau – popiežius Klemensas XI. Vladislovas Konstantinas Vaza buvo paskutinis karaliaus Žygimanto Senojo ir karalienės Bonos Sforzos palikuonis.
Grafo Vasenau gyvenimas vertas A. Diumos plunksnos, bet Lietuva kitados neišaugino poetų, kurie būtų apdainavę beprotiškus karalių meilės nuotykius, dvikovas, vargdienių vargus ir karo žygius.
Šis objektas yra įtrauktas į Lietuviška Italija žemėlapį. Daugiau objektų rasite čia.
