Kartu su Prezidento rinkimų pirmuoju turu jau rytoj, gegužės 12 dieną, vyksiantis pakartotinis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo masiškai sutelkė žymius Lietuvos žmones, kurie pastarosiomis savaitėmis viešai reiškė tvirtą paramą referendumui. Tokio solidarumo ir paramos iki šiol nesulaukė nei vienas politinis klausimas. Balsuoti UŽ pilietybės išsaugojimą, stipresnę ir saugesnę Lietuvą, raginantys muzikantai, rašytojai, aktoriai, žurnalistai, sportininkai, nuomonės formuotojai vieningai tikino, kad Lietuva per maža šalis ir neturėtų atsisakyti savo piliečių, nes taip kartu praranda daug galimybių. Jie kvietė nebeskirstyti Lietuvos žmonių į savus ir svetimus bei pagaliau išspręsti klausimą, kuris daugybę metų tvyro pakibęs ore.

Neringa Budrytė
ITLIETUVIAI.IT

Televizijos laidų vedėja, 11 knygų autorė, maisto tinklaraštininkė, veikli 4 vaikų mama, iš emigracijos į Lietuvą prieš dešimtmetį grįžusi Beata Nicholson – viena aktyviausių pilietybės referendumo rėmėjų. Ji tikina turinti daug draugų lietuvių gyvenančių užsienio šalyse, kuriems šis klausimas labai aktualus. Tačiau, pasak žurnalistės, dar svarbesnis jis pačiai Lietuvai, kuri liko viena iš nedaugelio ES šalių griežtai ribojančių galimybę savo piliečiams turėti kitos šalies pilietybę.

„Nepamirškime, kad ir Prezidentas Valdas Adamkus buvo iš išeivijos ir kiek daug tai davė Lietuvos įvaizdžiui ir vizijai. Jeigu norime, kad žmonės grįžtų, jie privalo turėti pasą, kuris užtikrintų kelią atgal. Kam reikia Lietuvą mažinti, jeigu mes galime ją dindinti?“, – B. Nicholson.

„Man atrodo, kad šis referendumas labai aktualus, labai gaila, kad yra žmonių, kurie nemato reikalingumo ateiti ir pasisakyti tokiu svarbiu, sakyčiau netgi egzistenciniu, Lietuvos išgyvenimo klausimu. Nes populiacija mūsų mažėja, lietuvių mažėja. Bet daug jų gyvena užsienyje ir pilietybės išsaugojimas jiems būtų galimybė išlaikyti ryšį su gimtąja šalimi, ir emocinį, ir fizinį, nes pasas yra fizinis daiktas.

Reikia nepamiršti ir istorijos, kiek daug užsienio Lietuvai dirbo dėl Lietuvos atgaunant nepriklausomybę ir po jos. Nepamirškime, kad ir Prezidentas Valdas Adamkus buvo iš išeivijos ir kiek daug tai davė Lietuvos įvaizdžiui ir vizijai. Jeigu norime, kad žmonės grįžtų, jie privalo turėti pasą, kuris užtikrintų kelią atgal. Kam reikia Lietuvą mažinti, jeigu mes galime ją dindinti?“, – klausė B. Nicholson.

• 

Prie pilietinės iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ prisidėjusi Beata pabrėžė, kad galimybė turėti daugiau lietuvių pasaulyje sustiprintų mūsų šalį ir suteiktų įvairiausių privalumų apie kuriuos ne visada pagalvojama.

„Kitas svarbus argumentas, kurį ne iki galo suprantame ir mažai kalbame. Mano geriausia draugė Vilma jau 23-ejus metus gyvena Anglijoje ir jau galėtų priimti Didžiosios Britanijos pilietybę, jei, žinoma, Lietuva leistų išlaikyti Lietuvos. Tačiau ji gyvena su lietuvišku pasu ir dėl to negali dalyvauti rinkimuose bei taip įtakoti šalies politinio gyvenimo krypties. Labai nesenas pavyzdys – Brexitas, kuomet Didžioji Britanija išstojo iš ES labai nedidele balsų persvara. Jei tuo metu ten gyvenantys 200 ar 100 tūkstančių lietuvių būtų balsavę už pasilikimą ES, tai dar klausimas, kaip būtų pasisukęs tas referendumas“, – pabrėžė Londone su šeima dešimtmetį gyvenusi B. Nicholson.

Lietuvių bendruomenėms įvairiuose pasaulio kampeliuose dažnai koncertuojantis Andrius Mamontovas taip pat ne kartą viešai ragino dalyvauti referendume ir pagaliau išspręsti šį daug metų vilkinamą klausimą. Pasak atlikėjo, dažnai diasporos labiau puoselėja lietuviškumą ir jis pats tuo ne kartą įsitikino kalbėdamasis su pasaulio lietuviais.

• 

„Aš neatskiriu, kad yra Lietuviai gyvenantys užsienyje ir kiti – Lietuvoje. Man atrodo, kad mums tik į naudą, kad visame pasaulyje yra lietuvių, mes turime tarsi savo tinklą paskleidę. Galima pasidalinti mintimis, idėjomis. Tas galėjimas pasižiūrėti į Lietuvą iš skirtingų pasaulio kampų, iš skirtingų kultūrų, mums tik į naudą, mes nuo to tampame turtingesni. Kai lankai lietuvių bendruomenes, matai, kad žmonės gyvenantys užsienyje dažnai pradeda net labiau puoselėti lietuvišką kultūrą.

Prisimenu, Australijoje po koncerto jauni vyrukai ten gimę, kai kurie net nebuvę Lietuvoje, sustojo ir pradėjo dainuoti lietuviškas dainas, kai kurių aš niekada nebuvau girdėjęs. Taigi, tie, kurie tyrinėja Lietuvos folklorą, turėtų važinėti ne tik po Lietuvos kaimus, bet ir į išeiviją. Tos bendruomenės kartais išsaugo tą kultūrinį palikimą, kuris Lietuvoje neišliko“, – prieš balandį vykusį koncertą Italijoje prisiminė A. Mamontovas.

„Kai klausausi kontrargumentų, tai man atrodo toks vaikų darželis, kad išvažiavote ir ten būkite. Negi dar neišaugame iš tokio smėlio dėžės požiūrio: pasiimk savo žaislus ir eik iš mano smėlio dėžės? Noriu tikėti, kad gal šiek tiek subrendome, per pirmąjį referendumą 2019 metais juk tiek nedaug pritrūko“, – A. Mamontovas.

Kultinis atlikėjas, grupės „Foje“ lyderis, kurio dainos lydi Lietuvą nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, sako, kad atsisakyti savo tautos žmonių negalima, o argumentai prieš pilietybės išsaugojimą primena vaikų darželio lygio konfliktus.

„Kai klausausi kontrargumentų, tai man atrodo toks vaikų darželis, kad išvažiavote ir ten būkite. Negi dar neišaugame iš tokio smėlio dėžės požiūrio: pasiimk savo žaislus ir eik iš mano smėlio dėžės? Noriu tikėti, kad gal šiek tiek subrendome, per pirmąjį referendumą 2019 metais juk tiek nedaug pritrūko.

Galvoju, ar žmonės dabar susikaups ir išspręs tą klausimą, nes jį reikia išspręsti taip, kad būtų leista lietuviams turėti savo pilietybę. Pernai buvau Kanadoje, Vankuveryje, kalbėjausi su vietos lietuviais, tarp jų buvo vyras, kuris pasakojo, kad visą gyvenimą būrė lietuvius ir iš jo atėmė pilietybę, kad už gerus darbus jis jautėsi tarsi nubaustas. Tai taip neturėtų būti“, – pakartotinio referendumo sėkme vylėsi garsus atlikėjas.

• 

Žurnalistė, rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė, savo laidose papasakojusi daugybę pasaulio lietuvių istorijų, sako, kad didžiulė Lietuvos problema – piliečių mažėjimas dėl vis blogėjančios demografinės situacijos. Todėl mažai tautai ypatingai svarbu saugoti kiekvieną pilietį ir suteikti galimybę išvykusiems išlaikyti lietuvišką pasą.

„Užsimerkti prieš tuos žmones yra šventvagiška, nenormalu, nesąmonė. Šitas būdas išsaugotų Lietuvą, mus lietuvius, iš esmės nykstančią tautą dėl demografinių dalykų, yra be galo svarbus, jis nėra tik mažas ryškus taškelis, dėl kurio taip dažnai pykstamės“, – A. Kavaliauskaitė.

„Mes kasdienybėje visada randame kažkokių problemų, kartais jas išpučiame kur nors socialiniuose tinkluose, kad jos labai svarbios ir didelės. Dažniausiai jos būna ryškios, bet labai mažos, palyginti su tuo, kad esame nykstanti valstybė. Ir mes vis dar apie tai nekalbame, atrodo, kad apie tai kalbėti nepadoru. O iš tikrųjų lietuvių yra vis mažiau ir mažiau, todėl būtent reiktų pajungti diasporą, leisti būti lietuviu, negyvenant Lietuvoje, kai yra šaknys, tradicijos, kalba.

Man atrodo, kad užsimerkti prieš tuos žmones yra šventvagiška, nenormalu, nesąmonė. Šitas būdas išsaugotų Lietuvą, mus lietuvius, iš esmės nykstančią tautą dėl demografinių dalykų, yra be galo svarbus, jis nėra tik mažas ryškus taškelis, dėl kurio taip dažnai pykstamės“, – pabrėžė A. Kavaliauskaitė.

• 

• 

Emigravusieji po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šiuo metu kitos šalies pilietybės turėti negali, išskyrus kai kurias įstatymais numatytas išimtis.

Remiantis Vyriausybės kanceliarijos užsakymu balandžio 18-25 dienomis atliktų „Sprinter“ tyrimų apklausų duomenimis, net 77 proc. šalies gyventojų mano, kad yra svarbu išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę.

60 proc. tyrimo dalyvių tikino ketinantys dalyvauti referendume dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo. Tačiau, kad istorinis žingsnis keičiant Konstituciją būtų žengtas, už tai referendume turėtų balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad toks sprendimas gali būti daromas tik referendumu.

Dabartinė Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Naujoji siūloma Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė, įrašyta referendumo biuletenyje, yra tokia: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

• 

• 

Palaikantys naują formuluotę, kuri leistų išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, priėmus kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, balsavimo biuletenyje turėtų žymėti TAIP ir pritarti siūlomam naujam Konstitucijos straipsniui.

Pasisakyk dėl    pilietybės išsaugojimo, LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo.

Būtina registracija balsuojantiems užsienyje (paštu iki balandžio 13 d.):
https://www.rinkejopuslapis.lt/ra-web/

Straipsnis parengtas pagal Lietuvių fondo finansuojamą projektą „Italijos lietuvių bendruomenės veiklos efektyvinimas, informacijos sklaida, internetinė leidyba“